aA
Laukdama krūties antrosios rekonstrukcinės operacijos 48-erių Vita (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) viliasi, kad anksčiau įveikta sunki liga liks tik kaip niūrus sapnas.
© Shutterstock

Pagal Nacionalinio vėžio instituto statistiką, per metus atliekama per tris šimtus operacijų, kurių metu pašalinama krūtis ar jos dalis, tačiau krūtis atkuriančių operacijų padaroma tik iki kelių dešimčių. Pavyzdžiui, Suomijoje, kurioje gyvena apie 5 mln. gyventojų, rekonstrukcinių krūtų operacijų atliekama 20 kartų daugiau negu Lietuvoje.

Ilgai siuntinėjo po kabinetus

Ieškoti medikų pagalbos Vitą paskatino ištinusi kairė ranka. Iš pradžių buvo įtartos kraujagyslių, širdies problemos. Tačiau rimta liga slypėjo visai kitur.

„Gydytojai ilgai ieškojo priežasčių – nieko blogo neradę vis siuntinėdavo vieni kitiems. Galų gale rado guziuką krūtyje“, – pasakojo pašnekovė. Atlikus biopsiją moteris išgirdo nuosprendį – pirmosios stadijos čiuopiamas krūties vėžys. Operacijos metu teko amputuoti visą krūtį, nes liga buvo išplitusi.

„Gydytojai sakė, kad jei nors vieną kruopelytę paliksime, gali tekti vėl gultis ant operacinio stalo“, – prisiminė jau prieš daugiau nei du su puse metų operaciją patyrusi moteris.

Nors žinia dėl ligos išmušė moteriai žemę iš po kojų, pašnekovė pabrėžė, kad operacija – toli gražu ne sunkiausias dalykas.

„Sudėtingiausia susitaikyti psichologiškai. Džiaugiuosi, kad turiu tvirtą užnugurį – tiek vyras, tiek vaikai besąlygiškai palaikė. Tačiau su viskuo susidoroti tenka pačiai“, – sakė ji.

Apie operaciją girdėjo puse lūpų

Vita džiaugėsi, kad jai pavyko išvengti chemoterapijos ir spindulinio gydymo, iki dabar moteriai taikoma tik hormonų terapija. Tačiau naujo gyvenimo puslapį moteris atvertė po plastinės krūties operacijos.

Apie krūtų rekonstrukcines operacijas moteris puse lūpų buvo girdėjusi, tačiau nesitikėjo, kad tai bus galima padaryti taip greitai. Juolab kad dar buvo tęsiama ir biologinė terapija.

„Mane prižiūrinti mamologė paklausė, ar nenorėčiau rekonstruoti krūties. Galvojau, kad kokius penkerius metus tikrai reikės palaukti“, – prisiminė Vita.

Moteris pripažino, kad po prieš porą mėnesių atliktos krūties rekonstrukcijos jaučiasi kur kas geriau.

„Ypač psichologiškai kita būsena. Nebebaisu į save nuogą veidrodyje pažiūrėti, – džiaugėsi pašnekovė. – Atrodo, kad krūties pašalinimo operacijos lyg nebūta.“

Rugpjūčio pradžioje moters laukia antroji plastinė operacija. „Tikiuosi, po jos būsiu visai kaip naujai gimusi ir viskas liks užmarštyje, – nestokodama optimizmo vylėsi Vita. – Nežinau, kas man padėjo, bet jau po pačios pirmosios operacijos žinojau, kad pasveiksiu. Buvau įsitikinusi, tiesiog įtikinau save, kad esu sveika. Ir dabar tokia jaučiuosi.“

Interviu

VUL Santariškių klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus vedėjas dr. Nerijus Jakutis:

Kodėl taip susiklostė, kad krūties rekonstrukcijos pas mus atliekamos daug rečiau nei Vakarų valstybėse?

– Nors operacijų kiekvienais metais atliekame vis daugiau, išties jų skaičiai turėtų būti gerokai didesni. Pagal Nacionalinio vėžio instituto statistiką, per metus atliekama per tris šimtus operacijų, kurių metu pašalinama krūtis ar jos dalis, tačiau krūtis atkuriančių operacijų padarome tik iki kelių dešimčių. Savo ruožtu Suomijoje, kurioje gyvena apie penkis milijonus gyventojų, rekonstrukcinių krūtų operacijų atliekama 20 kartų daugiau negu Lietuvoje.

Vakarų šalyse jos yra įprastesnės, pacientės apie rekonstrukcinės chirurgijos galimybes sužino gana anksti. Ten sudarant onkologinio gydymą planą dalyvauja ne tik onkologas, radioterapeutas, chemoterapeutas, bet ir plastinės rekonstrukcijos chirurgas. Kai kuriais atvejais daliai pacienčių įmanoma krūties pašalinimo operacijos metu atlikti ir jos rekonstrukciją.

Mūsų šalyje apie operaciją dažniausiai sužinoma iš interneto ar panašių šaltinių. Džiugu, kad situacija gerėja, nes daugėja ir onkologų atsiunčiamų pacienčių. Anksčiau tiek onkologų požiūris į rekonstrukcines operacijas buvo labiau skeptiškas, tiek ir mes patys jų nedaug teatlikdavome. Tačiau rezultatai, kuriais patenkintos ir pacientės, ir gydytojai, lemia tai, kad šiuo metu stebimas tikras krūtų rekonstrukcinės chirurgijos renesansas.

