Šiuo metu pacientams siūlomos šešios nemokamos prevencinės sveikatos patikros programos, finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Ir nors dauguma lietuvių į gydytojus kreipiasi tik susirgę, bent šiems tyrimams neturėtų likti abejingi.
© Shutterstock nuotr.

Šiuo metu pacientams siūlomos šešios nemokamos prevencinės sveikatos patikros programos, finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Ir nors dauguma lietuvių į gydytojus kreipiasi tik susirgę, bent šiems tyrimams neturėtų likti abejingi.

Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa

Visos moterys nuo 25-erių iki 60-ies metų amžiaus kviečiamos apsilankyti pas ginekologą ir atlikti PAP testą. Šis tyrimas atliekamas kas 3 metus, yra nesudėtingas ir visiškai neskausmingas. Jis padeda aptikti pakitusias (atipines) ląsteles, kurios bėgant metams gali virsti navikinėmis.

Moterys turėtų žinoti, kad gimdos kaklelio vėžiui progresuojant pasireiškia šie simptomai:

Pakraujavimai po lytinių santykių ar ginekologo apžiūros metu
Kraujuojama ne per mėnesines arba postmenopauzės metu
Kraujuoja iš šlapimo pūslės ar tiesiosios žarnos
Nemalonaus kvapo išskyros
Skausmai pilvo apačioje
Mažėja kūno masė
Atsiranda kitų sistemų sutrikimų, nelygu, kur liga išplinta

Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa

50–69 metų amžiaus moterims atliekamos mamogramos kas 2 metus. Tai radiologinis tyrimas. Jo metu krūtis lengvai suspaudžiama tarp plokštelių. Šiuolaikiniai mamografai padeda aptikti ligą dar tuomet, kai paprastos apčiuopos būdu nieko nejaučiama. Ypač reikėtų susirūpinti moterims, kurių šeimose yra sirgusių krūties vėžiu.

Patariama skubiai atlikti mamografiją (jaunesnėms nei 40 m. moterims – echoskopiją), jei:

Atsiranda krūties formos ar simetrijos pokyčių
Spenelis įsitraukia ar pasisuka kita kryptimi
Apčiuopiamas sukietėjimas krūtyje ar pažastyje
Iš spenelio savaime bėga išskyrų (pastebima ant patalynės ar drabužių)
Iš spenelio išspaudžiamos kraujingos išskyros

Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa

Prostatos vėžio profilaktikos programa pradėta vykdyti 2006 m. Jos metu imamas kraujo tyrimas specifinio antigeno (PSA) kiekiui nustatyti. Radus padidėjusį PSA kiekį, pacientas siunčiamas konsultuotis pas gydytoją urologą. PSA tyrimas atliekamas kas 2 metus 50–75 metų vyrams. Jei paciento tėvui ar broliui buvo diagnozuotas prostatos vėžys, tuomet profilaktinis tikrinimas pradedamas nuo 45 metų.

Vyrai turėtų žinoti, kad dažniausi jaučiami šie prostatos vėžio simptomai:

Pykinimas
Apetito stoka
Kūno masės mažėjimas
Skausmas tarpvietėje
Pasunkėjęs ir dažnas šlapinimasis
Susilpnėjusi šlapimo srovė
Šlapinimasis naktį
Kraujas šlapime
Tuštinimosi pakitimai

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa

Šios ligos prevencijos programa padeda užklupti ankstyvos stadijos ligą, kai galima veiksmingai gydyti. Atliekamas slapto kraujavimo testas. Gavus teigiamą atsakymą, pacientai nukreipiami endoskopiniam žarnyno ištyrimui. Visi 50–74 metų asmenys kviečiami pasitikrinti. Slapto kraujavimo testas atliekamas kas 2 metus.

Pacientai turėtų žinoti, kad ankstyvos stadijos storosios žarnos vėžio simptomai paprastai nejuntami, vėliau gali pasireikšti:

Dažnas viduriavimas arba vidurių užkietėjimas
Dažnas tuštinimasis
Kraujas ir gleivės išmatose
Dujų kaupimasis
Padidėjęs seilėtekis
Stiprus raižantis pilvo skausmas
Kūno masės mažėjimas
Bendras nuovargis
Atsiradęs žarnyno gurgimas

Asmenų, priskiriamų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa

Lietuva pirmauja pagal mirčių nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų skaičių, todėl ši programa šiandien ypač aktuali. Joje dalyvauja 40–55 m. vyrai ir 50–65 m. moterys.

Apsilankius pas šeimos gydytoją surenkama šeimos anamnezė, duomenys apie žalingus įpročius, įvertinami kiti rizikos veiksniai, atliekamas cholesterolio tyrimas su frakcijomis, nustatomas gliukozės kiekis kraujyje, užrašoma elektrokardiograma.

