Šiuo metu sveriu 68 kg. Prieš nėštumą svėriau 69-70 kg. Nėštumo metu buvau priaugusi svorio buvau apie 13 kg.

Sulieknėti norėjau labai, bet pastangos buvo nesėkmingos. Bandžiau grikių dietą, dvi savaites valgyti tik kopūstų sriubą, gerti liekninančias arbatas. Aišku, tai buvo viskas neveiksminga. Pabandžiau ir maisto papildą, šioks toks efektas buvo, numečiau apie 15 kg, deja, tie kilogramai sugrįžo su kaupu. Tada nuleidau rankas ir gyvenau tokia, kokia buvau.

Svoris pradėjo kristi savaime, kai pakeičiau darbą (išvažiavau į komandiruotę į Vokietiją), jeigu nebūtų pradėję smukti rūbai nuo manęs, būčiau net nepastebėjusi.

Pasikeitė viskas, pradedant maistu, baigiant oru. Darbas buvo fizinis. Tai atstojo sportą, automatiškai pradėjau daugiau judėti. Kadangi nauja aplinka, pradėjau ją tyrinėti, buvo labai įdomu pamatyti ir sužinoti kuo daugiau apie tą vietovę. Kadangi aš pati nevairuojanti, visa tai dariau pėstute.

Po kurio laiko pradėjau lankyti sporto klubą. Pasikeitė maistas, jo kiekis. Atsisakiau duonos, bulvių, nes jos buvo labai neskanios.

Anksčiau pusryčiams galėjau suvalgyti 4-5 sumuštinius, puodelį arbatos ar kavos, o prie kavos gerą gabalą pyrago. Pietums - dubenį sriubos, keptą vištienos šlaunį, pora gerų šaukštų bulvių košės, o desertui plytelę šokolado. Vakarienė irgi ne ką mažesnė būdavo. Labai mėgau greitą maistą. Vienu žodžiu, buvau didelė „ėdrūnė“ ir tinginė.
Viktorija
Kai pastebėjau, kad krenta svoris, pagavau azartą, man patiko lengvumo jausmas, atsirado daugiau energijos, o nuostabiausias dalykas buvo tas, kai nuėjusi į rūbų parduotuvę galiu nusipirkti tai, kas man patinka ir tinka, o ne tai, į ką aš telpu.

Buvo laikas, kai batus pirkdavau dviem dydžiais didesnius, vien dėl to, kad man jie užsisegtų.

Mitybos pokyčiai

Sumuštinius pakeitė jogurtas ar varškė, pietums užteko vištienos kulšelės su daržovių salotomis, vakarienei - vaisiai, riešutai ar šiaip kas lengvesnio. Suvalgydavau saldainį ar sausainį, tik tai jau būdavo ne 200-300 g, o 1-2 vienetai.

Labai daug maisto produktų neatsisakiau, tik ženkliai sumažinau jų kiekį. Labiau pradėjau gaminti pati ir pamiršau greitą maistą. Esu kažkur girdėjusi tokią frazę „valgyk tam, kad išgyventum, o ne gyvenk tam, kad valgytum“. Man ji tapo kaip taisyklė.

Dar vienas stimulas - meilė

Atėjo metas, kai įsimylėjau, tai tapo dar vienu stimulu atsikratyti nereikalingų kilogramų.

Po pusmečio grįžus namo atostogų tėvai išsigando, o kaimynai nesisveikino, nes neatpažindavo. Mama vis siūlydavo pavalgyti,nes mat iš manęs nieko neliko.

Sėkmės receptas

Viktorija
Aš manau, mano pokyčių sėkmės receptas yra tai, kad pasinaudojau susiklosčiusia situacija, atėjau į protą, pagaliau pamačiau save iš šono, pakeičiau požiūrį į gyvenimą, pradėjau save mylėti, o tikriausiai svarbiausias stimulas buvo tai, kad įsimylėjau...

Dabar mano dienos režimą reguliuoja sūnelis, kitaip sakant, rūpinasi mamos figūra. Neleidžia mamai užsisėdėti vietoje.

Valgau tris kartus per dieną, nedideliais kiekiais, kai turiu laisvesnę minutę, sportuoju namų sąlygomis, pagal pratimus, kuriuos susiradau internetinėje svetainėje "Judam kartu".

O merginoms norėčiau palinkėti, patarti: nebūkite tinginės, kokia buvau aš, mylėkit save ir nesėdėkit prieš televizorių su šokolado plytele.

Mano gyvenimo kokybė pasikeitė kardinaliai. Aš jaučiuosi lengvesnė, energingesnė, gražesnė, laisvesnė. Žymiai lengviau džiaugtis gyvenimu.

Gal ir jūsų lieknėjimo istorija yra įkvepianti? Pasidalinkite su DELFI skaitytojais. Siųskite, kaip jums tai pavyko, gyvenimas@delfi.lt.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (115)