aA
Šių metų sausį Lietuvoje įkurta Vaisingumo asociacija, vienijanti vaisingumo sutrikimų turinčius žmones bei siekianti jiems padėti. Kaip teigia Vaisingumo asociacijos valdybos pirmininkė Daiva Bukauskienė, vienas pagrindinių asociacijos tikslų - kad nevaisingumas būtų pripažintas liga, kurią reikia gydyti.
Liūdesys, depresija, sielvartas, liūdna moteris, lietus
Liūdna moteris
© Corbis/Scanpix
Nesėkmingi bandymai

Pasak Bukauskienės, nevaisingumas - opi ne tik Lietuvos, bet ir visame pasaulyje kasmet gilėjanti problema. "Kasmet Lietuvoje atliekama apie 200 dirbtinio apvaisinimo procedūrų, nors norinčiųjų būtų apie 2 tūkstančius. Deja, galimybės ne visų vienodos, daug lemia finansai", - tikino Daiva.

Pati ne vienus metus bandanti pastoti Vaisingumo asociacijos valdybos pirmininkė sakė, jog šio sutrikimo ar ligos priežastys gali būti labai įvairios. Viena dažniausių - amžius. "Tiek Vakarų pasaulyje, tiek Lietuvoje moterys siekia mokslo, daro karjerą, gimdymą vis atidėliodamos vėlesniam laikui. Daugelis mano, jog yra vaisingos ir galės gimdyti iki pat menopauzės laikotarpio. Deja, labai dažnai bandymai pastoti vyresnio amžiaus moteriai būna be rezultatų. Itin sparčiai galimybių pastoti mažėja po 35 metų", - sakė pašnekovė. Net pirmojo vaiko gimimas nėra garantija, kad pora susilauks ir antrojo. Nesėkmingi bandymai ir nuolat kamuojantis klausimas: gyvename santuokoje tiek metų, auginame pirmagimį, o antrojo niekaip nepavyksta pradėti?

Ne visada kaltos moterys

Labai dažnai tenka išgirsti, jog viena ar kita pora išsiskyrė, nes moteris buvo nevaisinga. "Deja, statistika rodo visai ką kita - nevaisingi būna ir vyrai. Negalima išskirti, kas dažniau, skaičius apylygis", - tikino Daiva. Anot jos, moterys tiesiog dažniau ir atviriau apie tai kalba. Vyrai linkę nutylėti savo bėdą - apie tai neprasitaria net artimiausiems žmonėms. "Keista, tačiau vyrų pasaulyje nevaisingumas siejamas su impotencija, nors šie du dalykai visiškai nėra susiję ir nieko bendra tarpusavyje neturi", - tvirtino pašnekovė.

Įsivaikinti mažylį?

Bažnyčios manymu, dirbtinis apvaisinimas - kone nuodėmė, apie tai negalima nė galvoti. Nemažai valdžios atstovų taip pat gūžčioja pečiais ir nevaisingoms poroms siūlo "kitą išeitį" - įsivaikinti pamestus, paliktus vaikus, kurių šalies vaikų auklėjimo įstaigose labai daug. "Klausant tokių kalbų, susidaro įspūdis, jog valstybė nori vienu metu išspręsti dvi problemas ir nepajudinti nė piršto. Labai paprasta pasakyti: "Negali turėti vaikų, pasiimk mažylį iš vaikų namų". Poros, negalinčios susilaukti savo vaikelio, ir taip yra nelaimingos, joms reikia pagalbos, o ne kaltinimo egoizmu. Sėkmingai vaikelius iš globos namų gali pasiimti ir savo vaikų turinčios šeimos. Kodėl primygtinai reikia to reikalauti iš niekaip negalinčios pastoti poros?" - klausė Bukauskienė.

Vis dėlto pašnekovė pripažino, jog pora, po daugelio bandymų pastoti ir susilaukti savo vaikelio nesulaukusi stebuklo, taip ir pasielgia - įsivaikina mažylį. Tačiau nereikėtų primygtinai, šeimai neišbandžius visų galimybių, to reikalauti. Paklausta, kas aršiausi dirbtinio apvaisinimo priešininkai, Daiva šypteli: "Kad ir kaip būtų keista, vyrai daug supratingesni. Mažiausiai palaikymo tokios poros sulaukia iš moterų, kurios yra pasigimdžiusios ir augina ne po vieną atžalą".

Leidžiama, bet...

