Daugybė įvairių tyrimų rezultatų parodė, kad žmonių, kurie reguliariai sportuoja, galimybės susirgti Alzhaimeriu yra kur kas mažesnės; tačiau mokslininkai nėra tikri, kaip šie du dalykai yra susiję. Nacionalinis senėjimo institutas siūlo ir kitos veiklas, padedančias užkirsti kelią Alzhaimeriui: smegenų veiklą stimuliuojančius užsiėmimus, laiko leidimą įvairiose socialinėse grupėse bei sveikesnę mitybą.
Naujame tyrime, išspausdintame neurologijos žurnale, dalyvavo 716 žmonių, priklausančių atminties ir senėjimo projektui Rašo universiteto medikiniam centrui Čikagoje. Visi tyrimo savanoriai sutiko nešioti aparatą, vadinamą aktigrafu, 24 valandas per parą maždaug 9 dienas – taip buvo matuojamas jų fizinis aktyvumas (įskaitant namų ruošos darbus, tokius kaip maisto gaminimas, valymas ir indų plovimas). Vidutinis savanorių amžius buvo maždaug 81, trys ketvirtadaliai iš jų buvo moterys. Juos stebėjo maždaug 3, 5 metų.
Ilgainiui 71 savanoris susirgo Alzheimerio liga. Lyginant ligonius su tais, kuriems pavyko išvengti šios ligos, tyrėjai atrado, kad 10% tų, kurie mažiausiai užsiėmė fizine veikla, turėjo 2,3 karto didesnę tikimybę susirgti Alzheimerio liga, nei 10% tų, kurie daugiausiai judėjo (skaičiuojant buvo atsižvelgta į savanorių amžių, lytį ir išsilavinimą.). Tie, kurie fiziniam aktyvumui skyrė mažiausiai laiko taip pat buvo rizikingesnėje grupėje.
Tyrėjai bandė pažiūrėti, ar kiti faktoriai, žinomi kaip padidinantys Alzheimerio ligos galimybę – kūno masės indeksas, chroninė sveikatos būklė ar netgi genų variantas – turėjo įtakos rezultatams. Mokslininkai teigė, kad visais atvejais ryšys tarp mankštos ir Alzheimerio išliko statistiškai svarbus ryšys.
Mokslininkai rašė, kad šios išvados gali turėti labai rimtų pasekmių, ypač kuomet atsižvelgiama į prognozes, kurios teigia, kad iki 2030 metų senjorų skaičius Jungtinėse Valstijose pasieks 80 milijonų, o tarp jų greičiausiai gausėjanti grupė bus tų, kuriems 80 ir daugiau metų.
Redakciniame tyrimo straipsnyje Maiklas Šnaideris Byris iš Maunt Sainei medicinos mokyklos Niujorke ir Laura Midlton iš Vaterlu universiteto Kanadoje teigė, kad senjorai turėtų būti labai atidūs.
„Šie rezultatai gali turėti esminių pragmatinių pasekmių visuomenės sveikatai, todėl labai svarbu motyvuoti senjorus būti fiziškai aktyviais, net jei jų judėjimas yra ribotas; visa tai gali padėti sumažinti susirgimo Alzheimerio liga riziką, – rašė jie. - Pasaulyje, kuriame gyvenimas tampa vis sėslesnis ir neturint vaistų, kurie sulėtintų ar išgydytų Alzheimerio ligą, fizinis aktyvumas yra daug žadanti, pigi, lengvai pasiekiama ir neturinti šalutinių poveikių prevencija Alzheimeriui. Be to, fizinis aktyvumas turi kitų naudingų aspektų – pagerina gyvenimo kokybę, kovoja su kraujagyslių ir širdies ligomis, neįgalimu ir depresija.“
