aA
Stre­sas – be­veik kiek­vie­no šiuo­lai­ki­nio žmo­gaus pa­ly­do­vas. Ta­čiau jei bė­ga­te per gy­ve­ni­mą lyg į ra­tą įsi­su­ku­si vo­ve­rė, ne­nu­steb­ki­te vie­ną die­ną tar­si iš gied­ro dan­gaus už­griu­vu­sio­mis rim­to­mis svei­ka­tos bė­do­mis.
Ner­vi­nė įtam­pa tai­ko į sil­pniau­sią vie­tą
© Shutterstock nuotr.

Kai įtampa patiriama ilgą laiką ir su ja sunku susitvarkyti, sudėtinga susikaupti, dirbti, ypač protinį darbą, nerimas tampa patologinis. Tai pablogina bendrą žmogaus emocinę savijautą, gali pasireikšti depresija, panikos, generalizuoto nerimo ir kiti sutrikimai, atsiliepti ir rimtesniais fiziologiniais negalavimais.

Nei­gia­mai vei­kia vi­są or­ga­niz­mą

„Ner­vi­nę įtam­pą kiek­vie­nas žmo­gus iš­gy­ve­na sub­jek­ty­viai – vis­kas pri­klau­so nuo ap­lin­ky­bių, stre­są su­ke­lian­čių veiks­nių stip­ru­mo. Be to, ski­ria­si ir žmo­nių adap­ty­vu­mas, – pa­ste­bė­jo Vil­niaus uni­ver­si­te­to li­go­ni­nės San­ta­riš­kių kli­ni­kų gy­dy­to­ja psi­chiat­rė Ag­nė Ša­po­lie­nė.

Pa­sak jos, šiaip ne­ri­mas yra svei­ka emo­ci­ja, pa­de­dan­ti mo­bi­li­zuo­tis, su­si­kaup­ti, įveik­ti sun­ku­mus. Pa­ty­rus to­kią trum­pa­lai­kę emo­ci­ją per daug suk­ti gal­vos ne­rei­kė­tų.

Ta­čiau kai įtam­pa pa­ti­ria­ma il­gą lai­ką ir su ja sun­ku su­si­tvar­ky­ti, su­dė­tin­ga su­si­kaup­ti, dirb­ti, ypač – pro­ti­nį dar­bą, ne­ri­mas tam­pa pa­to­lo­gi­nis. Tai pa­blo­gi­na ben­drą žmo­gaus emo­ci­nę sa­vi­jau­tą, ga­li pasireikšti dep­re­si­ja, pa­ni­kos, generalizuoto ne­ri­mo ir kiti su­tri­ki­mai, at­si­liep­ti ir rim­tes­niais fi­zio­lo­gi­niais ne­ga­la­vi­mais.

„Ne­ri­mas su­ke­lia psi­cho­lo­gi­nius ir so­ma­ti­nius simp­to­mus – ne­ri­mau­jant pa­daž­nė­ja šir­dies pla­ki­mas, at­si­ran­da krau­jo­spūdžio svy­ra­vi­mų, su­in­ten­sy­vė­ja pra­kai­ta­vi­mas, svaigs­ta gal­va, vir­pa ga­lū­nės, su­ak­ty­vė­ja žar­ny­no veik­la. Ne­ri­mas ga­li su­kel­ti ki­tų li­gų pa­blo­gė­ji­mą, pa­vyz­džiui, – gli­ke­mi­jos svy­ra­vi­mus, ne­re­gu­lia­rų krau­jo­spūdį, šir­dies rit­mo su­tri­ki­mus ir kt.“, – kal­bė­jo gy­dy­to­ja.

Tai­gi nuo­la­tos pa­ti­ria­ma ner­vi­nė įtam­pa ga­li su­trik­dy­ti įvai­rių or­ga­nų veik­lą: pra­dė­ti var­gin­ti il­ga­lai­kiai gal­vos skaus­mai, padažnėti mig­re­nos prie­puo­liai, pasireikšti ne­mi­ga, įvai­rūs virš­ki­na­mo­jo trak­to ne­ga­la­vi­mai. To­kia bū­se­na ga­li pri­ves­ti ir prie in­sul­to ar in­fark­to.