Lietuvoje dirbtinai apvaisinti leidžiama sveikatos ministro įsakymu. Tačiau šias procedūras atlieka vos kelios privačios gydymo įstaigos. "Nevaisingumas yra liga, ją būtina gydyti. Lietuvoje kiekviena liga nėra reglamentuota sveikatos apsaugos ministro raštais, tad kodėl taip daroma su nevaisingumu? Šalyje absoliučiai visos ligos yra gydomos tiek valstybinėse gydymo įstaigose, tiek privačiose. Nevaisingumo problemas sprendžia ir procedūras atlieka tik privačios klinikos", - piktinosi Daiva.

Anot jos, dauguma nevaisingumui gydyti skirtų vaistų, ypač gydymo procedūrų, labai brangios. Kol šeimoms pavyksta susilaukti vaikelio, jos išleidžia ne vieną dešimtį tūkstančių. Nei vaistai, nei būtinos procedūros Lietuvoje nėra kompensuojamos, todėl tik nedaugelis šeimų gali pasinaudoti šiuolaikinės medicinos teikiamomis galimybėmis. Viena procedūra kainuoja apie 10 tūkst. litų. Kad gydymas būtų veiksmingas, tokių procedūrų siūloma atlikti bent 3 per metus.

Bukauskienė ne šiaip sau kovoja dėl teisės į dirbtinį apvaisinimą. Moteris ne kartą yra girdėjusi ir pati pajutusi, jog po dirbtinio apvaisinimo procedūrų moters organizme įvyksta šiokių tokių pakitimų, pagerėja pastoti būtini sveikatos rodikliai. Nemažai atvejų, kai po didelių pastangų susilaukia vaikelio vėliau jie patys pabyra, ir šeimoje nebelieka nevaisingumo problemos.

Trūksta informacijos

Vaisingumo problemų turinčios šeimos negali pasigirti aplinkinių ar visuomenės supratimu bei užuojauta. "Matyt, žmogui reikia viską pačiam patirti, kad suprastų ir atjaustų kitą", - svarstė Daiva. Anot jos, visuomenė turi per mažai informacijos apie nevaisingas šeimas, patį nevaisingumą kaip ligą bei jos gydymo metodus. "Išgirdęs apie dirbtinį apvaisinimą žmogus dažniausiai labai nemaloniai nusiteikia, kažkodėl sieja su klonavimu. Tai visiškai skirtingi dalykai. Dirbtinis apvaisinimas - nėra gėdingas ar nusižengiantis kokiems nors įsitikinimams procesas", - tikino pašnekovė.

Pasak Bukauskienės, kartais net artimi žmonės labai keistai priima vaikus, gimusius po dirbtinio apvaisinimo. "Esu girdėjusi atvejų, kai po ilgo laukimo šeima pasigimdo nuostabų, gražų ir sveiką mažylį. Jį priima ir juo džiaugiasi seneliai tol, kol sužino, kaip vaikutis atėjo į šį pasaulį", - pasakojo Vaisingumo asociacijos valdybos pirmininkė.

Dirbtinis apvaisinimas: teisė rinktis

Pastaruoju metu Lietuvoje nesiliauja diskusijos apie dirbtinį apvaisinimą. Esame nemažai jo šalininkų ir priešininkų. Diskusijų dalyviai dažniausiai neturi daug informacijos ir nelabai išmano visas dirbtinio apvaisinimo procedūros galimybes.

Religiniu požiūriu dirbtinis apvaisinimas yra nepriimtinas, todėl didžiausia šios procedūros priešininkė - Bažnyčia. Būtent šios institucijos atstovams nesuvokiama, kaip galima duoti moteriai vaistų, sukeliančių ovuliaciją, išauginti embrionus ir vėliau kelis mažučius embrioninius žmogučius įdėti jai į gimdą, tikintis, kad bent vienas jų išaugs.

Gydytoja akušerė ginekologė Audronė Usonienė tikina, jog jai, kaip gydytojai, tokia nuostata nesuvokiama. "Bažnyčia pasisako prieš nėštumo nutraukimus, abortus ir prieš kontracepciją. Jei kovojama su tuo, negi dabar atsisakysime kontracepcijos? Turbūt taip nebus. Kiek Bažnyčia kovojo su nėštumo nutraukimu, tačiau viskas nurimo, nutilo ir nėštumą nutraukti galima", - sakė Usonienė.

Nevaisingumo priežastys labai įvairios

PSO duomenimis, 10-15 proc. porų išsivysčiusiose šalyse yra nevaisingos. Manoma, kad Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų porų. Pasak Usonienės, nevaisingumas vyrų ir moterų apylygis: 40 proc. porų negali susilaukti vaikelio dėl vyro nevaisingumo, 40 proc. - dėl moters ir 20 proc. dėl abiejų nevaisingumo. Tiek vyro, tiek moters nevaisingumo priežastys yra labai įvairios. Vyrai gali tapti nevaisingais dėl vaikystėje persirgtos kiaulytės su orchitu (sėklidžių uždegimu), dėl lėtinių toksinių pakenkimų, pavyzdžiui, dirbant su kokiomis nors nuodingomis cheminėmis medžiagomis.

