aA
Stiprus nerimas, galvos svaigimas, mirties baimė – tai tik keletas panikos sutrikimų simptomų, kurie atsiranda visai netikėtai ir sutrikdo kasdienį žmogaus gyvenimą ilgam laikui.
© Shutterstock nuotr.

Medicinos specialistai pastebi vis daugiau panikos sutrikimų paveiktų žmonių. Ir nors ši liga paplitusi tarp abiejų lyčių asmenų, nustatyta, kad moterys suserga du – tris kartus dažniau nei vyrai.

Pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos psichiatrės Tamaros Kuntelijos –Plieskės, pagalbos dažniausiai ieško jauni, aktyvūs, ambicingi, žavūs žmonės. Nors ši problema gali pasireikšti bet kokiame amžiuje, dažniausiai panikos atakos ištinka 18 - 45 metų amžiaus žmones.

Būsena ar liga?

T. Kuntelija – Plieskė pabrėžia, kad panikos ataka ir panikos sutrikimas yra kiek skirtingi dalykai. Panikos ataka yra būsena, kuri gali pasireikšti vieną ar kelis kartus gyvenime po labai stiprių išgyvenimų, streso ir praeiti išsisprendus sunkiai emocinei situacijai. Tai yra ūmi, labai intensyvi baimės būsena, kurią lydi stiprus širdies plakimas, dusulys, silpnumas, galvos svaigimas, rankų ir kojų aptirpimas, mirties baimė.

„Tačiau reikia atkreipti dėmesį: jeigu panikos atakos vis kartojasi, atsiranda kitos atakos laukimo nerimas ir situacijų, kuriose anksčiau pasireikšdavo panikos atakos vengimas, ir visa tai labai riboja normalų žmogaus gyvenimą, kenčia gyvenimo kokybė – tuomet mes jau kalbame apie panikos sutrikimą“, – sako gydytoja.

Simptomus painioja su širdies ligomis

T. Kuntelija Plieskė teigia, kad pacientai labai dažnai kreipiasi į gydytojus psichiatrus po to, kai jie atvežami į priėmimo skyrių su greitąją pagalba dėl širdies ligų įtarimų, mat panikos atakos simptomai klaidina. „Žmonės išsigąsta, nes panikos atakos metu ima labai intensyviai plakti širdis, tad jie kreipiasi į kardiologus, o atlikus tyrimus paaiškėja, kad širdies sveikatos problemų nėra.

Žmonėms, nepatyrusiems panikos atakų, labai sunku suvokti pacientų išgyvenamą siaubą, kurį galima palyginti su užpuolimu, kuomet patiriama stipri baimė, džiūsta burna, širdis smarkiai plaka ir norisi kuo greičiau išsigelbėti. Bet panikos apimtas žmogus išgyvena šias fiziologines reakcijas vėl ir vėl, nors realus pavojus jiems negresia.

Panikos atakas gali išprovokuoti neišsikalbėjimas, emocijų kaupimas savyje. Panikos atakomis sergantiems žmonėms sunku išreikšti neigiamas emocijas, pyktį, nes jiems atrodo, kad pykčio emocijų išreiškimas gali būti nesuprastas, todėl jie pyktį arba neigia, arba sulaiko emocijas savyje. Sergantieji nori gauti pagalbą, tačiau tuo pačiu nori išlikti ir nepriklausomi.

Atakų pasikartojimą dažniausiai išprovokuoja situacijos, kuriose žmogus patiria neigiamas emocijas ir jų neįsisąmonina. Po kurio laiko tie neigiami jausmai atsinaujina ir sukelia panikos atakos simptomus – suintensyvėjusį širdies plakimą, oro trūkumą, galvos svaigimą.

„Panikos atakos dažniausiai įvyksta po stresinės situacijos, kuriai įtaką daro stiprūs emociniai išgyvenimai. Tačiau tai gali būti vienas ar keli epizodai, kurie gali ir nesukelti tarpinių sutrikimų, nerimastingo priepuolio laukimo. Tačiau reikia susirūpinti, jei žmogus nebegali gyventi taip, kaip anksčiau, nori atsiskirti nuo visuomenės, bijo viešų erdvių“, – pasakojo T. Kuntelija – Plieskė.

Įtakos turi genetika

Panikos sutrikimas yra vienas labiausiai mokslininkų tiriamų susirgimų. Sergančiųjų visame pasaulyje – keli procentai. Atrasta daug faktorių, kurie daro įtaką panikos sutrikimo atsiradimui. Mokslininkai ištyrė stiprų genetinį polinkį tarp šeimos narių sirgti panikos sutrikimu – kai kurių autorių duomenimis, jis siekia net iki keturiasdešimties procentų atvejų.

