aA
„Einant namo mane staiga išpylė prakaitas, pradėjo trūkti oro bei svaigti galva. Iš pradžių atrodė, kad širdis iššoks iš krūtinės, o po akimirkos ją tarsi kažkas stipriai suspaudė – rodės, tuoj sprogs. Labai išsigandau, mat pradėjau bijoti, kad numirsiu“, – tokius simptomus kardiologai vis dažniau girdi iš jaunų, aktyvių 20–30 metų amžiaus žmonių.
© Shutterstock

Susidaro „užburtas ratas“

Specialistai skuba raminti – tokia būsena ne infarktas, o nerimo sutrikimas, dar vadinamas panikos ataka, kuriai būdingas itin stiprus mirties baimės jausmas. Nesiimant keisti gyvenimo būdo, tokios būsenos gali kartotis, kol galų gale perauga į rimtesnius psichikos sutrikimus ar socialinę savęs izoliaciją.

„Panikos ataka – tai netikėtas, staigus baimės priepuolis, kurio metu atsiranda fiziologinės organizmo reakcijos. Pojūčiai, lydintys tokį priepuolį, dar labiau išgąsdina žmogų. Taip susidaro „užburtas minčių ratas“: naujo priepuolio laukimas, nerimas, baimė ir priepuolis. Šias atakas dažniausiai išprovokuoja nervų sistemos jautrumas, atsiradęs dėl tam tikrų susikaupusių emocijų, netekčių ar išgyvenimų, kurie ilgą laiką buvo slopinami. Ir tuo skundžiasi ne tik jaunimas – šie priepuoliai pas kardiologus dažniau atgena moteris ir ypač – svetur gyvenančius tautiečius“, – pasakoja „InMedica“ klinikos Santariškėse gydytoja kardiologė Jelizaveta Burca.

Be minėtų pagrindinių simptomų, panikos atakas dažnai lydi padažnėjęs kvėpavimas, dusulio jausmas, krūtinės skausmas, gausus prakaitavimas, silpnumas, pykinimas, galūnių tirpimas – tai gali trukti 10–30 minučių. Apėmus šiai būsenai prarandama koordinacija ir atsiranda didelė baimė išprotėti ar net numirti.

Verta tikrinti ir širdį

Po vieno ar dviejų panikos priepuolių žmogus pradeda jausti nuolatinę baimę, kad ši būsena pasikartos. Dėl šios priežasties pradedama riboti kasdienę veiklą, vengiama atsidurti tose vietose, iš kurių būtų sunku pasišalinti ir gauti reikiamą pagalbą ištikus panikos atakai. Kartais žmonės netgi vengia vaikščioti tomis pačiomis vietomis, kuriose patyrė priepuolį.

„Dažniausiai pirmojo priepuolio metu žmogus apskritai nesupranta, kas vyksta su jo mintimis bei kūnu. Viena iš pagrindinių priemonių kovoti su tuo – tai savo reakcijos stebėjimas ir emocijų kontroliavimas, šalto proto išlaikymas, supratimas, kad nuo šios gąsdinančios atakos niekas neišprotėja ir nemiršta. Savikontrolė padeda ramiau reaguoti į situaciją. Nors tai nėra kardiologinė liga, tačiau privalu nuolat profilaktiškai tikrintis širdies darbą – juk tai pagrindinis žmogaus „variklis“, – teigia J.Burca.

Neaptikus širdies ligų ir išgirdus nerimo sutrikimo – panikos atakos diagnozę, kardiologai dažnai rekomenduoja kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, kurie suras veiksmingų gydymo būdų – tiek medikamentinių, tiek kognityvinių.

Siūlo keisti gyvenimo būdą

Vis dėlto, pastebi kardiologė, panikos atakos yra susijusios su žmogaus psichologine būkle, tad norint jų išvengti, pirmiausia reikia keisti gyvenimo būdą ir į savo dienotvarkę įtraukti mėgstamas bei sveikatai naudingas veiklas.

„Norint užbėgti įvykiams už akių ar išvengti pakartotinių panikos atakų, reikia kuo daugiau dėmesio skirti sau: ilgi pasivaikščiojimai gryname ore, sveika mityba, kiekvienam priimtinas ir tinkamas fizinis krūvis – bent keletą kartų per savaitę – stiprina ir organizmą, ir širdį. Taip pat svarbu leisti kūnui bei protui „pailsėti“ – tam puikiai pasitarnauti gali ir knyga“, – rekomenduoja kardiologė.

