Kelias nuo alergijos maistui iki astmos
Pasaulyje vis daugėja alergiškų žmonių. Vieni vaikai jau nuo pat mažų dienų negali valgyti morkų, kiti - braškių, o prisivalgius apelsinų beria ne tik vaikus, bet ir suaugusius. Dažnai alergiją sukelia aplinkos alergenai, tokie kaip dulkės ar augalų žiedadulkės. Gydytoja alergologė - klinikinė imunologė, medicinos mokslų daktarė Violeta Kvedarienė pasakoja, kad dažniausiai alergiškas vaikutis serga atopiniu dermatitu, tai yra pirmoji alergijos pakopa.
„Jį beria nuo įvairaus maisto ar aplinkos alergenų. Oda rausta, šerpetoja, niežti. Vaikas yra neramus, - teigia V. Kvedarienė. Atopinis dermatitas gali pasireikšti vaikui nuo pat gimimo ir dažniausiai tęstis iki 2-3 metų. Jei tai rimtas dermatitas, jis gali lydėti žmogų visą gyvenimą“.
Antroji pakopa po alerginio dermatito - tai alerginė sloga. Ji atsiranda paauglystėje. Alerginės slogos simptomai yra įvairūs, tai čiaudulys, ašarojimas, nuolatinis nosies bėgimas, gali būti gerklės ir net ausų niežulys.
„Jei mažametį vaikystėje beria nuo įvairiausių alergenų, vėliau tikėtina, kad jis pradės čiaudėti ir ašaroti“, - konstatuoja gydytoja alergologė. Alerginė sloga gali būti sezoninė, epizodinė, kai ji yra lengvesnės formos. Ji atsiranda ir pranyksta per mėnesį. Bet gali būti ir nuolatinė, kuri tęsiasi ištisus metus.
„Kita pakopa yra bronchinė alerginė astma. Žmonės, kurie serga alergine sloga, penkis kartus dažniau gali susirgti bronchine astma“, - kalba V. Kvedarienė. Astma - tai yra lėtinis uždegimas bronchų sienelėje. Dėl uždegimo bronchų sienelės parausta ir sustorėja. Jos tampa labai jautrios įvairiems alergenams ir dirgikliams.
Pasak gydytojos, alergenas, patekęs į bronchą per kvėpavimo takus, jį sudirgina, o sudirgintas bronchas dar labiau ištinsta, sienelės raumenys susitraukia. Tuomet žmogus dūsta, jam sunku kvėpuoti. Jei tas uždegimas yra nuolatinis bronchas ima randėti, o jo spindis - siaurėti.
„Kai bronchai paliekami be priežiūros, žmogus jų negydo ir yra aplinkoje, kur pilna alergenų, uždegimas gali vėl atsinaujinti. Žmogų kankins stiprūs dusulio priepuoliai. Tokie dusuliai gali sukelti net mirtį. Nesvarbu, ar tu jaunas, ar senas; nesvarbu, kada tau nustatė astmą, spazmas gali užklupti netikėtai ir jei žmogus nepasiruošęs, dusuliai gali baigtis mirtimi“, - pasakoja V. Kvedarienė.
Ar galima užkirsti kelią šiai grandininei reakcijai?
Alergologijos pagrindas yra vengti alergenų, „bėgti“ nuo jų kiek kojos neša. Ligos vystymasis labai priklauso nuo paties žmogaus elgesio ir jo organizmo. „Tyrimais įrodyta, kad polinkis sirgti astma ir alergija yra randamas jau žmogaus genuose“, - kalba alergologė.
Anot V. Kvedarienės, jaunam žmogui yra žymiai lengviau padėti gydytis alergiją nei vyresniam. Jei asmuo serga kol kas tik alergine sloga ir dar neturi astmos, jam galima padėti greičiau ir geriau.
Aplinka, kurioje auga vaikas, yra labai svarbi ligos vystymuisi. Jei vaikas alergiškas katės plaukams, jis jausis gerai, kai nebus šalia katės. Tačiau kartais išvengti alergeno yra labai sunku, pavyzdžiui, namų dulkių erkių. „Žinoma, bendra aplinkos tvarka, nuolatinis patalpų vėdinimas, valymas drėgnu skuduru padeda, bet visiškai išvengti namų dulkių erkių alergenų neįmanoma“, - sako V. Kvedarienė.
Antras svarbus etapas yra vaistai, kurie gydo ligą, kad ji toliau nesivystytų. Pasak alergologės, gydytis galima dvejopai: naudoti imunoterapiją ir gerti cheminius vaistus. Imunoterapija yra efektyvi priemonė jauname amžiuje, ligos pradžioje.
„Imunoterapija tai yra gydymas pačiu alergenu. Jos metu žmogaus imunitetas išmokomas susitvarkyti su alergine reakcija. Taikant imunoterapiją, performuojama limfocitų reakcija į alergenus, - aiškina gydytoja. Deja, Lietuvoje imunoterapija naudojama mažai. Dažnai žmonėms ji yra per brangi (gydymo mėnuo kainuoja apie 200 lt), nekompensuojama, o gydymo procesas yra pakankamai ilgas, nuo trejų iki penkerių metų“.
