aA
Kasmet pasaulyje dėl padidėjusio kraujospūdžio miršta maždaug 10 milijonų žmonių. Skaičiuojama, kad hipertenzija serga kas trečias suaugęs žmogus ir apie 2 proc. vaikų bei paauglių.
© Shutterstock

Lietuvoje padidėjęs kraujo spaudimas yra nustatytas apie 50–60 proc. šalies gyventojų, kurių amžius nuo 25 iki 65 metų. Sulaukus 35 metų amžiaus kiekvienas žmogus bent 1 kartą per metus turėtų pasimatuoti arterinį kraujo spaudimą.

Serga, bet nežino

Tarptautinė hipertenzijos draugija yra nustačiusi, kad svarbiausia kovos su padidėjusiu kraujo spaudimu priemonė – žmonių informuotumas. Norint išvengti padidėjusio kraujospūdžio sukeliamų susirgimų, būtina gerinti viso pasaulio žmonių žinias apie hipertenziją. Su tuo sutinka ir neseniai Lietuvoje viešėjęs kardiologijos profesorius Gianfranco Parati, kuris jau ne vienerius metus Italijoje organizuoja kraujospūdžio matavimo ir konsultavimo akcijas, kurių metu centrinėse miestų aikštėse įkuria viešas lauko klinikas. „Padidėjęs kraujospūdis yra didžiulė problema Italijoje. Ir ne vien vyresnio amžiaus žmonės tuo skundžiasi. Viena iš mūsų tikslinių grupių yra jaunimas ir vaikai. Iš pradžių visuomenei buvo sunku patikėti, kad ir šios jaunos gyventojų grupės kraujospūdis gali būti padidėjęs. Taip nutinka dėl dažnai vartojamo greito maisto, ilgo sėdėjimo ir mažo fizinio aktyvumo“, – sako prof. F. Parati.

Šiemet Pasaulinė hipertenzijos lyga bendradarbiaudama su Tarptautine hipertenzijos draugija globaliu mastu vykdė iniciatyvą „Gegužė – kraujospūdžio matavimo mėnuo 2017“. Akcijos tikslas – per gegužės mėnesį patikrinti 25 milijonus žmonių 100 šalių.

Lietuva buvo tarp šalių, prisijungusių prieš šios iniciatyvos. Kampaniją Lietuvoje organizavo Hipertenzija sergančiųjų asociacija ir vaistinių tinklas „Eurovaistinė“. Per mėnesį kraujospūdis buvo pamatuotas beveik 3000 šalies gyventojų. Buvo siekiama, kad kiekvienas pasitikrinęs žinotų, koks yra jo kraujo spaudimas ir kokių veiksmų reikėtų imtis, rašoma pranešime spaudai.

Kraujospūdį buvo siūloma pasimatuoti ir Seimo nariams, deja, tik gana nedidelė dalis išdrįso. Kai kuriems Seimo nariams, viešojoje erdvėje propaguojantiems sveiką gyvenimo gyvenimo būdą, buvo nustatytas gerokai per aukštas kraujo spaudimas.

Pasak Lietuvos hipertenzijos draugijos pirmininko prof. Mariaus Miglino, padidėjusio kraujo spaudimo mūsų tautiečiai dažnai nelaiko rimta liga, nors šis negalavimas dažnai komplikuojasi į insultą, širdies infarktą, inkstų pažeidimą ar kitus susirgimus ir sukelia daugiausia mirčių. Pasaulio statistika skelbia, kad didžiausia bėda yra ta, kad tik pusė dėl minėtų priežasčių mirusių žmonių žinojo apie savo padidėjusį kraujospūdį.

