Dabar naujas tyrimas parodė, kad ši mityba taip pat gali sumažinti su senėjimu susijusį silpnumą, rašo health.com.
Anot naujo tyrimo, paskelbto žurnale „Gut“, šios mitybos pagrindą sudarančios daržovės bei vaisiai, sveikieji riebalai ir visadaliai grūdai gausina gerąsias žarnyno bakterijas, kurios yra susijusios su geresne smegenų veikla, atmintimi ir mažesne rizika pajusti silpnumą, kuris vyresnio amžiaus žmonėms gali pasireikšti silpnais lėtiniais uždegimais, tokių lėtinių ligų kaip diabetas išsivystymu ar problemomis dėl mobilumo.
Tyrėjai stebėjo 612 žmonių nuo 65 iki 79 metų amžiaus iš penkių Europos šalių – Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Italijos ir Lenkijos. Prasidėjus tyrimui, visi tyrimo dalyviai skundėsi jėgų stoka ar buvo ties silpnumo slenksčiu. Pusei dalyvių buvo nurodyta laikytis griežtų mitybos principų, paremtų Viduržemio jūros regiono mityba – valgyti daug daržovių, ankštinių augalų, vaisių, riešutų, alyvuogių aliejaus ir žuvies, taip pat nedidelius kiekius raudonos mėsos, pieno produktų ir sočiųjų riebalų. Kita pusė maitinosi taip, kaip ir anksčiau.
Tyrėjai nustatė, kad tiems žmonėms, kurie metus laiko laikėsi Viduržemio jūros regiono dietos, tyrimo pabaigoje buvo būdinga mažesnė bakterijų įvairovė žarnyno mikrobiome – kitaip tariant, jie turėjo mažiau įvairesnių mikroorganizmų, gyvenančių virškinimo trakte. Tačiau jų žarnyne buvo padaugėję gerųjų bakterijų, kurios, kaip nustatyta anksčiau, mažina silpnumo riziką ir gerina smegenų funkcijas bei atmintį. Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad dalyvių tautybė ar mikrobiomų sudėtis tyrimo pradžioje jokios įtakos rezultatams neturėjo.
„Mūsų išvados patvirtina galimybę patobulinti įprastą mitybą ir taip modifikuoti žarnyno mikrobiotą, kuri savo ruožtu prisidėtų prie sveikesnio senėjimo“, – rašė tyrimo autoriai.
Tyrimo bendraautorius, Airijos Korko universitetinio koledžo Mikrobiologijos mokyklos vadovas, profesorius Paulas O`Toole`as „Health“ aiškino, kad Viduržemio jūros regiono mityba „suteikia sveikatą stiprinančių maistinių medžiagų, kurių nėra įprastuose, perdirbtuose vakarietiškuose produktuose“. Jis taip pat sakė, kad tokia mityba „skatina daugintis žarnyno mikrobus“, kurie gali sulėtinti organizmo uždegimus, todėl imuninė sistema geriau kovoja su ligomis ir geriau reaguoja į vakcinas.
Tačiau, pasak P. O`Toole`o, „visos ekosistemos, kaip, pavyzdžiui, žarnyno mikrobiomos, atnaujinimas“ neįvyksta per vieną naktį. Tam, kad pasijustų skirtumas, reikia maždaug nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. „Anksčiau bandėme pagerinti žarnyno mikrobiomą per 6 mėnesius su penkių rūšių prebiotikais, bet poveikis buvo kuklus, – tęsė jis. – Viduržemio jūros regiono mityba, trukusi visus metus, turėjo kur kas stipresnį poveikį“.
„US News and World Report“ jau trečius metus iš eilės Viduržemio jūros dietą pripažįsta geriausia mityba pasaulyje. Medicinos mokslų daktaras Davidas Katzas, Jeilio universiteto Prevencijos tyrimų centro įkūrėjas ir vienas iš 25 komisijos teisėjų, aiškino, kad „tarp geriausios mitybos požymių yra pusiausvyra, gebėjimas laikytis jos ilgą laiką, geri skoniai, priimtinumas šeimai, tvarumas ir nauda sveikatai“. „Viduržemio jūros dieta ties visais šiais punktais surenka varneles“, – pažymėjo jis.
Be aukščiausio apdovanojimo, ji taip pat užėmė pirmąsias vietas dar keturiose kitose kategorijose: „Geriausios dietos sveikai mitybai“, „Mitybos, kurios laikytis lengviausia“, „Geriausios dietos sergant diabetu“ ir „Geriausios augaliniais produktais grįstos mitybos“ kategorijose.
