Kokias klaidas dažniausiai darome lieknėdami?

Pirmiausia, tinkamos pirminės informacijos, kuri padeda mesti svorį nekenkiant sveikatai, jeigu ji tikrai žmogui rūpi, neturėjimas. Juk daugelis moterų tik įsivaizduoja kenčiančios nuo menamo perteklinio svorio, nors iš tiesų jo neturi. Tai labiau liečia jaunas moteris, kurios neturi papildomų kilogramų, tačiau jos mato milimetrinę juostą aplink juosmenį ir nori, kad ji dingtų.

Tačiau visi esame individualūs ir galbūt ši juostelė suteikia šarmo. Be to, ji reikalinga iš fiziologinės pusės: riebalinis sluoksnis turi būti, jis atlieka tam tikras funkcijas, todėl bandyti atsikratyti visų riebalų nereikėtų.

Antra, žmonės nesupranta savo organizmo fiziologijos, todėl pradeda lieknėti neracionaliai. Pavyzdžiui, griebiasi monodietų, kurios gali iš pradžių duoti neblogų rezultatų, tačiau vėliau organizmas pradeda priešintis ir netekti kilogramai gali sugrįžti.

Trečia, klaidinga lieknėjant maisto racione išlaikyti tą patį kiekį druskos. Druska sulaiko skysčius, o tai reiškia, kad trukdo netekti papildomo svorio. Dėl šios priežasties, kad ir kaip žmogus besistengtų sulieknėti, procesas tęsis labai ilgai.

Dar viena klaida – nepakankamas vandens vartojimas. Vanduo – daugumos procesų katalizatorius (pavyzdžiui, detoksikacijos). Galite sudaryti tobulą mitybos programą, tačiau pamiršę vandenį galite nepasiekti norimų rezultatų. Jeigu norite netekti svorio, per dieną išgerti ne mažiau 2,5 litrų vandens – privaloma.

Ar vandens kiekis skiriasi kiekvienam individualiai?

Kiekvieniems 450 gramų kūno masės turėtų tekti ne mažiau 14 gramų vandens. Toks kiekis reikalingas esant normalios fiziologijos. Jeigu žmogus nori netekti svorio, jam reikia pridėti dar 500 ml. Pavyzdžiui, asmuo sveria 80 kg: dalijame tai iš 450 ir dauginame iš 14. Gauname, kad jam reikia per dieną išgerti ne mažiau 2,5 litrų vandens. Jeigu jis nori sulieknėti, vandens kiekį jam reiktų padidinti iki 3 litrų per dieną – su sąlyga, kad nėra kontraindikacijų.

Ar klaida lieknėjant visiškai atsisakyti miltinių patiekalų ir riebalų?

Tai individualu. Jeigu iki tol žmogus gausiai vartojo riebų maistą, nenaudingus produktus, jeigu jie jam patinka, visiškas atsisakymas gali sąlygoti stiprų stresą. Dar blogiau, jeigu miltinių produktų ir riebalų atsisakoma tik trumpuoju laikotarpiu, o vėliau grįžtama į buvusį ritmą – tokiu atveju prarasti kilogramai grįš su kaupu.

Išmintingiau ir tikslingiau būtų sudaryti mėgstamų produktų vartojimo grafiką. Žinoma, protingais kiekiais. Vartoti juos reikėtų pirmoje dienos pusėje; saikingai, ilgai ir gerai sukramtant – taip gausite tokį patį malonumą, kaip kad valgytumėte tą produktą dideliais kiekiais.

Dauguma dietų rekomenduoja skaičiuoti kalorijas. Ar verta?

Tai įdomu tiems, kas mėgsta struktūrą ir mąsto labai racionaliai. Daugumai žmonių vadovautis tokia sistema labai sunku. Svarbu orientuotis į porcijų dydį ir vartojamų produktų naudą. Juk šokoladukas gali turėti 260 kalorijų, o jeigu jį suvalgęs asmuo yra linkęs į nutukimą, tai tos kalorijos būtai ras užuovėją ant juosmens.

260 kalorijų turi ir mėsos gabalėlis su daržovių garnyru – iš šių produktų gausite ne tik energijos, bet ir reikalingų vitaminų. Organizmas intensyviai dirba skaidydamas produktus į sudėtines dalis, o vėliau – panaudojant kaip statybinę medžiagą. Rezultatas: organizmas ne tik sunaudos minimalų kiekį kalorijų, bet produkto įsisavinimui panaudos savas kalorijas.

Ar teisinga atsisakyti riebalų?

Mityboje turėtų būti sureguliuoti riebalų, baltymų ir angliavandenių kiekiai. Baltymai – nepakeičiama mitybos raciono sudėtinė dalis, nes jie yra statybinė medžiaga. Be riebalų taip pat neįmanoma normaliai funkcionuoti, nes jie naudojami membranų ląstelių gamybai, padeda vitaminų A, D, E, K (jie skaido riebalus) įsisavinimui.