Sveikata rūpintis reikia jauniems

Gerėjant sveikatos priežiūrai ir gyvenimo sąlygoms ilgėja gyvenimo trukmė, o sirgti daugybinėmis lėtinėmis ligomis tampa įprasta. „Jomis serga 20–30 proc. žmonijos, o gydymui sunaudojama iki 74 proc. sveikatos priežiūros resursų. Lietuvoje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog daugybinėmis ligomis sergantys pacientai dažniau nei 2 kartus lankosi pas šeimos gydytoją ir turi net 60 proc. didesnę riziką pakartotinai patekti į ligoninę per 1 mėnesį nuo išrašymo. Vyrauja nuostata, kad pradėti rūpintis sveikata reikia jau tik sulaukus anūkų, tačiau didžiausia galima nauda yra lėtinių ligų prevencija nuo 29 iki 38 metų, nes po to jau iki 51 metų rizika susirgti keliomis lėtinėmis ligomis kasmet didėja“, – sako prof. M. Miglinas.

VUL Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologė Jolita Badarienė prisimena, kad visai neseniai teko gydyti vos penkiasdešimtmetį perkopusį pacientą, kuris kentėjo nuo ūminio miokardo infarkto bei kardiogeninio šoko. Iki tol vyras jautėsi sveikas, tačiau pradėjus kalbėti su artimaisiais paaiškėjo, kad tai nebuvo visiška tiesa: jis kentėjo nuo padidėjusio kraujospūdžio, bet vaistus išgerdavo tik tuomet, kai kraujospūdis pasiekdavo 170 mm GH, turėjo antsvorio, daug rūkė, o cholesterolis buvo padidėjęs. Pasak. prof. M. Miglino, Lietuvoje žmonės turi ne vieną, o visą puokštę rizikos veiksnių.

Siekiant gerokai sumažinti įvairių ligų riziką, kartais užtenka sistolinį kraujospūdį sumažinti 10 mm HG, tuomet insultų dažnis sumažėja iki 40 proc., koronarinės širdies ligos – iki 20 proc., o inkstų ligų iki 20 proc.

Žmonėms trūksta informacijos

Hipertenzija sergančiųjų asociacijos vadovė Audronė Lileikienė atkreipia dėmesį į tai, kad mažesniuose miestuose itin trūksta elementarios informacijos apie hipertenzija sergančio žmogaus būklę, pavojus, mitus, teisingą vaistų vartojimą. Padidėjusio kraujospūdžio nesureikšmina šeimos gydytojai, todėl ir žmonėms dažnai atrodo, kad tai nėra liga, nors jos pasekmės gali būti labai liūdnos.

Pasak A. Leleikienės dar viena problema su kuria susiduria sergantieji hipertenzija Lietuvoje – vaistų prieinamumas ir panašu, kad ta problema bus dar didesnė, nes Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekia pakeisti vaistų kompensavimo tvarką. Pagal ją sergantiems hipertenzija pacientams bus kompensuojami tik patys pigiausi vaistai.

„Žmogus pats sprendžia, kokiais vaistais jam gydytis. Dažniausiai vartojami tie, kurie geriausiai padeda, nesukelia šalutinio poveikio. Tarkime sergantieji lėtinėmis ligomis privalo savo susirgimą nuolat kontroliuoti, kad būtų išvengta ankstyvųjų komplikacijų. Todėl tokie ligoniai paprastai būna išbandę ne vieną tos pačios veikliosios medžiagos kompensuojamąjį vaistą ir atsirinkę tą, kuris labiausiai tinka, kurį vartojant savijauta yra geriausia. Surizikavę pakeisti preparatą nauju, gana dažnai nusivilia, lieka nepatenkinti ir skundžiasi, kad jaučiasi blogai, kad vaistas jiems nepadeda, tad grįžta prie to medikamento, kurį vartojo anksčiau“, – atkreipia dėmesį A. Leleikienė.

„Dažnai pacientai, sergantys hipertenzija, reguliariai turi gerti net kelių rūšių vaistus, kurie padeda kontroliuoti kraujospūdį. Lyg ir nieko sudėtingo, tačiau daugeliui jų būtų daug paprasčiau vietoje kelių tablečių vartoti vieną, kurioje sudėti yra du ar daugiau antihipertenzinių vaistų. Be to, tai apsaugotų nuo to, kad kai kurie pacientai, kai jiems pagerėja, savavališkai nutraukia kai kurių vaistų vartojimą arba susimažina vartojamų vaistų dozes“, – pastebi prof. M. Miglinas ir priduria, kad vaistų vartojamas yra itin svarbus gydant hipertenziją, o Lietuva buvo tarp Europos šalių, kuriuose vaistų kompensavimo sistema buvo viena geriausių.