Komentaras

Psichologas, psichoterapeutas Laurynas Urbšys:

- Panikos atakos efektyviausias gydymas yra kompleksinis: derinami vaistai ir psichoterapija. Medikamentai itin svarbų vaidmenį atlieka gydymo pradžioje. Ypač tais atvejais, kai panikos atakos kartojasi dažnai ir yra intensyvios. Tačiau nederėtų apsiriboti vien tik vaistais, nes vėliau, nutraukus jų vartojimą, priepuoliai linkę atsinaujinti.

Vartojant vaistus laikinai yra užgesinama „ugnis“. Jei nėra nustatoma tikroji atakų atsiradimo priežastis, ji linkusi vėl įsiplieksti. Todėl išeiti iš šio užburto rato veiksmingiausiai gali padėti psichoterapija. Ji ne tik padės nustatyti sutrikimo priežastis, bet leis žmogui pasijusti saugiau, suvokti, kas su juo vyksta, rasti būdų, kaip sau padėti.

Panikos priepuoliai neatsiranda per vieną dieną. Jų priežastys formuojasi ilgą laiką, todėl ir psichoterapinis gydymas nesibaigs pas specialistą apsilankius vieną ar du kartus.

Labai veiksmingi yra kvėpavimo pratimai. Taisyklingai juos atliekant galima ne tik prislopinti kylantį nerimą, bet ir nukreipti mintis nuo savo kūno pojūčių, ties kuriais įprastai yra susikoncentruojama artėjant panikos priepuoliams. Aerobinis fizinis krūvis (vaikščiojimas, bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu) taip pat yra labai veiksminga priemonė.

Verta žinoti

  • Vienkartinių panikos priepuolių gali patirti 7–10 proc. žmonių, maždaug 3 proc. pacientų nustatomas šis nerimo sutrikimas.
  • Panikos priepuoliai nelinkę kartotis tik apie 20–30 proc. žmonių.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

DELFI Dėmesio centre. Ką pasirinks TS-LKD: Šimonytę ar Ušacką? (77)

DELFI dėmesio centre. Prie Prezidento rinkimų starto linijos – ir Šimonytė. Ką pasirinks...

Karbauskis už Grybauskaitės pasiūlymo mato kyšančias farmacininkų ausis (277)

Tikrasis prezidentės pateiktų priemonių konkurencingumui didinti tikslas yra sustabdyti planus dėl...

Lietuviai nukeliavo į turistų aplenkiamą Iraną: šiurpių mirties bausmių vieta stebino svetingumu (1)

Keliauti į Iraną sugalvojau tada, kai perskaičiau daug informacijos apie tenykščius žmones, jų...

Popiežiaus Pranciškaus vizitas Kaune: viena bendruomenės detalė liko nepastebėta (38)

Skaičiuojama, kad sekmadienį, rugsėjo 23-iąją, Kaune viešėjusį popiežių Pranciškų pasitiko...

Kubilius pasakė, kodėl Skverneliui pernelyg rizikinga kandidatuoti į prezidento postą (46)

Abu kandidatai, apsisprendę dalyvauti Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (...

Įspėjimas ES piliečiams: nuolatinė rezidentė pilietybės negavo (61)

Keturis dešimtmečius Jungtinėje Karalystėje pragyvenusi ir net miesto mere išrinkta...

Buvęs Karolinos Liukaitytės mylimasis puikiai atpažįsta gero gyvenimo ieškančias moteris (70)

Verslininką Arną Jurskį, didžiausios Baltijos šalyse riešutų ir džiovintų vaisių įmonės...

„Va bank“ sezonas: kur šie metai nublokš „Raptors“ ir Valančiūną? (5)

Joks kitas NBA klubas šį sezoną Rytų konferencijoje nejaus didesnio spaudimo pasirodyti...

Įspūdingiems pokyčiams vilnietei prireikė tik vieno dalyko – rudeniško makiažo balsuokite

Atėjęs ruduo diktuoja ne tik naujas aprangos, bet ir makiažo taisykles. Vasarą pamėgtus BB kremus...

Dzūkas sugalvojo itin originalų būdą kovoti su daržo naikintojais (6)

Vieno didžiausių Pietų Lietuvoje medelyno savininkas dzūkas Tomas Panka kovai su piktžolėmis ir...