Gavus rezultatus vertinama mirties rizika nuo širdies ir kraujagyslių ligų per artimiausius 10 metų, sudaroma gyvensenos korekcijos programa. Labai didelės rizikos pacientai nukreipiami į centrus, kur atliekami dar išsamesni tyrimai rizikai įvertinti.

Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa

Ši programa vykdoma 6–14 metų vaikams. Silantavimo procedūra – tai danties nuvalymo, emalio paruošimo ir dengimo silantais procedūra. Silantai yra skysta plombinė medžiaga, kuria užpildomos nesugedusių nuolatinių krūminių dantų vagelės. Švedijos mokslininkai nustatė, kad vaikams laiku padengus dantis silantais net ir praėjus 8 metams dantų ėduonies atsiradimo tikimybė būna mažesnė 80–90 %.

Visos šios programos yra atliekamos nemokamai pacientams, turintiems privalomąjį sveikatos draudimą.

--

Specialistės komentaras

Kauno klinikos „Bendrosios medicinos praktika“ šeimos gydytoja Vaida Lukoševičienė

Lietuva – viena iš nedaugelio ES valstybių, kurioje žmonės mažiausiai laiko ir dėmesio skiria sveikatos profilaktikai ir dažniausiai apie sveikatos patikrą pagalvoja tik tuomet, kai rimtai suserga.

Profilaktiniai patikrinimai tam ir skirti, kad būtų diagnozuota ankstyvos stadijos liga, lengviau ir greičiau pagydoma, išvengiama rimtų komplikacijų ir, be abejo, gydymas kainuotų mažiau. Net ir nejaučiantiems jokių negalavimų ar nesiskundžiantiems sveikatos sutrikimais profilaktiškai tikrintis sveikatą patariama kasmet.

Pacientams, kurie nenori tikrintis sveikatos, patariama pagalvoti ne tik apie save, bet ir apie kitus šeimos narius. Kiekvienas turime tam tikrų pareigų šeimai ir visuomenei: esame reikalingi augantiems vaikams ar tėvams, kurie jau nebegali patys savimi pasirūpinti. Todėl žmogus, kuris nesitikrina, galvoja tik apie save.

Įdomu

Tyrimais nustatyta, kad žmogaus sveikata 20 % priklauso nuo aplinkos, 20 % nuo paveldimumo, 10 % nuo medikų ir net 50 % – nuo gyvensenos.

Tyrimų duomenimis, savo sveikata labiau rūpinasi moterys nei vyrai.

Tas pats tyrimas atskleidė, kad savo sveikata labiausiai rūpinasi vyresni nei 65 metų asmenys.

Kuo tėvai labiau rūpinasi savo sveikata, tuo ir jų vaikų požiūris į savąją bus atsakingesnis.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Žalgirį“ geresniu už CSKA pavadinęs Jasikevičius: šitie vyrai – daugiau nei fantastiški (85)

Kauno „Žalgiris“ išgyveno Maskvos CSKA šturmą ir pirmą kartą Eurolygos istorijoje iškovojo...

Planas sustabdyti Kremlių Baltijos šalyse: kuo gali praversti „Uber“ pavyzdys (395)

Staigaus Rusijos puolimo metu JAV ir sąjungininkų pajėgos Baltijos šalyse būtų greitai...

Ar „MG Baltic“ gali sustabdyti Seimo NSGK išvadų skelbimą? (3)

LRT TELEVIZIJOS laidoje „ Savaitė “ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ( NSGK )...

Ketvirtame kėlinyje žaisti nustojęs „Žalgiris“ išgyveno: patiesė CSKA ir finišavo trečias (1144)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai sekmadienio vakarą Belgrado „Štark“ arenoje įspūdingu...

Gydytoja papasakojo apie dažną ligą, kuri neretai ignoruojama: įspėja, kuo gali baigtis (2)

Pasaulyje kas ketvirtas žmogus skundžiasi širdies ritmo sutrikimais. Arterinės hipertenzijos...

Gyvai / Didysis Eurolygos finalas: „Real“ – „Fenerbahče“ (2)

Sekmadienio vakarą Belgrado „Štark“ arenoje vykstančiame didžiajame Eurolygos finale...

Baltos vestuvių ceremonijos varnos: parodė, kaip nereikėtų rengtis į karališką puotą (6)

Kvietimai į karališkas vestuves buvo išsiųsti dar kovo mėnesį, tačiau kai kurie svečiai vis...

Ulanovas: jeigu būtume šitaip pralaimėję, tai nebūtų žodžių specialiai Krepšinis.lt iš Belgrado (2)

Šį sezoną ne kartą dviženklius deficitus naikinęs Kauno „Žalgiris“ sekmadienį parodė, kad...

Vieno mikrorajono gauja šiurpino visą Europą (10)

„Danijos naujienų portale Ekstrabladet 2013 metų birželio 28 d. paskelbtas straipsnis...

Kalbininkas Smetona: tarmės yra mėšlas (146)

„Tarmės yra mėšlas“, – tokiu terminu jo klausančias auditorijas mėgsta šiurpinti...