Nusprendus pasimatuoti kraujo spaudimą, svarbu tai daryti taisyklingai. Bent 5 minutes (o dar geriau 10–15 min) iki procedūros reikia negerti stiprios kavos ir kraujospūdį veikiančių medikamentų, nerūkyti, pailsėti. Kraujospūdis matuojama sėdint, atsirėmus į kėdės atlošą, ranka turi būti padėta ant stalo. Manžetė uždedama ant žasto vidurio. Matuoti spaudimą reikėtų 2 kartus su 5 minučių pertrauka, tuomet išvesti matavimų aritmetinį vidurkį, Matuoti reikėtų rytais ir vakarais. Kraujo spaudimas dominuojančioje rankoje (dešiniarankis/kairiarankis) yra iki 10 mmHg didesnis nei nedominuojančioje.

Optimalus suaugusio žmogaus arterinis kraujo spaudimas yra 120/80 mmHg. Pakartotinai kelis kartus 2 savaičių eigoje išmatavus kraujospūdį 140/80 mmHg ir daugiau – diagnozuojama arterinė hipertenzija.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pažintis socialiniame tinkle: kaip vos iš kelių žinučių suprasti, kad viskas baigsis blogai (61)

„Tinder“, „Facebook“ ir kiti socialiniai jau kurį laiką yra kone populiariausia platforma...

Vieta, apie kurią lietuviai galėjo tik pasvajoti: paslaptingas kino teatras, kur leidžiama daugiau nei įprastai (14)

Sostinėje įsikūrė nauja vieta, apie kurią anksčiau net nesvajojote, kad tokia gali būti. Po...

Nepaklausė medikų ir šiandien džiaugiasi dešimtmečiu sūnumi: nuvykus į klinikas, nėštumą siūlė nutraukti (13)

Ką reiškia rankose laikyti nė kilogramo nesveriantį kūdikį, niekaip nesupras tie, kas to...

Laukiantiems didžiųjų metų švenčių – puikios žinios: galite turėti 11 laisvadienių (11)

Kalėdos ir Naujųjų metų sutikimas šįmet gali tapti itin įsimintinas. Ypač tiems, kurie yra...

Gėrimo, šildžiusio Pirmojo pasaulinio karo karius, paskutinė stotelė – Indijoje (3)

Gerą šimtmetį šeimos savo vaikus Indijoje girdė salyklo skonio pieno gėrimais, kurie, kaip kad...

„Hugo Boss“ griebiasi šiaudo: taisys juos persekiojusias mados pasaulio klaidas

„ Hugo Boss AG“, sekdama Ispanijos drabužių parduotuvių tinklo „Zaros“ savininkės...

Reforma iš vidaus: prabilo apie ligoninėse apgyvendinamus paimtus vaikus, dėl kursų metamus darbus ir pareigūnų patyčias (497)

Iš nesaugios aplinkos paimtų vaikų apgyvendinimas ligoninėse, budinčių globotojų trūkumas,...

Buto pirkimas miesto centre: ekspertė išvardijo didžiausius privalumus (24)

Mes gyvename amžiuje, kai informacijos srautai kasdien tik didėja ir tam, kad neatsiliktume, turime...

Ar iš tiesų kaime sunku rasti darbo? (19)

Skurdas, nedarbas, alkoholizmas – tokiais žodžiais dažnai apibūdinamas šiandieninis Lietuvos...

Po 30 metų į Lietuvą grįžusi moteris atvira: nuskurusiame sovietiniame mieste esama šio to nauja (170)

„Iš Lietuvos su meile“. Taip savo straipsnį, publikuotą svetainėje „Roads &Kingdoms“,...