Be to, imunoterapija, pasak alergologės, yra veiksminga tada, kai žmogus yra alergiškas vienai alergenų rūšiai, pavyzdžiui, namų dulkių erkėms ar žiedadulkėms. „Bet jei asmuo yra jautrus įvairiems alergenams, tokia terapija gali būti neveiksminga. Tai lyg šaudymas į du zuikius, gali nepataikyti nei į vieną“, - juokauja gydytoja.
Cheminiai vaistai veikia visai kitaip. Jie slopina simptomus, užblokuoja ląstelių receptorius, gydo gleivinę, slopina uždegimą. Pasak V. Kvedarienės, nesvarbu, koks alergenas sukels reakciją, cheminis vaistas veiks. Žinoma, pataria gydytoja, visada reikia pasitarti su gydytoju dėl vienokių ar kitokių vaistų gėrimo ar inhaliavimo, nes vartojant cheminius vaistus ne taip, kaip reikia, rizikuojama sulaukti jų šalutinių poveikių.
Kokie yra astmos simptomai?
Labai svarbu laiku nustatyti astmą. Ne kiekvienas dusuliukas gali būti astmos ženklas. „Jeigu žmogus ima sausai kosėti ir dusti kažkokioje konkrečioje aplinkoje, sakykim, žydinčioje pievoje, tai yra pirmas simptomas, kad reikia kreiptis į gydytoją, - aiškina gydytoja alergologė. Tai gali būti natūrali organizmo reakcija, kai jis įkvepia daug dulkių: pakosėjo, kvėpavimo takai išstūmė dirgiklį ar alergeną, viskas tuo ir baigėsi. Bet jeigu tokie kosuliai, dusuliai dažnėja, atsiranda lėtinis uždegimas bronchuose, kitaip tariant, astma, tuomet reikalingas gydymas“.
Reikia siekti, kad uždegimas bronchuose nesivystytų toliau. V. Kvedarienė įspėja, kad antra alerginių simptomų banga gali būti pastebima naktį, kai žmogus miega. Reiktų susirūpinti ir pasikonsultuoti su gydytoju, kai miegančiam žmogui iš krūtinės sklinda cypiantys garsai. Anot alergologės, astma sergantiems dažniausiai yra sunku iškvėpti, o ne įkvėpti.
Kokia veikla teigiamai veikia astma sergantį žmogų?
„Netiesa, kad fizinė veikla draudžiama astma sergantiems žmonėms, - sako V. Kvedarienė. Kai žmogus sportuoja, jo plaučiai ventiliuojasi geriau, negu nejudant ir nesportuojant. Žmonės tiesiog išsigąsta, kad uždus bebėgdami. Bet reikia sportuoti protingai. Iš pradžių pasirinkti nedidelius krūvius.“
Alergine astma sergantiems patartina atsargiai rinktis sporto vietas. Jei žmogus serga šienlige, tuomet geriau pabėgioti ar pasimankštinti prie vandens telkinių. Siūloma ieškoti vietų, kur žydi kuo mažiau augalų arba sportuoti antroje dienos pusėje, kai ore žiedadulkių sklando daug mažiau. Alergiškiems namų dulkių erkėms nereikėtų sportuoti uždarose patalpose ant kilimų.
Liaudiška priemonė, tokia kaip daug šiltų arbatų, pasak alergologės, yra sveikintina pagalbos priemonė. Kai žmogus serga astma, bronchuose susikaupia sekretas, geriant šiltą arbatą jis greičiau išsikosti. „Žinoma, mėgstantiems žolines arbatas, reikėtų jas gerti atsargiai, nes žmogus gali būti alergiškas kai kurioms žolėms. Taigi būtina pasitarti su gydytoju ir išsiaiškinti, ar jos nėra kenksmingos“, - įspėja V. Kvedarienė.
Kuo daugiau žinai apie astmą, tuo lengviau sau padėti
Gydytoja alergologė teigia, kad jeigu savo ligą žinai, jeigu ją gydaisi ir maksimaliai vengi alergenų, gali jaustis gerai, ir astma visiškai netrikdo gyvenimo kokybės. „Tu gali užsiimti praktiškai bet kuria veikla. Pavyzdžiui, pasaulyje yra žymių sergančių astmą sportininkų, kurie pasiekė aukštų rezultatų“, - pasakoja V. Kvedarienė.
Lietuvos didžiuosiuose miestuose ir rajonuose informaciją apie astmą teikia ne tik gydytojai, bet ir Astmos klubų asociacija. Šių klubų tikslas yra informuoti sergančiuosius apie naujus gydymo metodus, aiškinti, kas yra astma. Asociacija siekia atstovauti sergančiuosius astma ir ginti jų teises.
Pasas Astmos klubų asociacijos prezidentės Eglės Kvedaraitės, klubo nariai susirenka kartą per mėnesį į paskaitas įvairiomis temomis. „Kartais kalbamės apie ligą, kartais apie naujausius gydymo metodus, suteikiame informaciją apie naujausius pasiūlytus ar jau priimtus įstatymus, susijusius su astma sergančiaisiais“, - pasakoja E. Kvedaraitė.
Astmos klubų paskaitas gali lankyti ne tik sergantys astma, bet ir šeimos nariai ar šia tema besidominantys žmonės. Susitikimų metu susirinkusieji klausosi paskaitų, bendrauja su gydytojais, išbando įvairias kvėpavimo mankštas.
