Tai tikrų tikriausias stereotipas. LOR (ausų, nosies, gerklės) gydytojai teigia, kad kasdien dėl refliukso į juos kreipiasi įvairaus amžiaus žmonės, įskaitant ir labai jaunus. Vien Didžiojoje Britanijoje nuo refliukso kenčia 7 mln. žmonių. Ir jis pasireiškia ne vien kaip padidėjęs rūgštingumas ar regurgitacija. Šie simptomai net nėra dažniausiai pasitaikantys.
Gydytojų teigimu, dažniausiai refliukso kamuojami žmonės skundžiasi gerklės problemomis, pavyzdžiui, jaučia gumulą gerklėj arba jiems sunku ryti. Kiti simptomai gali būti chroniškas kosulys (trunkantis ilgiau nei aštuonias savaites), dažnas atsikrenkštimas, užkimęs balsas ir gerklės perštėjimas, rašoma dailymail.co.uk.
Dažnai šių simptomų kamuojamas žmogus nė neįtaria, kad jam refliuksas, nes stemplės audinius taip dažnai dirgina rūgštis, kad jie jau seniai tapo jai nejautrūs. Kadangi simptomai dažniausiai būna „tylieji“, tai reiškia, kad refliuksas dažnai būna nediagnozuojamas, o nuolatinis stemplės dirginimas sukelia stemplės vėžio riziką.
Kyla klausimas, kodėl su refliuksu susiduria tiek daug žmonių. Atsakymas slypi kasdien mūsų vartojamuose produktuose.
Anksčiau gydytojams nerimą kėlė tik iš skrandžio iki stemplės kylanti rūgštis, o dabar mes žinome, kad stemplę gali dirginti ir tam tikri rūgšties turintys produktai.
Šie produktai sukelia dvi problemas: jie susilpnina stemplės apačioje esantį vožtuvą (stemplės sfinkterį), tad skrandžio turinys ir rūgštis kyla į viršų arba tiesiogiai dirgina stemplę.
Svarbų vaidmenį vaidina ir mūsų gyvenimo būdas. Jei rūkome, prisivalgome vėlai vakare, valgome skubėdami ar turime antsvorio – tai gali sukelti uždegimą arba spaudimą stemplės sfinkteriui (jei valgome skubėdami ar vėlai vakare, gali kankinti dar ir vidurių pūtimas bei dujų kaupimasis).
Stresas taip pat prisideda prie problemos, nes jis skatina gamintis hormonus, kurie didina skrandžio rūgšties gamybą.
Dr. Jonathanas Avivas, 27 metus gydantis skrandžio refliukso kankinamus pacientus, leidinyje „Daily Mail“ pristatė mitybos planą, padedantį įveikti šią vis didėjančią civilizacijos problemą.
Jo planą sudaro du etapai: 28 dienų „gijimo“ etapas, kai vengiama maisto, kuris skatina rūgšties pažeidimus, tokio kaip citrusiniai vaisiai, pomidorai, kava, pipirai, sėklų aliejai, šokoladas ir perdirbtas maistas, ir susikoncentruojama į produktus, turinčius maistinių medžiagų, kurios padeda įveikti rūgšties padarytą žalą.
Produktai, kurių reikėtų vengti:
Gazuoti gėrimai: net ir gazuotas vanduo – nors jis ne rūgštinis, bet jame esantys burbuliukai gali iškelti iš skrandžio rūgštį.
Kava ir arbata.
Citrusiniai vaisiai: visi, kurių pH yra 4 ar mažiau, tarp jų citrinos, žaliosios citrinos ir ananasai.
Pomidorai: jie aktyvuoja ir skatina pepsino gamybą – būtent šis enzimas graužia ir pažeidžia gerklės audinius, bet gali būti neutralizuotas antrajame etape.
Actas: visų rūšių actas aktyvina pepsino gamybą.
Vynas: jo rūgštingumas labai didelis, pH svyruoja nuo 2,9 iki 3,9.
Kofeinas: turėkite omenyje, kad jo būna kai kuriuose vaistuose nuo skausmo.
Šokoladas: jame yra metilksantino, kuris didina skrandžio rūgšties gamybą.
Alkoholis: jį galima bus gerti antrame etape
Mėtos: ir kaip prieskonis, ir kaip arbata, ir kaip kramtomoji guma.
Žali svogūnai: jie ne tik skatina skrandžio rūgšties gamybą, bet ir skatina žarnyną pasisavinti vandenį, dėl to pasireiškia tinimai ir pūtimai.
Žalias česnakas: panašiai veikia kaip svogūnai. Venkite abiem etapais. Vietoj jo naudokite pankolius.
Produktai, kuriais galite mėgautis
Gijimo etape, pirmąsias 28 dienas, valgykite produktus, kurių pH yra 5 ar daugiau, tokius kaip:
Žuvis: lašiša, otas, upėtakis, plekšnė, ešerys, jūros liežuvis.
Paukštiena: vištienos krūtinėlė, malta kalakutiena, kiaušiniai.