„Ga­li­ma sa­ky­ti, kad nuo­la­ti­nis ne­ri­mas pa­vei­kia sil­pniau­sią or­ga­niz­mo vie­tą“, – sa­kė A.Ša­po­lie­nė.

Pa­čiam ge­riau ne­si­gy­dy­ti

Pa­ste­bė­jus pa­na­šius simp­to­mus psi­chiat­rė pa­ta­rė ge­riau iš­kart kreip­tis pa­gal­bos į spe­cia­lis­tą, nei lauk­ti ir ban­dy­ti pa­čiam pa­leng­vin­ti bū­se­ną.

„Įver­ti­nęs si­tu­a­ci­ją gy­dy­to­jas ne­bū­ti­nai iš­kart skirs me­di­ka­men­tus ar psi­cho­te­ra­pi­ją, o pir­miau­sia pa­tars, kaip ga­li­ma su­si­tvar­ky­ti ki­tais bū­dais. Pa­pras­čiau­si pa­de­dan­tys da­ly­kai – re­gu­lia­ri die­no­tvarkė, tin­ka­mas mie­go-būd­ra­vi­mo, mi­ty­bos re­ži­mas, iš­si­krau­ti, emo­ciš­kai at­si­pa­lai­duo­ti pa­de­da spor­tas“, – sa­kė spe­cia­lis­tė.

Ieš­kan­tie­ji trum­pa­lai­kės pa­gal­bos ga­li­ įsi­gy­ti ne­re­cep­ti­nių žo­li­nių pre­pa­ra­tų. Kai ne­ri­mas var­gi­na il­gą lai­ką ir truk­do gy­ven­ti vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­mą, pri­rei­kia var­to­ti ir stip­res­nius me­di­ka­men­tus.

„Ta­čiau juos ga­li pa­skir­ti tik spe­cia­lis­tas – šei­mos gy­dy­to­jas ar­ba psi­chiat­ras. Jo­kiu bū­du ne­ga­li­ma sau „pa­si­skir­ti“ ra­mi­na­mų­jų vais­tų, nes jie pa­dė­jo kai­my­nui. Be to, lin­kę į ne­ri­mo simp­to­ma­ti­ką prie šios gru­pės me­di­ka­men­tų grei­čiau pri­pran­ta. Tuo­met išsivysčius pri­klau­so­my­bei ir ma­ži­nant vais­tus ne­ri­mo simp­to­mai tik ­stip­rė­ja. To­dėl ra­mi­na­mų­jų vais­tų ne­ga­li­ma skir­ti il­ga­lai­kiam gy­dy­mui“, – aiš­ki­no A.Ša­po­lie­nė.

Ver­ta žino­ti

Už­si­tę­sęs stre­sas sil­pni­na imu­ni­nę sis­te­mą, at­spa­ru­mą įvai­rioms li­goms.

No­rė­da­mi tu­rė­ti stip­rią ner­vų sis­te­mą, pa­si­sten­ki­te gau­ti su mais­tu pa­kan­ka­mai B gru­pės vi­ta­mi­nų. Vi­ta­mi­nas C, pre­pa­ra­tai su cin­ku stip­ri­na imu­ni­te­tą ir di­di­na at­spa­ru­mą stre­sui. Svar­bu ne­pa­mirš­ti ir skys­čių. Ry­te ge­riau tik­tų sti­mu­liuo­ja­mo­sios ar­ba­tos – juo­do­ji, ža­lio­ji, o va­ka­re – ra­mi­na­mo­sios žo­lių (me­li­sų, mė­tų, gu­do­be­lių, jo­na­žo­lių).