Nėra paveldimas vienas konkretus genas, tačiau paveldimas polinkis sirgti, nes pastebėta, kad tam tikrų genų kombinacijos daro įtaką šios ligos atsiradimui. Tačiau, jei nėra papildomų psichologinių, socialinių aspektų, ši liga gali ir neišsivystyti.

Šią ligą bandyta aiškinti ir neurocheminės disfunkcijos modeliu, kuomet pastebėta, kad neuromediatorių – biologiškai aktyvių medžiagų galvos smegenyse – receptoriai neteisingai reaguoja į jiems siunčiamus signalus. Psichoanalitikai taip pat bandė suprasti, kas darosi panikos sutrikimu sergančio žmogaus pasąmonėje.

Pasak gydytojos, įdomu yra tai, kad psichoanalitinės teorijos atstovai atlikę sistemines apžvalgas, rado tokias pačias pacientų su panikos sutrikimais psichologines charakteristikas: visi pacientai save apibūdino vaikystėje kaip drovius, turėjusius baimių, jautrius, o savo tėvus ar juos auginančius žmones jie prisimindavo kaip piktus, kontroliuojančius, kritikuojančius, jie visi jautė diskomfortą išreikšdami savo pyktį, jų savivertė buvo sumažėjusi, panikos atakų atsiradimą iššaukdavo situacijos, kuriose kildavo nusivylimo jausmas arba apmaudas.

Būtina išsiaiškinti priežastis

Nustačius panikos ataką ar sutrikimą, skiriamas medikamentinis ir kognityvinės elgesio terapijos gydymas. Antidepresantai mažina nerimą, juos vartojant panikos sutrikimai silpsta ir palaipsniui išnyksta. Tačiau šis gydymas duoda gerą, bet trumpalaikį rezultatą.

Kad būtų užkirstas kelias tolimesnei ligos eigai ir siekiant ilgalaikių rezultatų, rekomenduojama atskleidžiamoji psichoanalitinė psichoterapija, kurios metu siekiama išsiaiškinti tikrąsias panikos atakos priežastis, vidinius konfliktus, netinkamai išreiškiamą pyktį. Negydant ir nieko nekeičiant savo gyvenime, panikos atakos gali kartotis, simptomai paūmėja bei apriboja normalų žmogaus funkcionavimą ir skatina tolimesnę socialinę izoliaciją.

Nei vienas iš mūsų nesame apsaugotas nuo panikos atakų, todėl pajutus nerimą keliančius simptomus, gydytojai – psichiatrai aktyviai kviečia kreiptis pagalbos ir užkirsti kelią būsenos blogėjimui.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Andrius Navickas – apie tai, kaip konservatoriai rengiasi perimti valdžią į savo rankas

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai ( TS – LKD ) šiuo metu išgyvena naują...

Palygino Grybauskaitės ir Nausėdos prezidentavimo pradžią: skirtumai akivaizdūs (305)

Vienas kėlė įtampą, kitas ją malšina – taip Gitano Nausėdos ir Dalios Grybauskaitės...

Balsavimas dėl Seimo vadovo Pranckiečio atstatydinimo žlugo (848)

Seimas antradienio vakarą per neeilinį posėdį balsavo dėl galimybės Viktorui Pranckiečiui...

Rekordinė šiluma tęsis: temperatūra sieks 20 laipsnių, tačiau pravartu nepamiršti ir skėčio (11)

Šiandien orai Lietuvoje vėl keičiasi. Sausasis anticiklonas traukiasi į rytus, o iš...

Vilniuje „Mercedes“ susidūrė su greitosios pagalbos automobiliu, medikės išvežtos į ligoninę nukentėjo ir greitosios vairuotojas (19)

Antradienio vakarą, apie 22 val., Vilniuje, Ukmergės g., ties parduotuve „Topo Centras“,...

Dramatiškai išplėštos lygiosios su Švedija garantavo ispanams vietą Europos čempionate

2020 metų Europos futbolo čempionate vietą užsitikrino Ispanijos rinktinė. Atrankos rungtynėse...

Griūvančio namo Kaune gyventojai širsta – darbai neprasideda, o už komunalines paslaugas moka (100)

Praėjo beveik trys mėnesiai nuo dienos, kuomet Kaune dėl įtrūkusių sienų buvo evakuoti vienos...

Venckienės laukiantis „Drąsos kelias“ ruošiasi Seimo rinkimams: parduoda turtą, kad turėtų tam lėšų (479)

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Aukščiausiajam Teismui atmetus Neringos Venckienės advokatų...

„Išleiskite mane“: laidotuvėse dalyvavę žmonės liko priblokšti, išgirdę velionio balsą (54)

„Juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis“ – taip galima pavadinti Shay Bradley įrašytą...