Žmonėms, kenčiantiems nuo nutukimo, riebalai taip pat turėtų būti įtraukti į racioną, tačiau ribotais kiekiais. Reikėtų vartoti tiek augalinės, tiek gyvulinės kilmės riebalus. Lieknėjančiam geriausias riebalų šaltinis – žuvis, kadangi joje gausu Omega-3 riebalų rūgščių, vitamino E, mikroelementų; augalinis aliejus bei neriebi mėsa ir paukštiena.

Žinoma, šiuos produktus reikia tinkamai paruošti: ant garų, naudojant grilių ar verdant. Jeigu maistą ruošiate ant grilio, įsitikinkite, jog riebalai nubėga į specialų indą ir nesusidaro žievelė, kurioje gausu organizmui kenksmingų kancerogenų.

Ar svarbus mitybos laikas? Ar klaida vakarieniauti po šeštos valandos vakaro?

Viskas priklauso nuo kiekvieno žmogaus medžiagų apykaitos. Iš esmės apykaita greičiausia nuo 6 ryto iki 12 dienos, o nuo 18 valandos iki 6 ryto medžiagų apykaita yra lėčiausia. Todėl tie, kas yra linkę priaugti svorio, turėtų smarkiai apriboti maisto vartojimą vakarais. Pusryčiauti reiktų pirmą valandą po nubudimo. Per dieną valgyti reikėtų 5-6 kartus, paskutinę ir privalomą maisto porciją reikėtų suvartoti iki 19 valandos.

Tačiau pasitaiko atvejų, kai tiesiog nespėjame pavalgyti reikiamu laiku arba pavalgome, bet alkio jausmas vis tiek mus kankina. Tokiais atvejais siūlau griebtis tam tikrų gudrybių. Grįžote namo – jus iškart kažkas pasitinka su vandens buteliuku ir medumi. Lėtai suvalgius arbatinį šaukštelį medaus pajusite, jog alkis sumažėjo arba dingo. Po to reikėtų išgerti stiklinę vandens arba puodelį arbatos. Tuo metu suprasite, jog jums tiesiog norėjosi atsigerti – mes dažnai maišome alkio jausmą su troškuliu.

Yra ir kitų „pagalbininkų“. Pavyzdžiui, prieš miegą įsipylus stiklinę kefyro, jį suvalgyti nedideliu šaukšteliu. Suvalgę pusę stiklinės suprasite, jog pasisotinote. Dar vienas variantas: paimkite granatą, išskaidykite jį po vieną žirniuką ir valgykite kinų lazdelėmis. Bus saldu ir skanu; antra vertus, tai didina cukraus kiekį kraujuje. Taip pat galima mažu šaukšteliu suvalgyti per pusę perpjautą greipfrutą. Taip valgant užsitęsia valgymo procesas ir jums atrodo, kad valgote pakankamai ir alkio jausmas dingsta.

Egzistuoja toks fenomenas kaip „plato fazė“: iki tam tikro lygio žmogus lieknėja, tačiau ateina laikas, kai kilogramai liaujasi tirpę ir svoris nebejuda iš mirties taško. Kaip su tuo kovoti?

Taip, išties, „svorio plato fazė“ – dažnai pasitaikantis fenomenas. Tačiau tai tik į naudą organizmui. Dažniausiai mes net nenutuokiame, kaip veikia mūsų organizmas, bet bandome su juo kovoti. Plato fazė – periodas, kai organizmas pristabdo sistemas – endokrininę, virškinamąją ir kitas – „perprogramavimui“. Kitaip tariant, tai organizmo adaptacija, kai vyksta ne kiekybiniai, o kokybiniai pokyčiai: įskaitant raumeninės masės priauginimą ir sutvirtinimą, odos tonizavimą ir t.t.

Jeigu labai norisi matyti kiekybinį organizmo darbo rezultatą – numestus kilogramus, tai reikėtų daryti iškrovos dienas: maitintis ribotu kiekiu produktų, tačiau valgymo dažnumą didinti iki 6-7 kartų, o kartais net iki 10 kartų. Taip organizmas bus mažiausiai alinamas ir svoris vėl pradės kristi, o jūs liksite patenkinti dinamika. Tiesa, nerekomenduojama daryti nuolatines iškrovos dienas ar laikytis mažai kaloringų dietų. Grįžus prie normalios mitybos, būtinai priaugsite svorio bei liksite nusivylę. To sau leisti negalime.

Kaip atskirti „plato fazę“ nuo taško, kai organizmas galutinai baigia lieknėti?

Labai paprasta. Reikia tiesiog pasiskaičiuoti kūno masės indeksą – esant normaliam svoriui jis turi būti 18-24 – ir pasiskaičiuoti, kiek procentų kūno masės sudaro riebalai. Išmokite save priimti natūraliai, nereikia vaikytis kažkokių mistinių standartų.

Galbūt niekada neturėsite liekno liemens – ne todėl, kad turite viršsvorio, o tiesiog tokia jūsų kūno sandara. Tokiu atveju reiktų ne mažinti kūno svorį, o tinkamai pasirinkti aprangą. Reiktų išmokti malonumą jausti ne tik dėl išvaizdos, bet ir veiklos – taip ateis siekiama vidinė harmonija.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)