Indianos universiteto mokslininkas Ronaldas Haitsas (Ronald Hites) su kolegomis ištyrė beveik 700 lašišų mėginių. Pasirodo, kad daugiausiai chlorintų angliavandenilių buvo Europoje užaugintose lašišose. Vienoje Frankfurto savitarnos parduotuvėje paimtame mėginyje buvo tiek kenksmingų medžiagų, kad suvalgius kelis šimtus gramų žuvies jau būtų viršyta mėnesio taršalų norma.
Chlorinti angliavandeniliai laikomi apskritai vienomis nuodingiausių medžiagų, sukeliančiomis, be kita ko, vėžį, nervų ir imuninės sistemos pakitimus. Todėl ant produkto pakuotės turi būti nurodyta, ar tai - dirbtinėmis sąlygomis užaugintos, ar laisvėje pagautos lašišos filė, reikalauja straipsnio "Science" žurnale autoriai.
Tiesa, kiti ekspertai mano, kad lašišoje aptinkamos kenksmingosios medžiagos nekelia rimto pavojaus žmogaus sveikatai, nes jų dozės yra mažos, o apskritai valgant žuvį nusveria teigiami aspektai, pavyzdžiui, tai, kad žuvies vartojimas padeda apsisaugoti nuo infarkto.
Anot žurnalo "Science", vartotojai turėtų žinoti, kurioje žuvyje yra mažiau kenksmingųjų medžiagų, ir rinktis savo nuožiūra. Geriausia lašiša šiuo požiūriu yra iš Čilės ir Vašingtono valstijos. Toliau pagal kokybę eina Kanados, Meino valstijos ir Norvegijos žuvų ūkiuose užauginta lašiša. Daugiausiai kenksmingųjų medžiagų rasta Škotijos ir Farerų salų ūkiuose užaugintose lašišose.
Per praėjusius du dešimtmečius visame pasaulyje lašišų auginimo apimtys padidėjo net 40 kartų. Kasmet žuvininkystės ūkiai restoranams ir parduotuvėms patiekia daugiau kaip milijoną tonų šios taurios žuvies. Europos Sąjungoje lašišų suvartojimas nuo 1987 iki 1999 metų didėjo kasmet po 14 proc.