Kokia tvirta bebūtų mūsų siela, ji įkurdinta pažeidžiamame kūne, kuris, užklupus ligai, reikalauja didžiausio dėmesio.

Nors šiandien sunku rasti šeimą, ant kurios nebūtų kritęs vėžio šešėlis, kalbėti apie onkologines ligas nūnai tebėra tabu. Deja, vien davę „tylos įžadus“ artimųjų neapsaugosime. Todėl vis daugiau žmonių ryžtasi viešai papasakoti savo ligos istoriją ir savo buvimu byloti: liga – ne gyvenimo pabaiga, priešingai – ji gali būti naujo, pilnesnio ir brandesnio, gyvenimo pradžia.

„Jei tik visos vėžio formos būtų pagydomos, galbūt būtų verta persirgti šia liga kiekvienam iš mūsų“, – svarsto psichiatras Ramūnas Aranauskas, kuris įsitikinęs, jog akistata su gyvenimo trapumu kiekvieną asmenybę daro brandesnę.

„Kasdienybėje mūsų požiūris į daugelį dalykų neišvengiamai lėkštėja – mes klimpstame į smulkmenas ir pamirštame esminius dalykus. Kai žmogus pajaučia, kad gali viską prarasti, tai labai geras šansas perkainuoti vertybes, iš naujo pasiryžti gyvenimą nugyventi pilniau ir prasmingiau“, – įsitikinęs psichiatras.

Galimybė prisikelti naujam gyvenimui – likimo dovana, tačiau tam, kad tai suvoktum, turi praeiti nemažai laiko. Visų pirma tenka susitaikyti su mintimi, kad liga pasirinko būtent tave ir kovai su ja atiduoti labai daug savo gyvybinių išteklių.

Dažniausiai kovai su vėžiu pasitelkiamas tradicinis gydymo metodas – chemoterapija. Į veną suleisti chemoterapiniai vaistai išnešiojami po visą organizmą ir veikia visas greitai besidauginančias ląsteles. Tačiau šie vaistai negali tiksliai atskirti, kurios ląstelės blogos, todėl stipriai pažeidžia visą organizmą. Dėl to šio sudėtingo gydymo pasekmės primena apie patirtą išbandymą dar ilgą laiką po to, kai buvo laimėta kova su liga.

Ne būti, bet gyventi

Klaipėdietė Birutė dukart įrodė, kad jos troškimas gyventi – stipresnis už vėžį. Ne būti, bet gyventi: semti gyvenimą pilnomis rieškutėmis. Ji pergudravo vėžį: prisijaukino jį, susigyveno ir kirtusi jam iš pasalų parodė, kas yra tikrasis jos kūno šeimininkas. Vėžys sudarkė Birutės krūtinę, ilgas ir sudėtingas gydymas chemoterapija pasiglemžė moters plaukus, nubraukė nuo jos veido šypseną – burnoje nepaliko sveikų dantų.

Ne vieną kovą su liga įveikusi moteris pasiryžusi laimėti visą karą ir gyventi naują – pilnesnį ir prasmingesnį – gyvenimą.

„Kai gydytojas pasako, kad reikia nupjauti krūtį, kiekvienai moteriai yra apie ką pagalvoti. Šiandien aš manau, kad išsikapsčiau iš savo problemų, tačiau reikia apsiprasti su mintimi, kad vėžys – tai „draugas”, kuris lieka visam gyvenimui”, – patirtimi dalijasi Birutė ir įkvepia stiprybės tiems, kurie neseniai sužinojo savo diagnozę.

Kad šypsenos nereikėtų laikyti stiklinėje...

Atiduodamas visas jėgas kovai su liga organizmas nusilpsta, silpnėja organizmo gebėjimas atstatyti pažeistas ląsteles. Labai dažnai šypseną iš ligonio veido išguja ne tik niūrios mintys ir skausmas, bet ir gėda parodyti suniokotus dantis. Burnos gleivinė – viena labiausiai gydymo chemoterapija pažeidžiamų organizmo vietų.

Projekte „Misija – grožis“ šypsenų renovacija besirūpinantis Vilniaus implantologijos centro gydytojas odontologas – periodontologas Algirdas Puišys pastebi, kad onkologinių ligonių dantis suniokoja ne pati liga (išskyrus atvejus, kai liga pažeidžia veidą), bet jos gydymas. Nusilpęs organizmas sunkiai ginasi net nuo paprastų infekcijų, kurios sveikam žmogui galbūt net temperatūros nekilsteltų.

Onkologinėmis ligomis sergantiems ligoniams itin padidėja periodonto ligų rizika, dėl ko ima kraujuoti dantenos, klibėti dantys, galiausiai jie visai iškrenta.

Prarastus dantis galima atkurti protezais. Tačiau vargu ar ką džiugina, kai ryte pramerkus akis pirmieji pasveikina stiklinėje plūduriuojantys protezai. O kur dar virtinė kitų nepatogumų užklumpančių išimamų protezų savininkus. Todėl vis daugiau pacientų renkasi fiksuojamus protezus. Net jei burnoje nebelikę dantų, kuriuos nušlifavus ant jų būtų galima tvirtinti dantų tiltus, į pagalbą galima pasitelkti dantų implantus.