Daržovės: špinatai, romaninės salotos, gražgarstės, garbanotieji lapiniai kopūstai, pekininiai kopūstai, brokoliai, šparagai, salierai, agurkai, cukinijos, baklažanai, bulvės, batatai, morkos (ne mažytės), burokėliai, pievagrybiai, bazilikai, kalendros, petražolės, rozmarinai, džiovinti čiobreliai ir šalavijai.
Švieži vaisiai: bananai, papajos, melionai, arbūzai, ličiai ir avokadai.
Džiovinti vaisiai: datulės, razinos, kokosai.
Sėklos ir riešutai: anakardžiai, pekanai, pistacijos, graikiniai riešutai, moliūgų sėklos, sezamų sėklos, migdolai, kedro riešutai.
Užtepai: šviežias, organinis žemės riešutų ir migdolų sviestas.
Sūris: parmezanas, mocarela ir kiti kietieji sūriai.
Duona ir grūdiniai produktai: avižiniai dribsniai, viso grūdo makaronai, viso grūdo duona, viso grūdo kvietiniai miltai.
Pagardai: jūros druska, alyvuogių ir kokosų aliejai, sojos pupelių koncentratas, vanilės ekstraktas, žirnių baltymų izoliatas, balta miso pasta.
Po gijimo yra palaikymo etapas, kai uždraustus produktus po truputį vėl įtraukiame į savo valgiaraštį.
Šis antrasis etapas turėtų trukti ne mažiau nei dvi savaites, bet galite taip maitintis visą gyvenimą.
Šį planą išbandė daugiau nei 4 tūkst. pacientų ir visiems jiems praėjo rūgšties pažeidimų sukeltas skausmas ir negalavimai.
Gerklės uždegimas sumažėjo, jie tapo energingesni ir sulieknėjo.
Dauguma (išskyrus tuos, kuriems diagnozuota Barretto stemplė, kai stemplės ląstelės tampa ikivėžinės) galėjo nebevartoti vaistų, tokių kaip protonų siurblio inhibitoriai, kurie mažina skrandžio rūgšties gamybą ir taip gydo skrandžio refliuksą.
Svarbu: jei nemalonius simptomus jaučiate kelis kartus per savaitę ir jums nepadeda nereceptiniai vaistai, kreipkitės į gydytoją.
Kodėl kylanti skrandžio rūgštis kenkia?
Skrandžio rūgštis tokia žalinga dėl pepsino – enzimo, kuris skrandyje padeda skaidyti maistą. Kol kas tai dar nėra iki galo ištyrinėta, bet pasak dr. J. Avivo, pepsinas kelia realų pavojų sveikatai.
Skrandyje pepsinas yra neaktyvus, kol jo nepažadina rūgšties turintis maistas.
Susimaišęs su skrandžio rūgštimi, jis gali pakilti iki stemplės, krūtinės, balso stygų ir gerklės, kur pepsino molekulės gali susijungti su pepsino receptoriais. Būtent tada ir prasideda problemos.
Stemplėje įsitvirtinęs pepsinas suaktyvėja kaskart, kai išgeriame ar suvalgome maisto, kurio rūgštingumas didelis.
Kaip galbūt prisimenate iš chemijos pamokų mokykloje, pH skalę sudaro skaičiai nuo 1 iki 14. Produktai, kurių pH mažiau nei 7, laikomi rūgštiniais, o jei pH daugiau nei 7 – šarminiais.
Jei nėra maisto baltymų, kuriuos galėtų skaidyti (kaip skrandyje), suaktyvintas pepsinas ima graužti gerklę ir stemplę, sukeldamas tokias problemas, kaip uždegimas, rėmuo, Barretto stemplė ir netgi stemplės vėžys.
Dar didesnį nerimą kelia tai, kad patekęs į stemplę pepsinas keliauja kvėpavimo takais ir gali atsidurti bet kur, pavyzdžiui, plaučiuose, kur gali sukelti uždegimus ir tokias ligas, kaip astma ir bronchitas.
Žmonių, kuriems diagnozuotas skrandžio refliuksas, organizme pepsino receptorių buvo aptikta sinusuose ir vidurinėje ausyje. Problema ta, kad jei pepsinas nuolat aktyvuojamas, jis gali sukelti uždegimus visame kūne.
Pagrindinis minėto mitybos plano tikslas – išlaikyti pepsiną skrandyje, kur jam priklauso būti, ir neleisti jam suaktyvėti už skrandžio ribų.
Antrasis etapas
Po 28 dienų, laikantis mitybos apribojimų, daugelis žmonių pajunta palengvėjimą, refliuksas kankina vis mažiau. Antrojo gydytojo sumanyto etapo metu galima po truputį pradėti vartoti produktus, kurių pH yra 4 ir daugiau: papriką, obuolius, minkštus sūrius.
Šis etapas turi trukti dvi savaites, po to jūs jau galite maitintis įprastai. Jei refliuksas vis dėlto grįžo, teks vėl riboti mitybą ir, be abejo, atsisakyti žalingų įpročių.
