aA
Gyvybe vadinamas vanduo yra reikalingas kasdien ir visiems gyviems sutvėrimams. Tačiau kiek jo turime išgerti? Du litrus vandens per dieną - siūlo kūno reikalų žinovai. Anksčiau santūriai vertintas skysčių, ypač vandens vartojimas, dabar tapo būtinybe.
Mergina maudosi.
© Corbis
Teisingai, nes skysčių trūkumas organizme gali sujaukti ne tik dienos planus, bet olimpinę kūno ramybę: gali sutrikti virškinimo, maisto įsisavinimo ir netgi kraujodaros procesai.

Esame vandeniai

JAV dietologai mano, kad vandens trūkumas sukelia galvos skausmą, nuovargį. O jeigu žmogus praranda 10 proc. savo masei tenkamų skysčių, jis pradeda regėti haliucinacijas. Gal apsišaukėlės raganos paprasčiausiai pamiršta laiku išlenkti taurelę vandens?

Vanduo būtinas ląstelėse vykstančiomis biocheminėms reakcijoms, kenksmingų medžiagų pasišalinimui iš organizmo per inkstus, plaučius, žarnyną ir t.t. Būtinai daug gerkime! Kitaip vaikščiosime kaip šiukšlių kibirai, kol pradėsime skleisti nemalonų kvapą.

Bet kaip žinoti, kiek gerti? Alkoholio normos skaičiuojamos gramais, o čia juk litrai.

"Mažiausiai per dieną reikia išgerti 1 litrą skysčių. Optimalus kiekis nustatomas sužinojus, kiek žmogui reikia kalorijų. Jeigu dienos kalorijų poreikis 1800 kcal, tai skysčių reikia išgerti 1,8 litro, jeigu 1500 kcal - tuomet 1,5 litro", - aiškina gydytoja dietologė Edita Gavelienė.

Mes esame tikri vandeniai - 90 proc. embriono kūno masės sudaro vanduo, vaiko - 70 proc., o suaugusiojo - 50 proc. Kad būtų akivaizdžiau, įsivaizduokime 60 kg sveriantį žmogų. Jo kūne yra 40 l vandens! Nors mes esame mažiau "atskiestos": moterų kūne vandens kiekis 6-10 proc. mažesnis negu vyrų. Todėl, kad turime daugiau riebalinio audinio, o jame vandens visai nedaug. \

Beje, vandens gauname ir su kitais maisto produktais, bet kasdien būtina gerti jo gryno.

"Kava, arbata, sultys, sriuba - skysčiai. Bet jų vandens molekulės jau prisijungusios kitas medžiagas. O reikia, kad į mūsų organizmą patektų ir nieko neprisijungusios vandens molekulės. Jos detoksikuoja, šalina nereikalingas medžiagas", - sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentas Rimantas Stukas.

Kas per daug, tas nesveika

Vanduo, butelis
© K.Šatūno nuotr.

Ar gali nuolat nešiojamas vandens buteliukas tapti mūsų priešu? O gal vandeniui negalioja vartojimo ribos?

"Vandens perteklius yra netgi pavojingas. Galima apsinuodyti vandeniu, jeigu gersime per daug. Kartais tenka skaityti įvairių dalykų apie organizmo valymo būdus. Vienas tokių - distiliuoto vandens gėrimas, kuris pašalins nereikalingas medžiagas.

Bet visa medžiagų apykaita vyksta skystoje terpėje, su gamtos vandeniu mes gauname mineralų. Distiliuotame jų nėra. Todėl taip "valant" organizmą gali sutrikti gyvybiniai procesai. Toks vanduo išplauna iš organizmo svarbias medžiagas, sutrinka elektrolitų pusiausvyra. Tai gresia netgi mirtimi", - perspėja docentas R. Stukas.

Išplauti iš organizmo mineralines medžiagas gali ir paprasto vandens per dideli kiekiai. Nuo per daug skysčių nusilpsta širdis, organizmas netenka kalcio. Todėl ir vandenį geriant reikia žinoti savo normą.

Amerikietis natūralios higienos atstovas Herbertas M. Sheltonas niekada nesutiko, kad vandenį reikia plempti kibirais.

"Nematau sveiko proto vartoti vandenį, kai nėra tikro fiziologinio poreikio, tik todėl, kad kažkas nepagrįstai nusprendė, jog mes turime daug gerti", - rašo jis knygoje "Natūralioji higiena".

Pagal H. M. Sheltoną vandens poreikis yra individualus - turi pajusti, kiek reikia. Nieko bloga nenutiks, jeigu tavo dienoje nebus dviejų litrų - gal tau pakanka vieno? Sudėję ant svarstyklių šimtą ir vieną nuomonę gerti ar negerti, kiekvienas pasirinksime savo variantą. Bet kai dėl vandens kiekio ginčai išsemti - prasideda dėl kokybės. Iš tiesų - kokį vandenį gerti sveika?

