Rašau, gal galėsit padėt man, nes pati sau jau negaliu padėti... Man 40 metų, vaikai jau paaugę, bet aš vis nesurandu laiko sau. Labai rūpinuosi kitais, o sau pačiai laiko nelieka. Be to, esu labai jautri, tai užsiauginau neblogą lašinių sluoksnį. Manau, kad tikrai dėl to. Lyg jis mane apsaugotų nuo aplinkos ir skaudžių žodžių. O pradėt ką keisti neturiu jėgų, net nežinau nuo ko pradėt.
Gyvenimas pilnas pareigų, visko nespėju atlikt, o kur čia dar suspėsi pasportuot ar žiūrėt ką valgai. Vakare krentu miegot kaip užmušta, ryte negaliu atsikelt. Valgau tai, kas yra, nespėju net pagalvot, ko norėčiau. Juk vienas vaikas nori vieno, kitas - kito, o vyras dar ko nors. Jaučiuosi užburtam rate... kaip iš jo išeit? Nuo ko pradėt?
Vis sakau, kad pradėsiu ryte bėgiot, bet kad jau skauda sąnarius, nelabai ir pabėgu. Padėkit. Ačiū labai. Emilija.
Konsultuoja sveikos mitybos specialistė, studijos “Sulieknėk sveikai” vadovė Vaida Kurpienė
Pirmas žingsnis. Raskite laiko sau
Miela Emilija, matau, kad labai išgyvenate ir kankinatės, gaunasi lyg užburtas ratas: valgote, nes blogai jaučiatės, blogai jaučiatės nes valgote. Pirmiausia reikėtų atskirti, kur yra mitybos problemos, o kur emociniai dalykai, pavyzdžiui, nerimas, kurį slopiname maistu. Dažnai pokyčių pradžioje pačiam žmogui sudėtinga tai padaryti, nes šie dalykai labai glaudžiai persipynę. Mano patarimai gali pasirodyti netikėti, suprantu, kad norėtųsi sulaukti stebuklo, deja, jų nebūna.
Skaitant Jūsų laišką akivaizdu, jog Jums reikėtų pradėti ne nuo mitybos keitimo, o nuo laiko sau radimo. Kad ir kaip keistai tai beskambėtų ir manytumėte, kad tai su mityba niekaip nesusiję.
Atrodo, kad laiko rasti neįmanoma, juk ir taip sukatės kaip voverė rate, bet pagalvokite, kas blogiausia gali nutikti, jei visiems vienodą maistą imtumėte gaminti, palaipsniui pareigas namie pasidalintumėte visi, juk rašote, kad vaikai paaugę. Žinau, kad iš pradžių atrodo neįmanoma, bet jei pradėsite žiūrėti ne „kodėl neįmanoma“, o kaip tai padaryti, palaipsniui viskas susidėlios į vietas.
Tiesa, tikėtis, kad perversmas įvyks per savaitę nevertėtų, tai ilgas mokymosi procesas ne tik jums, bet visai šeimai, bet juk taip, kaip gyvenote iki šiol – juk nebeįmanoma, tiesa? Jei dar nesergate jokiomis lėtinėmis ligomis, taip save alindama jų neišvengsite.
Moterų, kurios turi antsvorio, dažnai klausiu, kelintoje vietoje jos yra tarp darbo, vaikų, vyro, buities... iš jūsų laiško atrodo, kad visi svarbesni už jus. Manote, kad taip juos apdovanojate, bet iš tiesų – skriaudžiate ne tik save, bet ir šeimos narius.
Ar tikrai geresnis pasirinkimas yra gaminti visiems šeimos nariams atskirus valgius, negu vietoje to skyrus laiko po vakarienės visiems kartu pasėdėti ir aptarti, kas smagaus nutiko tą dieną? Ar iš tiesų kas nors labiau žavisi ypatingai švariais namais ir kiekvienam asmeniškai paruoštais vakarienei patiekalais nei linksma ir nepervargusia mama?
