Svarbiausia – higiena
Žodis „periodontas“ – dviejų graikiškų žodžių junginys, reiškiantis „aplink dantį“. Periodontą (apydantį) sudaro dantenos, raištis, alveolės (duobutės žandikaulyje) kaulas, danties šaknies cementas.
Periodonto ligos (anksčiau vadintos parodontoze) – tai gingivitas ir periodontitas. Gingivitas – dantenų uždegimas, o periodontitas – sunkesnė ligos forma, kai ne tik išsivysto dantenų uždegimas, bet ir nyksta atraminiai danties audiniai: raištis, kaulas.
„Pagrindinė periodonto ligų priežastis – mikroorganizmai, vadinamieji periodonto patogenai, kurie yra mūsų burnos dalis, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vyriausioji gydytoja profesorė Alina Pūrienė. – Tam tikros mikroorganizmų rūšys pradeda augti, daugintis, o vėliau ima vyrauti ir sukelia ligą. Bet jeigu mes labai gerai kiekvieną dieną „nušluotume“ tuos mikroorganizmus nuo dantų, periodonto ligų nebūtų.
Jomis nesusirgtų (arba liga bent jau labai stipriai nepasireikštų) net ir tie, kurie genetiškai yra paveldėję polinkį į šias ligas iš savo tėvų ar senelių, nes būtų pašalinti pagrindiniai sukėlėjai – mikroorganizmai. Juo labiau kad žmonių, turinčių genetinį polinkį į šią ligą, yra sumažėjęs atsparumas minėtiems mikrobams.“
Dažniau ir sunkesnės periodonto ligos formos vargina kitų sveikatos problemų turinčius žmones: sergančius cukriniu diabetu, AIDS.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad negydomos periodonto ligos sunkina cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių sistemos, plaučių ligas, daro įtaką nėštumui: lemia priešlaikinį gimdymą ir mažą naujagimio svorį“, – perspėja profesorė A. Pūrienė.
Norint išvengti ligų, būtina laikytis burnos higienos, pirmiausia – kruopščiai ir taisyklingai valyti dantis. Burnoje esantys kenksmingi mikroorganizmai maitinasi angliavandeniais, kurių yra saldumynuose, bananuose, bulvių traškučiuose, saldžiuose gėrimuose, duonoje ir kt.
„Mikroorganizmai angliavandenius paverčia rūgštimis, kurios tirpdo dantų emalį ir sukelia ėduonį. Ypač burnos mikroorganizmai agresyvūs, kai „įsikuria“ šalia dantenų ir sukelia periodonto ligą, – aiškina periodontologė A. Pūrienė. – Jei kiekvieną dantį nuvalytume iš visų penkių pusių, mikroorganizmų tikrai neliktų. Gerai išvalyti dantis sunku, tam sukurta daugybė metodų ir priemonių. Aš pati naudoju tris šepetėlius: paprastą (bet būtinai minkštą), tarpudantinį ir vieno danties šepetėlį. Ryte ir vakare su šiais trim šepetėliais valydama dantis galiu pasidžiaugti sveikomis dantenomis.“
Labai svarbu išvalyti mikroorganizmus iš visų jų „slėptuvių“. Dalis žmonių klaidingai valosi dantis trindami horizontaliai ir taip pažeisdami danties kaklelio zoną. Judesiai turėtų būti vertikalūs ir sukamieji (kiekvienam dančiui maždaug po dešimt judesių). Ypač gerai reikia išvalyti krūminius dantis ir jų kramtomuosiuose paviršiuose esančias vageles, nes čia susikaupia daugiausia mikrobų, o emalio sluoksnis ploniausias.
Kasdien dantų siūlu būtina išvalyti ir tarpdančiuose susikaupusį maistą, mikroorganizmus. Svarbu tai daryti švelniai, nes per stipriai traukiant siūlą traumuojami tarpdančiai. Taip pat valant dantis reikėtų masažuoti dantenas. Sveikas žmogus turėtų du kartus per metus apsilankyti pas odontologą: pasitikrinti dantis, atlikti profesionalią burnos higieną.
Kraujuoja dantenos
Jei dantys valomi blogai, lieka mikroorganizmų ties dantenomis, tarpdančiuose, gali išsivystyti gingivitas ir periodontitas.
„Pirmieji periodonto ligos požymiai – dantenų kraujavimas, – tvirtina profesorė. – Jei dantenų labai stipriai „nedraskai“ valydamas, o kraujagyslės trūksta ir kraujuoja, vadinasi, yra silpnos. Jos silpnėja nuolat veikiamos kenksmingų mikroorganizmų. Dauguma pacientų dažniausiai išsigąsta kraujavimo ir daro didžiulę klaidą: neliečia kraujuojančių, paburkusių, paraudusių – uždegimo apimtų dantenų, nevalo, kai kraujuoja. Iš tiesų reikia dar kruopščiau ir dažniau valyti dantis, masažuoti dantenas.