Be to, nevaisingumo problemų gali turėti ir daug rūkantys vyrai, patyrę stresą. Galimas nevaisingumas ir dėl tam tikrų įgimtų savybių, tai yra tada, kai sėklidėse yra spermatozoidų, tačiau jie negali patekti į išorę. "Visiškai neseniai, gal prieš 7 metus, buvo priimtos naujos normos, nustatančios, kokia sperma yra gera. Anksčiau minimali riba buvo 40 mln. spermatozoidų viename mililitre spermos, o dabar - 20 mln. Apskritai pastaruoju metu visame pasaulyje pastebima spermos prastėjimo tendencija. Tam turi įtakos ne tik persirgtos ligos, patirtos traumos, bet ir gyvenimo būdas, vartojamas maistas", - sakė Usonienė.

Moterų nevaisingumą gali lemti įgimta būklė (patologija) dėl netinkamos kiaušidžių veiklos, ovuliacijos nebuvimas, kiaušintakių nepraeinamumas arba apsunkintas praeinamumas, įvairūs gimdos sutrikimai. Jei pora gyvena reguliarų lytinį gyvenimą, nevengia nėštumo, nesisaugo ir per metus nepastoja, tai jau įvardijama nevaisingumu, todėl reikėtų kreiptis į specialistus.

Būtina turėti galimybę rinktis

Pastaruoju metu verda diskusijos, kiek embrionų galima išauginti, ar nebus amoralu jau išaugintus išmesti, ar tai nebus nužudyta gyvybė? Pasak Usonienės, medikai turi turėti galimybę atrinkti embrionus ir į moters gimdą įdėti geriausius. "Parašytas ne vienas mokslo darbas, patys esame labai tiksliai apskaičiavę ir turime savų duomenų, jog tais atvejais, kai turėjome galimybę atsirinkti embrionus, nėštumų buvo daugiau. Patogiausia turėti embrionų tiek, kad iš jų galėtum išrinkti geriausius. Tačiau kiekvienu atveju tai būna skirtingai: tiek, kiek išeina. Pirmiausia tai priklauso nuo to, kiek kiaušialąsčių apsivaisina", - pasakojo Usonienė.

Kita vis dar diskutuotina tema - embrionų šaldymas - taip pat medikei visiškai nesuprantama. "Embrionų šaldymas jokiu būdu nebūtų eksperimentas. Tai visame pasaulyje priimtos metodikos, kurios naudojamos jau daug metų. Lietuvoje tai taikoma apie 5 rnetus. Turime iš tokių embrionų gimusių vaikų, jiems dabar dveji, treji", - tikino Usonienė. Anot jos, įvertinant ekonominę naudą ir tai, kaip stimuliavimas veikia moters organizmą, naudoti šaldytus embrionus reikia.

Mažesnės finansinės sąnaudos

Daugelyje valstybių yra finansuojamas pasirengimas dirbtiniam apvaisinimui arba pačios procedūros. Kai kurios šalys poroms finansuoja net kelias procedūras. Kol kas Lietuvoje norintieji susilaukti vaikelio dirbtiniu būdu turi už šias paslaugas susimokėti patys. "Diskusijos Lietuvoje apie šaldymą ir embrionų atrinkimą yra neteisingos. Dirbtinio apvaisinimo procedūros brangios, dauguma žmonių negali jų sau leisti. Jei pora išgali susimokėti bent už vieną procedūrą, privalome suteikti kokybiškas paslaugas ir padaryti taip, kad būtų kuo didesnė nėštumo tikimybė.

Šalyse, kur negalima užšaldyti embrionų, nėštumų procentas yra mažesnis negu tose šalyse, kur tai leidžiama. Galima būtų sutikti ir su tuo, jog apvaisinami tik trys embrionai, tačiau dažniausiai tos šalys kompensuoja tokias procedūras, tuomet žmogui ne taip skaudu. Nors ir rečiau pastoji, gali tai daryti daug kartų. Kol kas mūsų sąlygomis turėtumėme siekti, kad kuo daugiau moterų pastotų", - įsitikinusi medikė.