Ką mes geriame?

Berniukas geria vandenį
© Reuters/Scanpix

Arbatiniame, kuriame virinimas vanduo, visuomet lieka nuosėdų. Atrodo, lyg molis, kurį taip ir matai nusėdant savo organizme vos ne ant pačios širdies. Tačiau specialistai sako, kad šios baisios kalkės nėra jau taip blogai. Kai geriame iš čiaupo, mumyse vanduo neverda, tad ir druskos nenusėda. Atvirkščiai, nevirintame vandenyje esančios druskos labai reikalingos organizmui.

"Vandens virinimas - vienas iš apdorojimo būdų, todėl pakinta vandens cheminė struktūra. Pagrindinė priežastis jį virinti - apsaugojimas nuo mikrobiologinės taršos. Tačiau geriamajame vandenyje, kurį mes gauname iš čiaupo, yra ištirpusių druskų, mineralų, mikroelementų.

Jeigu jis atitinka higienos normas, galima drąsiai gerti nevirintą. Ypač tinka atsigaivinti. Geriau gerti kuo mažiau apdorotą. Blogai nebent tuo atveju, jeigu vandenyje yra nusėdę surūdijusio vamzdyno druskos", - pataria docentas R. Stukas.

Suprantama, keliavęs vamzdynais vanduo nėra pats gryniausias, bet nebėgiosi ieškoti šaltinio kasdien. Kai nepasitikėjimas vamzdynais ir vandentiekiu didesnis už troškulį, eikime į parduotuvę. Pasiūla vandens - didelė, pabandykime išsirinkti sau tinkamą vandenį.

"Pats sveikiausias vanduo - kuo mažiau technologiškai apdorotas. Toks yra šaltinių, požeminis vanduo. Jis vadinamas geriamuoju arba mineraliniu. Yra kitoks - mineralizuotas vanduo. Tai specialiai pagamintas atsigaivinti vanduo, kuriame ištirpintos druskos. Jis nėra natūralus, tad juo nereikėtų piktnaudžiauti", - sako docentas R. Stukas.

Gydytoja dietologė E. Gavelienė išskiria keturių grupių vandenį, kuris siūlomas pirkėjui - natūralus mineralinis, šaltinio, mineralizuotas, fasuotas geriamasis.

"Jie skiriasi pagal mineralų kiekį ir kai kurias savybes. Tačiau norint užtikrinti ne tik skysčių balansą, o dar siekti ir kuo sveikesnės įtakos organizmui, patarčiau vartoti vandenį tiesiai iš šaltinio - labai naudinga. Tai daroma kurortuose," – aiškino ji.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ligoninės „mirtininkės“: vienintelis kriterijus gali nulemti 15 ligoninių likimą (271)

DELFI pasiekė Sveikatos apsaugos ministerijos ( SAM ) specialistų parengta neoficiali analizė,...

Šeimai finansų krizė nesibaigia iki šiol: įžvelgia sistemines spragas (22)

Praėjusiame dešimtmetyje Lietuvoje besipučiant nekilnojamojo turto kainų burbului, verslininkas...

ES gimė Italijos saloje, dabar jos gyventojai nori lauk (81)

Niūriai žvelgdamas į apleistą salos uostą, Ciro Alleatis nė kiek neabejoja, kas yra kaltas dėl...

Eli Lake: Šiaurės Korėjos apgavystė (11)

Nuo tada, kai praėjusį birželį per viršūnių susitikimą Singapūre susipažino su Kim Jong Unu,...

Tragiškas Celine Dion gyvenimas - lyg prakeiksmas: lydimas gedulo, persileidimų ir vyro kančių (16)

Kanadiečių dainininkės Celine Dion širdis niekuomet nepamirš velionio vyro ir buvusio...

Didžiuliai vandens kiekiai suteka į plyšius vandenyno dugne – kur jis dingsta? (51)

Jūs tikriausiai žinote, kad Žemės paviršius yra tarsi suskeldėjusio kiaušinio lukštas....

Planuojantiems statybas: ką privaloma žinoti apie detaliojo ir bendrojo plano koregavimą (5)

Rinkdamiesi žemės sklypą, kuriame norėtumėte statyti savo svajonių namą ar vystyti kitą...

Kaip per 20 sekundžių sužavėti darbdavį: esminiai motyvacinio laiško rašymo principai (11)

Parašyti nepriekaištingą motyvacinį laišką – ne lengva ir daug sumanumo reikalaujanti...

Pasitelkite vieną gudrybę ir įspaudų ant kilimo neliks iš karto

Kai norisi permainų namuose, o laiko remontui nėra, pakanka perstatyti baldus – malonios permainos...

Pavojingų atliekų mūsų namuose netrūksta: kaip su jomis elgtis? (6)

Kasdieniai poreikiai kiekvienos šeimos namuose palieka po nemažą krepšelį atliekų. Dalį...