Rečiau valant daugėja mikroorganizmų, jie dar labiau silpnina kraujagysles, ilgainiui pradeda tirpti kaulas, periodonto raiščiai. Tuomet pas odontologą atėję pacientai skundžiasi, kad jų dantys kliba. Jei dantis juda dar nežymiai, galima jį gelbėti, deja, daug žmonių ateina jau taip užleidę ligą, kad nieko nebegalima padaryti – telieka išrauti dantį.“
Sergant periodonto ligomis iš burnos dažniausiai sklinda blogas kvapas.
„Dvokia ant dantų susidaręs minkštasis apnašas, – aiškina A. Pūrienė. – Jei šio apnašo žmogus nenuvalo, septintą dieną jis pradeda kietėti, susiformuoja dantų akmenys, kuriuos nuvalyti gali tik burnos higienistas. Išsivysčius periodonto ligai, kraujagyslės trūksta ne tik valant dantis – kartais net valgant, o kraujas baisiai dvokia. Šį blogą kvapą skleidžia kraujo skilimo produktai – sieros vandenilio grupės lakiosios medžiagos.“
Esant blogam kvapui iš burnos, būtina kuo skubiau kreiptis į specialistus, dažniau skalauti burną dezinfekuojamaisiais, antimikrobiniais tirpalais, gerai išsivalyti dantis, masažuoti dantenas. Pasak profesorės, ypač kruopštiems reikėtų būti tiems, kurie turi užplombuotų dantų ar protezų, nes šiuose svetimkūniuose yra daugiau vietų užsilaikyti mikroorganizmams.
„Kartais žmogus nejaučia savo smirdesio, sklindančio iš burnos, tačiau aplinkiniai tą kvapą užuodžia ir neretai nenori su tokiu žmogumi bendrauti. Todėl draugai, artimieji turėtų apie tai pasakyti ir paraginti pasitikrinti dantis“, – perspėja gydytoja periodontologė.
Paverčia bedančiais
Negydant periodonto ligų gresia nepataisomos pasekmės – dantys paprasčiausiai iškris.
„Periodontitas – baisi liga, nes neskauda nei kai dantenos kraujuoja, nei kai dantis pradeda judėti, nei kai pirštais tą dantį lengvai žmogus pats išsitraukia. Skauda tik kai atsiranda periodontinis pūlinys ar nekrozinė liga, tačiau tai būna labai retais atvejais“, – sako profesorė Alina Pūrienė.
Dantenų uždegimas – gingivitas yra išgydomas, jei nedelsiama ir laiku kreipiamasi į odontologą. Negydant gingivito ilgainiui išsivysto periodontitas. Tuomet reikia šalinti apydančio audinių uždegimo priežastį (mikroorganizmus), nuolat mechaniškai valyti minkštąjį apnašą ir akmenis, slopinti uždegimą, didinti organizmo atsparumą infekcijai.
„Deja, periodontitas bei jo sukelti pažeidimai yra neišgydomi, – apgailestauja gydytoja. – Ligą galima tik stabdyti, kad neprogresuotų, ir išlaikyti periodonto audinius sveikus. Ištirpusį dantis palaikantį kaulą ir raiščius galima atkurti tik chirurgiškai, tai dažnai sudėtingi ir ne visose ištirpusio kaulo vietose taikomi būdai.“
Periodonto ligos kartais sukelia ir kitų sveikatos problemų: jei nesveikais dantimis blogai sukramtomas maistas, ilgainiui gali atsirasti skrandžio, virškinimo trakto ligų.
Gingivitu dažniau serga jauni žmonės, vaikai. „Bakterinis gingivitas išsivysto dėl netinkamos mitybos, nešiojamų ortodontinių aparatų, nepakankamos burnos higienos, todėl jau nuo mažumės vaikams būtina skiepyti taisyklingus burnos priežiūros įgūdžius, raginti neužkandžiauti daug kartų per dieną, grūdintis, rūpintis savo sveikata“, – pataria profesorė A. Pūrienė.
Periodontitas – labai dažna suaugusiųjų, ypač vyresniojo amžiaus žmonių, liga. Jos vystymąsi skatina rūkymas, stresas. „Tik nuolatinis rūpinimasis burnos ir viso kūno sveikata padeda išlaikyti mūsų gražias šypsenas ir gerą savijautą iki pat garbiausio amžiaus“, – sako periodontologė profesorė A. Pūrienė.
