aA
Moksliniai duomenys apie įsižeminimo kilimėlius yra gana įvairūs, tačiau manoma, kad ši priemonė padeda suvaldyti stresą, malšina skausmą ir turi kitokios naudos sveikatai.
Įsižeminimo kilimėlis
Įsižeminimo kilimėlis

Toks paprastas dalykas, kaip stovėjimas žolėje basomis kojomis, kad pajustum naudą sveikatai, skamba pernelyg gerai, kad būtų tiesa – netgi meditacija reikalauja tam tikrų pastangų, kad duotų rezultatą. Tačiau yra nemažai įrodymų, liudijančių, kad vien tik vaikščiojimas po žemę basomis kojomis – terapija, vadinama įsižeminimu – gali padėti organizmui kovoti su stresu, nerimu ir net uždegiminiais procesais bei autoimuninėmis ligomis.

Jei ši praktika sužadino jūsų smalsumą, įsidėmėkite šiuos asmenis: mokslų daktarą, kardiologą Stepheną T. Sinatrą ir Clintą Oberį. Abu šie autoriai laikomi šios terapijos pradininkais ir yra parašę pirmąsias knygas šia tema. Portalui shape.com Stepheno sūnus Stepas Sinatra – rašytojas, gydytojas ir vienas iš svetainės grounded.com įkūrėjų – pasakoja, kaip veikia įsižeminimo praktika ir kodėl vertėtų ją išbandyti.

Kas yra įsižeminimas?

Įsižeminimas yra betarpiškas odos kontaktas su žemės paviršiumi ir tuo pačiu natūraliu žemės elektros krūviu. „Žemė yra tarsi baterija, – sako Stepas. – Aukštai jonosferoje Žemės krūvis yra teigiamas, o Žemės paviršiuje – neigiamas. Žmogaus kūnas taip pat yra baterija“. Natūralu, kad tiesiogiai susijungęs su žeme, panyri į natūralius, ritmiškus pulsavimus, srūvančius ir sklindančius per Žemės paviršių, aiškino jis.

Paslaptingasis įsižeminimas: kaip tai veikia ir ar turi realios naudos sveikatai
© DELFI montažas / Shutterstock

Kokia yra įsižeminimo nauda sveikatai?

2011 metais viena mokslų daktaro Gaetano Chevalier ir Stepheno studija pastebėjo, kad 27 dalyviams, kurie po 40 minučių praktikavo dirbtinius įsižeminimo metodus (kitaip tariant, prie delnų ir pėdų prisiklijuodavo lopinėlius su elektrodais), po šių seansų pagerėdavo širdies ritmo kintamumas (angl. heart rate variability, HRV). Tai reiškia, kad sulėtėdavo jų širdies ritmas ir sumažėdavo stresas bei nerimas. Tyrimo autoriai padarė išvadą, kad „įsižeminimas yra viena paprasčiausių, bet giliausių intervencijų, galinčių sumažinti kardiovaskulinę riziką ir kardiovaskulinius įvykius“.

Jei toks drąsus pareiškimas sukėlė jums dvejonių, jūsų skepticizmas yra suprantamas.

„Elektromagnetinis įsižeminimas nedaro jokios įtakos teigiamiems fiziologiniams kūno pokyčiams, – įsitikinęs daktaras Satjitas Bhusri, įkūręs kardiologijos kliniką „Upper East Side Cardiology“. – Vienintelis tikras žmogaus įžeminimo pavyzdys yra žaibas, kuris trenkia į žmogų ir panaudoja jį kaip priemonę elektros srovei nutekinti į žemę. Aš stipriai abejoju dėl eksperimentinio elektros perdavimo, kaip būdo padaryti teigiamą poveikį sveikatai“.

Tačiau mokslų daktaras Anupas Kanodia, įkūręs alternatyvios, integracinės medicinos kliniką „KanodiaMD“, turi kitokią teoriją. „Prieš pora šimtų metų nebuvo mobiliųjų telefonų, bevielio interneto ryšio ir visų tų prietaisų, spinduliuojančių teigiamus elektronus.

Mūsų kūnas nėra prie to pripratęs, – teigia jis. – Manau, kad mūsų kūnas yra labiau pratęs būti žolėje, vaikščioti basomis po žemę. Šie spartūs aplinkos pokyčiai kai kuriems žmonėms sukelia didesnius uždegimus, padidina streso žymenis, pablogina kraujotaką ar sumažina širdies ritmo kintamumą. Gali būti, kad stovėjimas ar vaikščiojimas basomis kojomis tikrai padeda atsikratyti dalies teigiamų elektronų, kurie kaupiasi mūsų organizme. Štai kodėl daugelis žmonių gerai jaučiasi būdami prie jūros ar paplūdimyje“.

Mokslų daktarė Divya Kannan, dirbanti pagrindine psichologe sveikatos ir sporto svetainėje Cure.fit, kuri siekia padidinti sporto ir psichinės sveikatos vizitų prieinamumą, taip pat rekomenduoja įsižeminimo terapiją savo pacientams – ypač tiems, kurie kenčia nuo nerimo, psichologinių traumų ar skausmingų praeities prisiminimų.

„Dirbdama su pacientais pastebėjau, kad vos kelios minutės šios praktikos padeda žmogui išsivaduoti nuo praeities potyrių, – sakė D. Kannan. – Raginu savo pacientus kuo dažniau praktikuoti šią terapiją, ypač tuomet, kai jie būna apimti nerimo ar išsiblaškę“.

Kaip funkcionuoja įsižeminimo kilimėliai?

Tiems žmonėms, kurie dėl gyvenimo būdo ar klimato sąlygų negali praktikuoti įsižeminimo lauke tradiciniu būdu, buvo sukurti specialūs kilimėliai, leidžiantys patirti įsižeminimo poveikį patalpos viduje. Tokie įsižeminimo kilimėliai, jungiami į įžemintą elektros lizdą, imituoja įsižeminimo lauke efektą. Galima sakyti, kad per tokius kilimėlius jūs prisijungiate ne prie elektros lizdo, bet prie žemės elektronų, kurie sklinda jūsų namų įžeminimo laidu. Nesijaudinkite, dauguma tokių kilimėlių turi instrukcijas, kaip atpažinti įžemintus elektros lizdus.

Įsižeminimo kilimėlis turėtų būti „netoksiškas, pagamintas iš anglies pluošto ir priminti didžiulį kompiuterio pelės kilimėlį“, sako Stepas. „Kai jūsų oda tiesiogiai liečiasi su šiuo kilimėliu, jūs tarsi liečiatės su pačia žeme. Toks kilimėlis yra laidus, jis tiesiogiai susijungia su žeme, jei tik teisingai jį pajungiate. Tokius kilimėlius reikia jungti tik į įžemintas namų ar butų rozetes“, – pažymi jis.

Jei norite sulaukti geriausių rezultatų, Stepas rekomenduoja įsižeminimą praktikuoti reguliariai. „Tyrimai rodo, kad nauda pajuntama iš karto, tačiau norint pajusti išmatuojamą poveikį, įsižeminimą reikėtų praktikuoti 30 – 45 minutes“, – pridūrė jis.

Taigi, ar vertėtų išbandyti įsižeminimo kilimėlius?

Nepaisant daug žadančių studijų, įrodymų, kad įsižeminimas (tiek lauke, tiek per kilimėlį) būtų naudingas sveikatai, yra mažai.

„Rizikos ir naudos santykis yra palankesnis įsižeminimui, o ne kitiems dalykams, kurie gali sumažinti uždegimus, stresą ir pagerinti kraujotaką, – sakė daktaras A. Kanodia, pats praktikuojantis įsižeminimą. – Darau tai daugiau kaip dešimt metų ir tikrai rekomenduoju šią praktiką savo pacientams“.

Įsižeminimo gaminių įvairovė

Rinkoje egzistuoja įvairių įsižeminimo produktų, ne tik pagerinti jogos kilimėliai – galite įsigyti net įsižeminimo paklotą savo lovai. Teigiama, kad tokios įžeminto miego terapijos paklodės malšina skausmą, skatina gijimą, padeda geriau pailsėti. Įžeminimo paklotai gali būti skirti dvigulei lovai ar dengti tik vieną jos pusę.

Universalūs įsižeminimo kilimėliai būna mažesnių išmatavimų ir gali būti naudojami labai įvairiai. Juos galima pasidėti ant darbo stalo ar po kojomis, kol dirbate kompiuteriu ar žiūrite televizorių. Juos taip pat galima pasitiesti po kojomis lovoje, kol miegate.

Miegui galima naudoti ir įsižeminimo pagalves – jų poveikis yra toks pat, kaip ir kilimėlių. Teigiama, kad miegant ant tokių pagalvių, sumažėja galvos ir kaklo skausmai, nors mokslas tokių įrodymų kol kas neturi.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
2.4286

Top naujienos

Vytautas Jokubauskas | D+

„Amžiaus projektas“ visą regioną pakeis neatpažįstamai: klaidos atveju Europos laukia beprecedentis pabėgėlių antplūdis (3)

Kol viso pasaulio ir Europos dėmesį kausto koronaviruso pandemija bei neblėstanti geopolitinė...

Moterį nustebino duomenų dalybos: nepaskolinus vienai kreditų įmonei, kita paskambino pati (26)

Jei norėdami pasiskolinti kreipsitės į „Finbee“, bet išgirsite neigiamą atsakymą,...

Vieną žiauriausių Kauno nusikaltėlių praeities nuodėmės pasivijo po daugelio metų (123)

Kadaise vienu nuožmiausių Kauno nusikaltėlių, Daškinių gaujos smogiku vadintą Jordį...

Romantiškoje vietoje per karantiną užsisakė greito maisto išsinešti: tai, ką paragavo, buvo verta nuodėmės (79)

Nors nesu greito maisto mėgėja ir jį valgau itin retai, bet nesumeluosiu sakydama, kad kartais...

Juvelyrai skaičiuoja prarastas pajamas: žmonės įprato taupyti, žiedų pardavimai smuko iki 10 kartų (131)

Karantinas juvelyrikos verslui atnešė daug iššūkių, tokių kaip tiekimo sutrikimai, parodų ir...

Vilniuje po Neries ledu dingęs vyras – žinomas dviratininkų treneris (423)

Vilniuje šeštadienį Neries upės ledas neatlaikė augintinio gelbėti puolusios poros. Moteriai...

Kaune BMW nesuvaldęs vyras tapo masinės avarijos kaltininku: apdaužyti šeši automobiliai (194)

Kaune BMW automobilio nesuvaldęs vyras Baltijos ir Naujakurių gatvių sankirtoje užlėkė ant...

Šalis, kurią reikia aplankyti bent du kartus: kelionė po ledo, pūgų ir lavos kraštą (12)

Islandija – tai šalis, kurią, kaip sakoma, reikia aplankyti bent du kartus. Vieną kartą –...

Laisvalaikis – (ne)karantinas. Kokius filmus ir knygas rekomenduoja Gintarė Masteikaitė (19)

Nevyriausybinių scenos meno organizacijų asociacijos vadovė Gintarė Masteikaitė sakė, kad...