Sveikiausia valgyti virtą ir troškintą mėsą ypač liesą jautieną ir vištieną. Jei labiau mėgstate riebią ir keptą, rečiau įtraukite ją į meniu. Nevertėtų mėsos valgyti dažniau nei du – tris kartus per savaitę.

Maždaug penktadalį mėsos sudaro vertingi baltymai, kuriuose yra visos nepakeičiamos aminorūgštys. Organizme jos nesintetinamos, todėl jų turime gauti su maistu. 100 g mėsos žmogaus organizmui suteikia bent trečdalį rekomenduojamos baltymų paros normos. Pastarieji reikalingi kaip ląstelių statybinė medžiaga.

Mėsoje esančios aminorūgštys skatina fermentų gamybą, imuninės sistemos ir medžiagų apykaitos veiklą.

Mėsoje yra A, B, D ir PP vitaminų. Vyrauja B grupės vitaminai: B1, B2, B12. Yra ir mineralinių medžiagų: kalio, fosforo, natrio, geležies, magnio, cinko. Taip pat daug geležies. Mėsos mineralinės medžiagos yra biologiškai aktyvios, dėl to žmogaus organizmas jas lengvai pasisavina. Mėsoje esančios geležies pasisaviname iki 40 proc., o iš augalinio maisto tik nuo 2 iki 14 procentų. Be to, mėsa teikia sotumo jausmą, nes yra kaloringa. Jos produktai skrandyje virškinami iki pustrečios valandos.

Tiesa, kalbant apie mėsą svarbus ne tik pats mėsos vartojimo faktas, bet ir tai, kokia tai mėsa ir kiek jos yra vartojama.

Per daug kiaulienos

Statistiškai vienas lietuvis per metus suvartoja beveik aštuoniasdešimt kilogramų mėsos. Deja, tačiau apie pusę šio kiekio sudaro kiauliena. Iš šios mėsos šalyje įprasta ruošti daug įvairių patiekalų. Tačiau ši mėsa yra riebesnė už kitas mėsos rūšis, todėl kiaulieną reiktų kartais pakeisti kita mėsa. Pavyzdžiui, jautiena.

Šalyje atlikti tyrimai taip pat rodo, kad daugeliui gyventojų trūksta vitamino B12 ir daugėja žmonių, sergančių mažakraujyste – tai reiškia, kad žmonės per mažai vartoja jautienos. Pastaroji yra vienas geriausių vitamino B12 ir geležies šaltinių. Be to, jei kiauliena vartojama kasdien, pasisavinama per daug riebalų. Tai turi įtakos padidėjusiam cholesterolio kiekiui kraujyje. Šalyje širdies ir kraujagyslių ligos „šienauja“ žmonių gyvybes, tad galbūt liesesnės mėsos vartojimas gali tapti puikia šių ligų prevencijos priemone.

Perdirbta ar šviežia?

Praėjusiais metais žiniasklaidoje pasirodė pusės milijono Europos gyventojų tyrimas. Jis atskleidė, kad dešrelės, kumpis, šoninė ir kiti perdirbtos mėsos produktai didina ankstyvos mirties tikimybę.
Daugiau nei dešimtmetį vykusio tyrimo metu, stebėta net pusė milijono žmonių iš dešimties Europos šalių. Nustatyta, kad vartojant daug perdirbtos mėsos, didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis bei vėžiu.

Pastebėta, kad valgantieji daug perdirbtos mėsos, taip pat dažniau rūko, yra nutukę ir turi kitų sveikatai kenkiančių įpročių. Be to, perdirbta mėsa didina ankstyvos mirties tikimybę. Tyrimo metu mirė vienas iš 17 žmonių, o iš viso beveik dešimt tūkstančių žmonių mirė nuo vėžio ir pusšešto tūkstančio – nuo širdies ligų.

Mokslininkų nuomone, sveikatai kenkia perdirbtos mėsos galiojimo laikui pailginti naudojama druska ir cheminiai priedai. Tad šviežia mėsa turi kur kas didesnį pranašumą nei mėsos gaminiai.

Verta žinoti

Šviežią mėsą atskirsite iš elastingumo, rausvos spalvos, nelipnaus šviežio pjūvio, malonaus kvapo ir baltos arba šviesiai gelsvos spalvos riebalų.
Sveikiausia valgyti virtą ir troškintą mėsą ypač liesą jautieną ir vištieną. Jei labiau mėgstate riebią ir keptą, rečiau įtraukite ją į meniu. Nevertėtų mėsos valgyti dažniau nei du – tris kartus per savaitę.
Mėsą valgykite su nekrakmolingomis daržovėmis, jos mažina žalingą mėsoje esančios šlapimo rūgšties poveikį. Tradicinis bulvių garnyras prie mėsos patiekalo – nėra tinkamiausias.