aA
Drebančios rankos, sulėtėję judesiai, pasikeitusi eisena – laiku nesiėmus gydymo Parkinsono liga žmogų pamažu visiškai prikausto prie lovos. Medikai pabrėžia, kad labai svarbu atpažinti ankstyvuosius šios ligos simptomus.
Parkinsono liga
Parkinsono liga
© Shutterstock

Amžius jaunėja

Parkinsono liga – viena dažniausiai pasitaikančių neurodegeneracinių ligų. Jos metu negrįžtamai nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje, ląstelės, todėl labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai. Skaičiuojama, kad vienodai dažnai tiek moteris, tiek vyrus užklumpančia Parkinsono liga Lietuvoje serga apie 13 tūkst. žmonių. Dažniausiai šia liga susergama sulaukus 55–60 metų, tačiau vis dažniau ji diagnozuojama 40–30 metų ar dar jaunesniems asmenims.

„Parkinsono ligos atpažinimas ir diagnostika yra pagerėjusi, šiuolaikiniai tyrimai leidžia nustatyti ligą labai ankstyvos stadijos. Kita vertus, bendras sergamumas šia liga pasaulyje didėja“, – pastebėjo VUL Santaros klinikų Parkinsono ligos, distonijų ir kitų judėjimo sutrikimų centro vadovė medicinos mokslų daktarė neurologė Rūta Kaladytė-Lokominienė.

Šios ligos priežastys nėra žinomos, bet mokslininkai linkę manyti, kad susirgimą nulemia genetinis paveldimumas – geno pasikeitimas, deformacija arba mutacija. „Genų reguliacijos mechanizmų pasikeitimus skatina tokie rizikos veiksniai kaip sunkieji metalai, halogeniniai junginiai, radiacinis fonas. Todėl neatsitiktinai dažniau Parkinsono liga suserga tam tikrų profesijų atstovai – chemikai, dirbantieji žemės ūkio srityje, kurie kontaktavo su pesticidais, sunkiaisiais metalais“, – sakė gydytoja.

Nepastebi ankstyvųjų požymių

Medikė pabrėžė, kad nors šiandien liga nepagydoma, šiuolaikiniai vaistai gali palengvinti simptomus ir keisti ligos eigą, kad ji progresuotų lėčiau nei tai vyksta natūraliai.

„Aišku, šioje srityje mokslininkai intensyviai toliau dirba – kuriami, išbandomi genų inžinerijos būdu pagaminti preparatai, kurie, tikėtina, galėtų leisti žmogui būti laisvam nuo Parkinsono ligos“, – sakė ji.

Parkinsono liga
Parkinsono liga
© Shutterstock

Pacientai skatinami kreiptis kuo anksčiau ir pradėti gydymą vos įvardijus ligą, tada galima tikėtis geresnių rezultatų. Tačiau neretai gali būti sunku atpažinti ankstyvuosius ligos požymius. „Jie yra ne tie plačiausiai žinomi simptomai – drebėjimas ramybės metu, judesių sulėtėjimas, sukaustymas, smulkiosios motorikos sutrikimai, sunkumas keisti padėtį iš gulimos į sėdimą, iš jos – į stovimą. Tokie požymiai paprastai per keletą mėnesių (abejingus savo sveikatai žmones – ir per keletą metų) atveda pas gydytoją.

Savo ruožtu daug ankstyvesni simptomai gali pasirodyti kur kas mažiau specifiniai, nesusiję su judėjimo sutrikimais – tai vidurių užkietėjimas, uoslės susilpnėjimas, miego sutrikimai, ypač naktiniai epizodai, kai žmonės aktyviai dalyvauja savo sapnuose, kalba per juos, ar kaip nors veikia jų metu, taip pat – nuotaikos sutrikimai, nepamatuotas, intensyvus nerimas. Svarbus yra šių simptomų kompleksas, paprastai jie „įstoja“ po vieną, bet vėliau „groja“ choru“, – aiškino R.Kaladytė-Lokominienė.

Tokie simptomai gali varginti penkerius, net dešimt ir daugiau metų, iki kol atsiranda specifinių judėjimo sutrikimų. Dėl to šiandien yra kuriami ankstyvosios diagnostikos modeliai, kad susilpnėjusia uosle besiskundžiantys žmonės būtų kuo išsamiau ištirti dėl Parkinsono ligos.