Komentaras

Psi­cho­lo­gas dr. Ma­rius Dau­ge­la­vi­čius:

– Ne­ri­mui, įtam­pai su­val­dy­ti yra du ke­liai. Efek­ty­viau­sia bū­tų „kirp­ti šak­nį“ – ša­lin­ti es­mi­nę prie­žas­tį. Žmo­gui ver­tė­tų pa­klaus­ti sa­vęs, kas su­ke­lia tą įtam­pą, koks yra pa­grin­di­nis stre­si­nis veiks­nys. Tai – dau­giau te­ra­pi­nė kryp­tis, rei­ka­lau­jan­ti su­si­tel­ki­mo, įsi­gi­li­ni­mo į sa­ve. Čia pa­gel­bė­ti ga­li ir spe­cia­lis­tas, jei­gu žmo­gus at­si­du­ria aklagatvyje. Ki­tas ke­lias – ban­dy­ti pa­veik­ti pa­sek­mes.

Tai ga­li bū­ti ma­žiau efek­ty­vu, ta­čiau ki­tą kar­tą ne vi­sa­da leng­vai ir pa­vyks­ta iš­kart pa­ša­lin­ti pir­mi­nę prie­žas­tį. Tam žmo­gus ga­li rink­tis įvai­riau­sius bū­dus. Yra įvai­riau­sių at­si­pa­lai­da­vi­mo pra­ti­mų – pra­de­dant kvė­pa­vi­mo, bai­giant jo­ga. Tin­ka bet ko­kie už­si­ė­mi­mai ma­lo­nia veik­la, pa­si­vaikš­čio­ji­mai gam­to­je. At­pa­lai­duo­jan­ti veik­la – svar­bi kiek­vie­no žmo­gaus svei­ko gy­ve­ni­mo da­lis. Jei žmo­gus gy­ve­na vien tik už­si­ė­męs dar­bo rei­ka­lais, tai jau yra pro­ble­ma.

Savaitraštis „Lietuvos sveikata“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Koronavirusas pražudo ne tik vyresnius: Razmuvienė paaiškino, kodėl (79)

Eksponentiškai augant užsikrėtimų koronavirusu atvejų skaičiui daugėja ir mirusiųjų nuo...

NT ekspertai nesutaria, kas dabar laukia būsto rinkos: pirkti rekomenduoja tik keliais atvejais (19)

Dabartinė koronaviruso situacija pasaulyje ir ypač Lietuvoje neramina ir būstą ketinusius įsigyti...

„Bloomberg“ apžvalgininkas įvardijo tikrąją laimėtoją nuotolinio darbo ekonomikoje (1)

COVID-19 eroje Pietų Korėja užima savotišką „aukso viduriuką“. Kaimyninė Kinija ,...

Gina Viliūnė | D+ nariams

Kaip lietuviai seksą pažino. Smetonos laikais sarmatos vis mažėjo: drovumo šydą keitė atviros nuogybės

Versdama kasdienybės istorijos lapus priėjau mūsų senelių ir prosenelių epochą – XX a...

Melanios Trump nuotrauka vėl sukėlė kalbas apie viešumoje pasirodančią jos dublerę: specialistas paaiškino, kodėl kyla abejonės (2)

Nuotrauka, kurioje užfiksuota iš prezidento sraigtasparnio „Marine One“ išlipanti Melania...

JAV užfiksuotas naujas per parą patvirtintų COVID-19 atvejų rekordas

Jungtinėse Valstijose užfiksuotas sergamumo koronavirusine infekcija rekordas – per parą...

Nuo penktadienio ribojami renginiai, prekybos vietose – pirkėjų srautai (4)

Nuo penktadienio siekiant sustabdyti koronaviruso ( COVID-19 ) plitimą šalyje įsigalioja...

Bažnyčią apžiūrėti norėjusią šeimą išprašė už vartų: kaip čia buvo (3)

Negalėjau nepasidalinti įvykiu, kuris nutiko vieną popietę Trinapolio bažnyčios kieme. Gal kas...

Naujos koalicijos darbus dėliojantys liberalai nori keisti vaiko pinigų skyrimą: ne visoms šeimoms jie reikalingi (2211)

Pasiūlymus būsimos koalicijos programai pateikusios Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė...

Į sukčių pinkles patekęs vyras prarado 37 tūkst. eurų: skundas Lietuvos bankui nepadėjo (143)

Vienam šalies gyventojui investuotojo karjera susiklostė itin nesėkmingai. 2018 metais jis...

|Maža didelių žinių kaina