Nevaisingos poros gali atlikti 4-5 dirbtinio apvaisinimo procedūras. Kiekviena jų gana daug kainuoja. Pasak Usonienės, beveik pusę procedūros kainos sudaro vaistų kaina. Šie vaistai yra leidžiami moteriai, rengiant ją dirbtinio apvaisinimo procedūrai, o pati procedūra turi fiksuotą kainą. Tiesa, kažkuriam laikui užšaldomų embrionų procedūra taip pat kainuoja. Tačiau atšildžius embrionus nebereikalingas toks brangus moters paruošimas. Medikės teigimu, embrionų atšildymo ir įdėjimo moteriai į gimdą procedūros kaina yra daugiau nei perpus mažesnė, negu tai būtų daroma iš naujo.

"Užšaldymas yra daug naudingiau nei embrionų išmetimas. Skiriant vaistus nežinoma, kaip reaguos moters kiaušidės. Taip nutaikyti, kad gautum tik tris kiaušialąstes, taip pat neįmanoma, bet kuriuo atveju gausi daugiau. Jei išmesime kiaušialąstes, tai ir vėl bus negerai, nes lyg ir išeis, jog naikiname žmogaus kūną. Gavus tris kiaušialąstes gali taip būti, kad neapsivaisins nė viena jų, taip pat įmanoma, kad bent viena apsivaisins, bet bus prastesnė", - tikino Usonienė.

Įstatymo klajonės po valdininkų stalčius

Kol kas įstatymo projektai tik klajoja Seimo koridoriais, nėra nei vienos nuomonės, nei menkiausio noro išspręsti šią problemą. "Manoma, kad Lietuvoje gali būti apie 50 tūkst. porų, kurios turi vaisingumo problemų. Tai daug, todėl keista, kad jie iki šiol tylėjo ir nekovojo dėl savo teisių. Nenoriu menkinti nė vieno, tačiau kai, pavyzdžiui, Kaune norima uždaryti turgų, važiuoja parlamentarai ir susitinka su žmonėmis - kalbasi, nori padėti. Tačiau negirdėjau, kad bent vienas Seimo narys aktyviai domėtųsi nevaisingumo problema. Arba, pavyzdžiui, svarstomas įstatymas dėl lyties keitimo. Apskaičiuota, kad norinčiųjų pasidaryti lyties keitimo operaciją Lietuvoje galėtų būti apie 50, o nevaisingų žmonių yra tūkstantį kartų daugiau. O tas įstatymas tampomas iš kampo į kampą ir niekaip negali jo priimti. Man atrodo, kad taip neturėtų būti", - tikino Usonienė.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Koronaviruso pandemija pasaulį pakeis neatpažįstamai: 12 prognozių, kas mūsų laukia (234)

Ši pandemija neatpažįstamai pakeis pasaulį. „Foreign Policy“ paklausė 12 ekspertų nuomonės...

Atšaukus kelionę, vilnietė neatgauna pinigų: organizatorius perkelia datą, bet prašo primokėti (104)

Vilnietė Raminta „Delfi“ pasakojo balandžio 14 dieną turėjusi išvykti į Turkiją, tačiau...

Lietuvoje įvestas vasaros laikas (13)

Laikrodžius valandą pasukus į priekį, sekmadienį Lietuvoje įvestas vasaros laikas.

Į šalį veršis arktinis oras, bus labai nemalonu (27)

Sekmadienio naktį prasidėjusios orų permainos, dieną tęsis. Per šalį slinks šaltasis...

Mirtys Ukmergės slaugos ligoninėje: negali palaidoti antradienį mirusios mamos (126)

„Aš kiekvieną vakarą atvykstu prie Ukmergės laidojimo namų, ten yra toks rūsys, jame...

Vilniuje laukiama atvykstančių lietuvių iš Londono, Tenerifės, Frankfurto, Paryžiaus (38)

Vilniaus oro uoste sekmadienį laukiama atvykstančių lietuvių iš Londono, Tenerifės, taip pat...

Prie dezinfekcinio skysčio gamintojų prisijungia dar daugiau įmonių: smogs per nesąžiningų verslininkų kišenę (341)

Šią savaitę Lietuvos biodegalų gamintojams sudarytos galimybės gaminti dezinfekcinį skystį...

Lietuvoje patvirtinta dar 12 koronaviruso atvejų bendras skaičius – arti 400 (407)

Koronaviruso atvejų skaičius šalyje siekia jau 394. Tai reiškia, kad nuo paskutinio duomenų...

Putinas piktdžiugiškai stebi koronaviruso siaubiamus Vakarus: antrasis frontas jau atidarytas? (1232)

Europoje prasidėjo sąmyšis. Milijonai žmonių atsidūrė karantine, privatus sektorius –...

Grupė „The Roop“ nugalėjo tarptautiniame virtualiame „Eurovizijos“ konkurse (210)

Dėl koronaviruso atšaukus net ir pačius svarbiausius pasaulio renginius, Lietuva šiemet neteko...

|Maža didelių žinių kaina