Nusprendžiau ir aš pasisakyti šia tema, nes ji man labai artima.
Esu atlikusi nemažai socialinių eksperimentų, tyrimų ir analizių įvairiais psichologiniais klausimais. Taipogi eksperimentuoju ir su savimi pačia. Idealaus svorio išlaikymas yra mano asmenybės silpniausia vieta. Ironiškai kartais save pavadinu armonika: tai siauryn, tai platyn... Ilgai ieškojusi ir atradusi sau tinkamiausią lieknėjimo ir svorio išlaikymo būdą, aš sėkmingai numečiau didžiulį antsvorį (45 kg). Tad puikiai suvokiu, ką reiškia būti storu ir lieknu žmogumi.
Po kelerių metų sėkmingo svorio išlaikymo ir buvimo lieknu žmogumi, man pasidarė įdomu save iš naujo patyrinėti, nes stipriai pasikeitė mano vertybių sistema. Man buvo smalsu sužinoti, kaip aš psichologiškai jausiuosi didesniame kūne su dabartine saviverte, kuri jau nebuvo priklausoma nuo kūno svorio. Taigi aš sąmoningai vėl priaugau svorio.
Kokie mano pastebėjimai? Nors man niekada netrūko psichologinio pasitikėjimo savimi, tačiau kol mano savivertei buvo svarbi mano išvaizda, būdama stambesnė jaučiausi pažeidžiama ir nepatraukli. Dėl šių jausmų aš nesijaučiau laiminga. Nors gyvenime man nieko netrūko: buvau mylima ir mylinti moteris, mama, žmona, visų mėgstama draugė. Tačiau nepasitenkinimas savimi atspindėjo kiekviename gyvenimo žingsnyje. Buvau dirgli, greit užsiplieskianti, dažnai pikta ir daug kuo nepatenkinta.
Kas nutiko po to, kai aš sąmoningai priaugau svorio eksperimentiniais sumetimais? Manyje niekas nepasikeitė apart kūno svorio. Išliko viskas, ką įgijau „išgijusi“ nuo antsvorio sukeltų psichologinių problemų. Tai noras save puoselėti, puoštis, gerai atrodyti. Išliko ta pati savivertė ir pasitikėjimas savimi. Tas pats šypsnis veide ir laime spinduliuojančios akys. Net kūno kalba ir eisena išliko tie patys, kokie ir buvo sveriant 25 kg mažiau. Viso to nebuvo tada, kai dėl savo apkūnumo jaučiausi nepatraukli. Nesinorėjo viešumo, dažnai save ignoruodavau ir depresuodavau.
Ką aš dar pastebėjau šio eksperimento metu? Kad nėra svarbu, kiek tu sveri, jei sverdama tiek, kiek sveri, tu spinduliuoji sveikata, grožiu, pasitikėjimu savimi, turi tvirtą savivertę ir, svarbiausia, gerai jautiesi turėdama tokį kūną, kokį turi. Gatvėje, parduotuvėse, kitokiuose žmonių susibūrimų vietose aš sulaukiu vienodo kiekio vyrų dėmesio nepriklausomai nuo to kiek aš sveriu. Kas reikštų, jog patrauklumo prasme „akcijų vertė išliko vienoda“.
Manau, taip yra dėl to, kad retai sutinkama moteris, kuri būdama stambesnė nei visuomenėje priimtina norma, jaučiasi puiki ir žavinga. Tai mane labai sudomino, tad nusprendžiau giliau paanalizuoti, kaip vyrai reaguoja į padidintas moters kūno proporcijas. Tad ir vėl nusprendžiau surengti socialinį eksperimentą pažinčių portale.
Kokios šio eksperimento analizės išvados? Labiausiai mane šokiravo tokia didelė mano anketos paklausa. Dar labiau šokiravo, kad didžioji dauguma vyrų, kurie domėjosi ja, buvo sportiško ar liekno sudėjimo vyrai ir ganėtinai patrauklūs. Analizuodama tokius vyrus, aš juose neradau jokių ryškių psichologinių „sutrikimų“. Tai buvo savimi pasitikintys, žinantys ko nori, vyrai.
Kai tuo tarpu tarp tų, kurie ieško tik lieknų merginų, neretai galima rasti tokių, kurie į merginos išorę žiūri kaip į savo savivertės sudedamąją dalį. Kas reikštų, jog jiems „gyvybiškai“ būtina šalia savęs turėti tik visuomenėje priimtą standartą, nes to reikalauja jo asmenybės įvaizdis ir pasitikėjimas savimi. O tai jau „sutrikimas“.
Ką aš dar sužinojau? Vyrai, kuriems išskirtinai patinka tik didesnių parametrų moterys, šio savo potraukio gėdydavosi dėl tų pačių visuomenės normų ir požiūrio į apkūnumą. Visiems užduodavau tą patį klausimą: „Kaip seniai jauti potraukį išskirtinai apvalesnio sudėjimo moterims?“ Atsakymas būdavo tas pats: „Seniai, nuo ankstyvos jaunystės. Tik anksčiau gėdydavausi savo tokio skonio, o bet dabar man vienodai, ką kiti pasakys“.
Tad peršasi tik viena išvada: visokių yra, visokių ir reikia. Neverta kalbėti apie kažkokių standartų puoselėjimą. Apie tai, kaip turi atrodyti moteris. Svarbiausia, kad moteris savo kūne jaustųsi savimi. Jaustųsi sveika, energinga, pasitikinti savimi ir patenkinta savo kūnu, kad ir koks jis bebūtų: per daug liesas ar per daug apkūnus pagal visuomenėje vyraujančius standartus. O jei nejaučiat pasitenkinimo savimi, tai reikia keisti arba išorę, arba požiūrį į ją. Nes gyvenimo kokybė stipriai skiriasi priklausomai nuo to, kaip žmogus jaučiasi būdamas toks koks yra.
