Ligų šaltinis

Pienas – tai skystis, kurį gamina žinduolių pieno liaukos. Jis skirtas misti ką tik gimusiems gyvūnų jaunikliams. Kaip žinia, motinos pienu maitinasi ir kūdikiai. Natūraliosios medicinos pradininkė gydytoja Jelena Tulčina sako, kad joks kitas žinduolis neminta kitų žinduolių pienu, išskyrus žmogų.

Pasak gydytojos, pieno produktai – sviestas, grietinė, kefyras, sūris ir kt. – taip pat nėra tinkami žmogaus organizmui, tačiau tvirtinimus apie pieno naudą gina maisto pramonė, suinteresuota neprarasti vartotojų.

Karvių piene gausu sočiųjų riebalų rūgščių, didinančių cholesterolio kiekį kraujyje. Juk pienu mintantis veršiukas turi labai greit užaugti (suaugęs sveria 500–800 kg). Žmonėms, vartojantiems karvių pieno, gali vystytis artritas, diabetas, aterosklerozė, širdies ir kraujotakos sistemos ligos.

Karvių piene yra lytinio hormono progesterono, skatinančio aknės atsiradimą ir plitimą. Tyrimai rodo, kad pieno produktai gali sukelti kiaušidžių vėžį. Buvo atlikta 12 tyrimų, tirta 500 tūkst. moterų.

Nustatyta, kad moterys, suvartojančios daug laktozės (per dieną suvalgančioms pieno produktų, maistingumu prilygstančių 3 puodeliams pieno), kiaušidžių vėžiu sirgo dažniau negu tos, kurios laktozės vartoja mažai. Harvardo universiteto atliktas tyrimas rodo, kad vyrai, geriantys dvi ir daugiau stiklines pieno per dieną, du kartus dažniau serga prostatos vėžiu.

Jautrumas pieno produktams – viena plačiausiai paplitusių alergijos rūšių. Ši alergija pasireiškia viduriavimu, vidurių užkietėjimu, nuovargiu, kvėpavimo takų sutrikimais.

Pramoninių karvių augintojai, siekdami išgauti kuo didesnį pieningumą, leidžia hormono somatotropino. Šis hormonas nesunyksta net pieną pasterizuojant, taigi per pieno produktus patenka į žmogaus kraujotakos sistemą. Dideli šio hormono kiekiai didina krūties ir prostatos vėžio atsiradimo tikimybę.

Kai kurių tyrimų duomenimis, ilgalaikis pieno vartojimas gali sukelti žarnyno kraujavimą. Tai mažina geležies kiekį organizme. Be to, pieno produktų vartojimas slopina geležies įsisavinimą.

Kalcio mitas

Kalcis – tai mineralas, atsakingas už kaulų ir dantų tvirtumą, kraujo krešumą, nervinių impulsų perdavimą, širdies ritmo reguliavimą. 99 % kalcio būna kauluose ir dantyse, tik 1 % – kraujyje ir kituose audiniuose.

Vartojant daug pieno produktų (ir kitų gyvūninių produktų, pvz., mėsos) organizme sukuriama rūgštinė terpė. Norėdamas ją neutralizuoti, organizmas iš kaulų „pasiskolina“ kalcio. Idealiu atveju iš kaulų paimtą kalcį organizmas grąžina, tačiau taip nutinka ne visada. Jei vartojama labai daug gyvulinių produktų, organizmas nespėja atkurti kalcio atsargų, taigi vystosi osteoporozė.

Apskaičiuota, kad 10 mln. amerikiečių (8 mln. moterų ir 2 mln. vyrų) serga osteoporoze. Dar 34 mln. kaulų masė yra mažesnė, nei turėtų būti, taigi jiems gresia ši liga.

Kaulų masės mažėjimas susijęs su genetiniais veiksniais, fiziniu pasyvumu, per maža lytinių hormonų gamyba (estrogenų moterims, testosterono vyrams). Moterys, sulaukusios menopauzės, serga dažniau (80 % sergančiųjų osteoporoze moterų yra vyresnio amžiaus). Vyrų sergamumas osteoporoze taip pat padidėja peržengus vidutinio amžiaus slenkstį, tik juos ši liga pačiumpa 5–10 m. vėliau nei moteris.

Nors piene iš tikrųjų yra kalcio, šis produktas nėra tinkamas vartoti žmogui. Pienas – ne vienintelis kalcio šaltinis. Šio elemento yra tamsiai žaliose lapinėse, ankštinėse daržovėse, salieruose, svogūnuose, ruginėje, kvietinėje duonoje, apelsinuose, džiovintuose obuoliuose, figose, razinose, migdoluose, žemės riešutuose, moliūgų, saulėgrąžų sėklose.

Laktozės netoleravimas

Daug žmonių netoleruoja laktozės – baltymo, esančio pieno sudėtyje. Daugumai žinduolių po atjunkymo, o žmogui – sulaukus 2–5 m. amžiaus, organizme sumažėja fermento, skaidančio šį baltymą. Laktozės netoleravimo požymiai – viduriavimas, dujų kaupimasis, žarnyno spazmai, mėšlungis ir kt.

Šie simptomai gali pasireikšti lengva arba sunkia forma. 90 % aziečių, 70 % tamsiaodžių ir indėnų, 50 % Lotynų Amerikos gyventojų, 15 % Šiaurės Europos gyventojų netoleruoja laktozės. Teigiama, kad Lietuvoje laktozės netoleruoja maždaug pusė gyventojų.

Tiems, kurie netoleruoja laktozės, bet nori valgyti pieno produktų, patariama vartoti fermentų, virškinančių laktozę. Bet ar tai – gera išeitis?

Įdomu

Apie avižų naudą kalbėjo jau Hipokratas. Šiuose grūduose yra geležies, jodo, fosforo, kalio, magnio, mangano, nikelio, chromo, cinko, sieros, B grupės vitaminų, vitaminų A, K, E, riebalų, baltymų, aminorūgščių, nikotino rūgšties.

Avižose nėra glitimo, kurio netoleruoja dalis žmonių. Tačiau jeigu avižos laikomos tuose pačiuose induose, kuriuose prieš tai buvo glitimo turinčių grūdų, pvz., miežių, tuomet ir avižose galima aptikti glitimo pėdsakų.

Migdolai mažina širdies ligų riziką, saugo arterijų sieneles nuo pažeidimų, mažina kenksmingojo cholesterolio kiekį, padeda išlaikyti sveikus kaulus ir dantis, gerina smegenų veiklą.

Prieš perkant migdolus rekomenduojama pakratyti. Jeigu barška, vadinasi, yra pasenę. Migdolų, kurių vidus pageltęs, valgyti negalima.

Anakardžių riešutai – geležies šaltinis. 20 riešutų suteikia geležies paros normą. Organizmas geriau įsisavina riešutų naudingąsias medžiagas, jei jie vartojami kartu su apelsinais.

Žemės riešutuose daug vertingų nesočiųjų riebalų rūgščių, mažinančių cholesterolio kiekį kraujyje, vitamino PP, stiprinančio nervų sistemą, jodo, palaikančio normalią skydliaukės veiklą.
Teigiama, kad žemės riešutai naudojami gaminant dinamitą.