Mityba ir emocijos ypatingai glaudžiai susiję ir Jūsų atveju būtina pradėti ne nuo bėgiojimo ar drastiško mitybos keitimo, o nuo laiko sau. Nereikia kraštutinumų, pirmiausia pakalbėkite su savo šeima, geriausia - su kiekvienu šeimos nariu atskirai, ramiai, be kaltinimų, tiesiog papasakokite, kaip jūs jaučiatės ir paprašykite patarimo ir pagalbos. Ištaikykite laiką, kai jūs nesate pervargusi ir suirzusi ir jūsų vaikas ar vyras turi laiko pokalbiui.
Tuomet palaipsniui stenkitės dalį darbų pasidalinti su šeima ir sau pradžioje atrasti laiko išsimiegoti, o vėliau bent valandą per savaitę pabūti tik sau. Dažniausiai tokiam pokyčiui reikia laiko, iš pradžių atrodo, ką čia darau, atsiranda kaltės jausmas, „juk tiek daug dalykų nepadaryta“, tačiau laikas sau, kad ir nedidelis laiko tarpas, yra būtinas kiekvienam žmogui.
Antras žingsnis. Pradėkite nuo mažų pokyčių
Pradžioje mitybos keitimui reikia papildomo laiko, juk reikės keisti apsipirkimo įpročius, surasti ir išbandyti naujus receptus, be kulinarinių „katastrofų“ neapsieisite, tai normali proceso dalis. Be to, visuomet rekomenduoju ieškoti receptų, kurie ne tik būtų sveiki, bet ir patiktų visai šeimai. Vaikai ir vyrai dažniausiai remiasi principu skanu-neskanu, taigi nebūtina jiems pasakoti apie sveikumą patiekalų, jei jie patys nesiteirauja.
Taigi be pirmojo žingsnio, radimo laiko sau, ilgalaikių pokyčių tikėtis sunku, nes tada atsiras dar viena „pareiga“, nuo kurios greitai pavargsite ir galų gale viskas baigsis nesėkme.
Pakankama miego trukmė – labai svarbi svorio metimo sąlyga, net nuo vienos neišmiegotos nakties pirmoje dienos pusėje lėtėja medžiagų apykaita, o po pietų iki vėlaus vakaro stipriai padidėja apetitas, išauga saldumynų ir miltinių produktų poreikis. Susivaldyti galima, bet juk ne kasdien... vis tiek anksčiau ar vėliau fiziologija nugali ir jūs imate daugiau valgyti. Išeitis tik viena – išsimiegoti.
Antras svarbus dalykas – būtina skirti laiko valgymui. Būtini ne tik pusryčiai, pietūs ir vakarienė, bet ir lengvi užkandžiai priešpiečių ir pavakarių metu. Svarbi sąlyga - valgyti neskubant, nieko kito neveikti ir gerai sukramtyti.
Reguliariai valgydami mes neperalkstame, taigi išvengiame persivalgymo, ypatingai vakarais, be to, gerai sukramtydami mes geriau jaučiame maisto skonį, organizmas lengviau virškina, taigi neapsunkstame ir nesinori savęs papildomai stimuliuoti saldumynais ar saldžia kava. Be to, tokiu būdu suvalgome žymiai mažiau maisto, nes greitai pajuntame sotumo jausmą.
Taigi linkėdama sėkmės Jus drąsinu ir siūlau vadovautis posakiu: „Mylėk savo artimą kaip pats save“. Tik tam reikės pirma pamilti save.
*******************
Norite atsikratyti viršsvorio, bet nepavyksta? Klauskite patarimo „Sulieknėk sveikai“ vadovės mitybos specialistės Vaidos Kurpienės. Klausimus siųskite el. paštu gyvvenimas@delfi.lt. Atsakymų ieškokite DELFI Gyvenimo rubrikoje „Grožis ir sveikata“.