„Plokštelės – labai nepatogu, kas gi pageidauja kiekvieną naktį laikyti dantis stiklinėje. Įdedant implantą išsaugomi dar likę savi dantys – jų nereikia šlifuoti. Net tuo atveju, jei galimybės leidžia susidėti tik keletą implantų, protezas stabilizuojamas ir kelia kur kas mažiau nepatogumų”, – priežastis, kodėl vis daugiau pacientų pageidauja dantų implantų aiškina A. Puišys.

Kad implantą būtų galima sriegti į kaulą, jis turi būti pakankamo aukščio ir pločio. Jei ilgam laikui burnoje likimo valiai buvo paliktas dantis su uždegimu ar tiesiog bedantė vieta, kaulas sunyksta ir prieš sriegiant implantą tenka priauginti kaulo. Kartais pakanka priauginti dirbtinio kaulo, kai kuriais atvejais tenka dalį kaulo persodinti iš donorinės srities.

Pasak A. Puišio, kaulo priauginimas reikalingas prieš 30-40 proc. Vilniaus implantologijos centro atliekamų implantacijų.

Dantų implantologijos specialistai gali sukurti gražią šypseną, tačiau jos ilgaamžiškumas – paciento rankose.

„Medicinoje suteikti garantijas sudėtinga – kiekvienas atvejis individualus. Daug priklauso nuo implantaciją atliekančio gydytojo profesionalumo ir nuo paties paciento savybių”, – aiškina A. Puišys.

Būtina dar atidžiau nei įprastai rūpintis dantų higiena, kas 3-6 mėn. lankytis pas higienistą ir atlikti profilaktinę burnos higieną. Tik tokiu atveju galima tikėtis, kad implantai tarnaus visą laiką. Pasak A. Puišio, pasauliniai tyrimai byloja, kad tinkamai prižiūrint po 10 metų nepriekaištingai savo funkcijas atlieka 93 proc. dantų implantų.

Liga - ne priežastis išsižadėti moteriškumo

Moteris dažniausiai užklumpanti klastingojo vėžio forma – krūties vėžys – kėsinasi sunaikinti moteriškumo simbolį – krūtinę. Atslūgus džiaugsmui dėl įveiktos ligos, širdin ima brautis nepilnavertiškumo jausmas, baimė būti nepatraukliai, neseksualiai. Kovoje su liga prarastą kūno dalelę ortopedai siūlo kompensuoti silikoniniais krūtų protezais.

Nors pacientės gali rinktis iš įvairių medžiagų, įvairaus dydžio implantus, tačiau žinia: kas vakarą šalia lovos paliekama krūtis niekada netaps sava. Siekiant sumažinti patiriamą stresą, moterims siūloma chirurginiu būdu atkurti krūtinę iš karto po naviko šalinimo, tos pačios operacijos metu. Tokiu atveju naviką šalinantys chirurgai neišsiverčia be plastinės chirurgijos specialistų pagalbos.

Projekto „Misija – grožis“ ekspertas, klinikos „Grožio chirurgija” plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Kęstutis Maslauskas pasakoja, jog tai, kaip atstatoma krūtinė, priklauso nuo to, kiek ir kokių krūties audinių liga pažeidė. Jei pašalinama nedaug krūties audinių, pakanka krūtinę pakelti, suformuoti iš likusių audinių – neretai pavyksta išgauti dar gražesnes formas nei buvusios prieš operaciją. Jei teko pašalinti daugiau audinių, situacija sudėtingesnė – trūkstamus audinius reikia pakeisti. Galima rinktis iš dviejų alternatyvų: trūkstamą krūtinės tūrį užpildyti pacientės audiniais arba implantu.

Jei šalinant naviką iš krūtinės teko pašalinti ir raumeninio audinio, trūkstami audiniai paimami iš nugaros arba pilvo, atsiradęs odos trūkumas taip pat padengiamas oda iš donorinės srities.

„Jei ant pilvuko prieš operaciją buvo susidaręs odos perteklius, panaudojus dalį odos krūtinės atkūrimui, bus suformuotas dailesnis pilvukas. Nors atliekant krūtinės atkūrimą savais audiniais, ant moters kūno atsiranda daugiau randų, tačiau toks metodas rekomenduojamas dėl to, kad savus audinius organizmas labai lengvai priima, jie lengva adaptuojasi, vyksta natūrali kraujo apytaka, laikui bėgant jie sensta kartu su visu kūnu”, – atkūrimo savais audiniais privalumus aiškina K. Maslauskas.

Atkūrus krūtinę savais audiniais problemų nekyla net tuomet, jei liga „prisimena” kelią atgal ir tenka iš naujo taikyti gydymą. Tai atvejais, kai audinių trūkumas visai nežymus, trūkstamas krūtinės tūris užpildomas iš kitos kūno vietos išsiurbtais riebalais.

Moterims, kurioms krūtinė negali būti atstatyta savais audiniais – kartais jų tiesiog nėra iš kur paimti – krūtinė atkuriama implantais.

Jei negalima atlikti krūties atkūrimo iškart po naviko šalinimo ir reikalinga kita operacija, iki jos K. Maslauskas pataria luktelėti bent pusmetį – kad spėtų subręsti ir suminkštėti po ankstesnės operacijos likę randai.

Ligos sunaikintos krūtinės atkūrimą savais audiniais finansuoja valstybė. Visiškai finansuojama, kai operacija atliekama kartu su naviko šalinimu, kitais atvejais yra papildomų sąlygų. Jei krūtis atkuriama implantu, už jį moteriai tenka susimokėti pačiai.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją