Psichologinis stresas – tai, ką žmogus jaučia patirdamas protinį, fizinį ar emocinį spaudimą. Nors šiek tiek psichologinio spaudimo kartkartėmis patirti yra normalu, didelį psichologinį spaudimą patiriantiems žmonėms ir jį patiriantiems dažnai gali kilti sveikatos – tiek fizinių, tiek ir psichologinių – sutrikimų.
© Shutterstock nuotr.

Stresą gali kelti tiek kasdieniai įsipareigojimai ir rutininiai įvykiai, tiek ir neįprasti nutikimai, pavyzdžiui, pačiam žmogui ar jo artimajam diagnozuota liga, rašo cancer.gov. Kai žmonės jaučiasi nepajėgiantys susidoroti ar kontroliuoti pokyčių, kuriuos sukelia vėžys ar įprastinio gyvenimo veiklos, jie gali pulti į neviltį.

Neviltis – tai veiksnys, neigiamai veikiantis vėžiu sergančių pacientų gyvenimo kokybę. Maža to, gili neviltis siejama su prastesniais gydymo rezultatais. Gydytojais ir slaugos darbuotojai įpareigojami vadovaujantis atitinkamomis taisyklėmis, įvertinti žmogų apėmusios nevilties mastą ir padėti su ja kovoti. Štai esminiai faktai apie stresą, kurį patiria su vėžiu kovojantys pacientai.

Kaip žmogaus organizmas reaguoja į stresą?

Žmogaus organizmas reaguoja į fizinį, psichologinį ir emocinį spaudimą išskirdamas streso hormonus adrenaliną ir noradrenaliną, kurie kelia kraujospūdį, didina pulsą ir cukraus kiekį kraujyje. Šie pasikeitimai padeda žmogui veikti su didesne jėga ir greičiau, siekiant išvengti juntamo pavojaus.

Atlikti tyrimai rodo, kad intensyvų ilgalaikį stresą patiriantys asmenys patiria virškinimo, vaisingumo, šlapinimosi sutrikimų, jų imuninė sistema nusilpusi. Be to, nuolatinį stresą patiriantys asmenys dažniau kamuojami virusinių infekcijų, pavyzdžiui, gripo, skundžiasi galvos skausmais, sutrikusiu miegu, depresija ir nerimu.

Ar psichologinis stresas gali sukelti vėžį?

Nors pripažįstama, kad stresas gali sukelti fizinės sveikatos sutrikimų, vis dėlto įtikinamų įrodymų, kad stresas gali sukelti vėžį, nėra. Vis dėlto egzistuoja tyrimų, kuriuose nustatytas ryšys tarp įvairių psichologinių veiksnių ir padidėjusios vėžio atsiradimo rizikos.

Tenka pripažinti, kad sąsajų tarp psichologinio streso ir vėžio vis dėlto galima įžvelgti. Pavyzdžiui, stresą žmonės kartais malšina rūkymu, persivalgymu ar alkoholio vartojimu, o šie veiksniai savo ruožtu didina vėžio riziką. Tiesa, vėžiu sergančio asmens giminaičio rizika susirgti šia liga didesnė ne dėl streso, patiriamo dėl artimojo diagnozės, bet dėl paveldimumo.

Kaip psichologinis stresas veikia vėžiu sergančius asmenis?

Vėžiu sergantys pacientai susiduria su fiziniais, emociniais ir socialiniais ligos padariniais, kurie kelia stresą. Įtampą mažinančių rūkymu, alkoholiu ar mažesniu judrumu pacientų gyvenimo kokybė po vėžio gydymo prastėja, o efektyvias streso valdymo ir atsipalaidavimo technikas naudojantys vėžiu sergantys pacientai gali džiaugtis sumažėjusiu polinkiu į depresiją ir švelnesniais neigiamais pojūčiais, susijusiais su liga ir jos gydymu. Vis dėlto tenka pripažinti, kad nėra įrodymų, kad sėkmingas psichologinio streso suvaldymas didintų vėžiu sergančių asmenų išgyvenamumą.

Tiesa, eksperimentiniai tyrimai liudija apie galimą psichologinio streso poveikį naviko augimui ir plitimui. Atlikti tyrimai rodo, kad atskirai nuo kitų pelių (atskirtis – stresą didinantis veiksnys) laikytų pelių su žmonių navikais vėžiniai dariniai buvo linkę augti sparčiau ir plisti (metastazuoti). Taigi tyrimai, atlikti su pelėmis ir laboratorijoje išaugintomis žmogaus vėžinėmis ląstelėmis, rodo, kad streso hormonas noradrenalinas gali skatinti angiogenezės ir metastazės procesus.

Kitas tyrimas buvo skirtas krūties vėžiu sergančioms moterims, kurioms buvo taikomas chemoterapinis gydymas. Šių pacienčių paprašyta prieš ir po chemoterapijos vartoti beta adrenoblokatorių – vaistų, slopinančių tam tikrų streso hormonų veikimą. Beta adrenoblokatorių vartojusios moterys vėžio gydymą ištvėrė be atkryčių, t. y. sėkmingiau nei tos, kurios šio preparato nevartojo. Vis dėlto vertinant bendrą išgyvenamumą skirtumų tarp vartojusių šio preparato ir nevartojusių moterų nenustatyta.

Nors vis dar nesurinkta pakankamai reikšmingų įrodymų, patvirtinančių tiesioginę streso įtaką vėžio gydymui, yra duomenų, liudijančių, kad vėžiu sergančius pacientus gali apimti beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmas, kai stresas tampa viską apimančiu. Nors veikimo mechanizmas nėra aiškus, teigiama, kad ši reakcija susijusi su didesniu mirtingumu. Gali būti, kad beviltiškumą ir bejėgiškumą patiriantys pacientai nėra linkę gydytis, kai suserga, nutraukia gydymą anksčiau laiko arba nepaiso sveiko gyvenimo būdo rekomendacijų, o tai dažniausiai ir tampa ankstyvos mirties priežastimi.

Kaip vėžiu sergantys asmenys gali susidoroti su psichologiniu stresu?

Emocinė ir socialinė parama gali padėti pacientams suvaldyti psichologinį stresą. Tokia parama gali padėti mažinti depresiją, nerimą ir su liga bei gydymu susijusius pacientams pasireiškiančius simptomus. Štai metodai šiems rezultatams pasiekti:

atsipalaidavimo, meditacijų ar streso valdymo mokymai;
konsultacijos ar terapija;
šviečiamojo pobūdžio paskaitos vėžio tema;
užsiėmimai socialinės paramos grupėse;
medikamentinis depresijos ar nerimo gydymas;
mankšta.

Dalis vėžio gydymo specialistų rekomenduoja tirti visus pacientus, kuriems nustatoma vėžio diagnozė, dėl reakcijos į patiriamą stresą dar gydymo pradžioje. Taip pat rekomenduojama pakartotinai vertinti pacientų psichologinę būklę kritiniais gydymo periodais.

Sveikatos priežiūros specialistams prieinama daugybe būklės įvertinimo priemonių siekiant nustatyti, ar pacientas sugeba susidoroti su emocijomis. Jei nustatoma, kad vėžiu sergančiam asmeniui reikia pagalbos, jis turi būti siunčiamas pas psichologą, psichiatrą ar socialinį darbuotoją.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Įvertino žurnalistės žudiko ir Matuko mamos norą tuoktis: jie gali turėti labai specifinių motyvų (43)

Psichologas Tomas Lagūnavičius Lukiškių izoliatoriuje-kalėjime planuojamas Monikos...

„Danske Bank“ traukiasi iš Lietuvos (305)

Antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „ Danske Bank “ Lietuvos filialas...

Tėvai liko šokiruoti: infekcine liga susirgusi dukra į polikliniką nebuvo įleista (9)

Sukarščiavus vaikui neretai tėvai stengiasi kuo greičiau jį nuvežti pas gydytoją , kad laiku...

Pinti baldai lietuviams atsibodo: trokšta naujų medžiagų ir formų (1)

Gražiems ir jaukiems namams reikalingas ne tik apgalvotas interjeras, bet ir maloni išorės aplinka...

Dvigubi standartai: išvykėliai skirstomi į geresnius ir prastesnius piliečius (60)

Dviguba pilietybė – ar pavyks ją įteisinti Lietuvoje? Apie tai buvo diskutuojama Nacionalinėje...

Eurolygos ekspertai ir Gomelskis abejoja, kad „Žalgiris“ seriją užbaigs ketvirtadienį vaizdas pribloškė (185)

„Žalgirio“ krepšininkai antradienio vakarą pasistengė, kad pirmos per daugiau nei 17 metų...

To dar nebuvo: į „Euroviziją“ su Zasimauskaite važiuos neįprasta komanda (32)

Jau šeštadienio rytą į lėktuvą lipsianti Ieva Zasimauskaitė prieš užsegdama lagaminus dar...

Pažįstamus emigrantus kaltina amoralumu: jie daro „tai“ už pinigus (13)

Žmonės šiaušiasi išgirdę garsiai kalbant apie nepadorias problemas, bet aš manau, kad viskas...

Užkalnis. Tėvams – alkotesterį ir dauginimosi kontrolę (115)

Greičiausias būdas sumažinti nelaimių Lietuvoje būtų tiesiog uždrausti ir laužynuose...

Psichologė: kad galėtum mėgautis artumu, turi mylėti save Kada pasiekiamas seksualinio gyvenimo pikas

„Grožio ir seksualumo standartai, primetami mums viešosios nuomonės, kurių esą turime paisyti,...