Gydytoja pridūrė, kad šalia nuoseklaus medikamentinio gydymo labai svarbios ir visos reabilitacinės priemonės, ypač kasdienė judesio terapija, ne mažiau svarbus psichologinis nusiteikimas, pozityvus mąstymas.

Kenčia dėl šlapimo nelaikymo

Nors galimybės padėti tokiems žmonėms vis gerėja, stigmatizacija visuomenėje sergančiųjų atžvilgiu nemažėja. Liga daugiausiai veikia ligonio fizinę būklę, o ne, kaip klaidingai manoma, jo intelektą, todėl vartodamas vaistus sergantysis ilgus metus gali išlikti darbingas ir kūrybingas.

„Problema ta, kad tiek patys sergantieji bijo išlįsti iš savo „kiauto“, tiek visuomenė nelabai domisi, trūksta informacijos apie ligą. Jos pakankamai stokoja ir patys sergantieji bei jų artimieji“, – pastebi Vilniaus Parkinsono draugijos pirmininkas reabilitologas Kęstutis Čapkauskas.

Dar viena opi, socialinį gyvenimą ypač paveikianti sergančiųjų pažengusia Parkinsono liga bėda – šlapimo nelaikymas. „Nors dabar yra pasikeitusi tvarka dėl šlapimą sugeriančių priemonių kompensavimo, jas gauti lengviau, tai vis dar išlieka aktualus klausimas. Daug kas negirdėjo apie tuos pasikeitimus, kiti nežino, kur kreiptis“, – sakė jis.

Daugiau nei 40 proc. pacientų sergančių Parkinsono liga nustatomi apatinių šlapimo takų dirginimo simptomai. Dažniausia šlapimo nelaikymo forma sergant Parkinsono liga – dirglioji šlapimo pūslė.

„Liga gali veikti šlapinimąsi ir gana ankstyvose jos stadijose, kartais netgi anksčiau, nei atsiranda būdingų judėjimo sutrikimų. Iš pradžių gali atsirasti šlapinimosi sutrikimas, kai tenka žymiai greičiau skubėti į tualetą. Tai gali pasireikšti labai anksti, varginti ilgai ir stipriai atsiliepti gyvenimo kokybei, todėl pacientai turėtų pranešti apie šlapinimosi kokybę gydytojui, nes galima skirti šlapimo sulaikymą gerinančių vaistų. Ligai progresuojant sutrikimas gali pereiti į šlapimo nelaikymą“, – sakė R.Kaladytė-Lokominienė.

Savaitraštis „Lietuvos sveikata“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Top naujienos

Sutrikdė bauda iš „trikojo“: rodo, kad greitis buvo viršytas Rusijoje, kodėl – niekas nepaaiškina

Per porą dienų, o kartais ir dar greičiau, atkeliaujantys administracinio nusižengimo protokolai...

Artėja didžiulė liūtis: pranešama, kurios Vilniaus vietos rizikingiausios (57)

Antradienio vakarą Lietuvą iš pietvakarių pasieks intensyvių kritulių frontas, vietomis...

Lukašenka įspėjo: užsikurs tokia pirtis, jog kankinsis visi – iki pat Vladivostoko „Rusija bijo mus prarasti“ (11)

Jeigu Baltarusijoje bus bandoma destabilizuoti padėtį, bus sunku visiems – iki pat Vladivostoko,...

„Sodra“ paskelbė išmokų kalendorių: rugpjūtį pensininkus pasieks ir vienkartinės išmokos (90)

„Sodra“ paskelbė išmokų kalendorių. Rugpjūtį senjorus kartu su pensijomis pasieks ir...

Briuselis griežtina toną Lenkijai: nebus vertybių, nebus ir pinigų (133)

Europos Komisija praėjusį ketvirtadienį paskelbė įspėjimą Lenkija i, Vengrijai ir visoms...

Po žingsnelį parodė, kaip tiriama dėl COVID-19: pojūčiai ne patys maloniausi (51)

Apie naujus koronaviruso užsikrėtimų atvejus girdime kasdien ir kone visur, o tyrimai įvairiose...

Muitininkai savaitgalį iš rusų kontrabandininkų atėmė milijonus rublių ir šimtus tūkstančių eurų (1)

Medininkų kelio posto muitininkai praėjusį savaitgalį sulaikė dvi grynųjų pinigų kontrabandos...

Lenkijoje sergamumo koronavirusu rodiklis dar labiau išaugo: Lietuvos reakciją vadina visišku nesusipratimu (261)

Kiekvieną pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pateikia atnaujintą rizikos šalių...

|Maža didelių žinių kaina