Esama apribojimų, kada negalima atlikti tokios operacijos?

– Pas mus kartais dar klaidingai manoma, kad būtina išlaukti penkerius metus po onkologinio gydymo, kai pacientė laikoma visiškai pasveikusi nuo krūties vėžio, ir tik tada leisti atlikti krūtį atkuriančią operaciją. Ją galima atlikti praėjus mažiausiai mėnesiui po chemoterapijos taikymo bei maždaug pusmečiui – po spindulinio gydymo. Tačiau tai – tik orientaciniai terminai, svarbiausia, ar moteris yra pasiruošusi fiziškai ir psichologiškai. Rekonstrukcijos gali būti atliekamos ir praėjus metams, trejiems ar net dešimčiai. Bet kuriuo atveju rekonstrukcinės operacijos neturi trukdyti pagrindiniam onkologiniam gydymui.

Taikant hormonų terapiją apribojimų nėra, tik dėl atsargumo rekomenduojama 10–14 dienų iki rekonstrukcinės operacijos ir kelioms dienoms po jos gydymą laikinai sustabdyti. Nors nėra įrodyta, kad gydymas tamoksifenu ir panašiais preparatais galėtų sukelti komplikacijų po rekonstrukcinių mikrochirurginių krūtų operacijų, kai krūtis formuojama persodinant minkštųjų audinių lopus, dažniausiai iš apatinės pilvo, tačiau žinoma, kad šiek tiek padidėja kraujagyslių trombozės rizika.

Dažnai prireikia keleto operacijų rekonstruojant krūtį?

– Jau prieš rekonstrukcinę krūties operaciją klausiame pacientės, kokio dydžio krūties ji norėtų. Jeigu kitos krūties dydis bei forma pacientę tenkina, tokiu atveju ji laikoma atskaitos tašku krūčiai, kurią reikia atkurti. Tokiu atveju stengiamasi atkurti krūtį kuo panašesnę į sveikąją. Praėjus šešiems mėnesiams po rekonstrukcijos visada vertinama abiejų krūtų simetrija. Klausiama pacientės, ar ją tenkina esama situacija.

Neretai sveikoji krūtis būna labai didelė ir kelia diskomfortą (taip yra ir šios pacientės atveju), tuomet antrosios operacijos metu ji sumažinama iki atkurtosios krūties dydžio. Tai – nuo pradžios iki pabaigos – kūrybinis darbas.

Jei moterį viskas tenkina, antroji operacija, kada būtų keičiamas sveikosios ar rekonstruotosios krūties dydis, nėra reikalinga. Tuomet kitas etapas – formuojamas krūties spenelis, dar po dviejų trijų mėnesių tatuiruotės būdu rekonstruojama areolė. Šių operacijų neprireikia, jei onkologai būna atlikę krūties odą kartu su speneliu išsaugančią mastektomiją.

Pacientės gyvenimas po operacijos stipriai suvaržomas?

– Kai rekonstrukcija atliekama panaudojant mikrochirurginį apatinės pilvo dalies lopą (MS TRAM arba DIEP), t.y. pačios pacientės audinius, pilvo siena kartais gali truputį susilpnėti. Aišku, operuodami taikome modernias metodikas, kurios leidžia minėtų komplikacijų išvengti. Tačiau apribojimų po operacijos išvengti nepavyksta – du mėnesius moteriai tenka nuolat nešioti pilvo korsetą. Yra ribojamas krūvis pilvo preso raumenims.

Priklausomai nuo rekonstrukcinės operacijos metodikos sunkesnio fizinio darbo negalima dirbti nuo trijų iki šešių mėnesių.

Rekonstrukcijai naudojant silikoninius implantus nebūtų nei tokios ilgos ir sudėtingos reabilitacijos, nei papildomų pooperacinių randų tam tikrose kūno vietose. Tačiau nebūtų ir tokio natūralaus ir ilgalaikio rezultato. Silikoninį implantą po dešimties metų gali tekti pakeisti, dažnesnės papildomos operacijos dėl implantų sukeltų komplikacijų.

Naudojant savo audinius komplikacijų rizika mažesnė?

– Tai – labai sudėtingos mikrochirurginės operacijos, tad komplikacijų rizika visuomet yra. Šiuo atveju jos gali būti susijusios su mikrochirurginio lopo kraujotakos sutrikimais. Retais atvejais įvyksta lopo kraštinės ar riebalų nekrozė, itin retai gali neprigyti visas lopas. Nors tai – labai reti atvejai, tačiau prieš tokias sudėtingas rekonstrukcines operacijas pacientės turi būti psichologiškai pasiruošusios, kad komplikacijų gali būti.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Derybos dėl koalicijos finišo gali ir nepasiekti: Kirkilas nusileisti nežada papildyta 11:27 val. (27)

Socialdarbiečių lyderis Gediminas Kirkilas nėra toks tikras, kad ketvirtadienį pavyks susitarti...

DELFI tyrimas. Iš Pranckiečio – itin dosni dovana jo dviems patarėjams: ko niekas nepastebėjo mokytojams užėmus ministeriją (344)

Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio įnirtingas laikymasis savo posto vykstant koalicinėms deryboms...

Rusija skelbia, kad Sibire sulaikė nusikalstamos grupuotės narius: minimi ir lietuviai (1)

Rusijos federalinė saugumo tarnyba ( FSB ) ketvirtadienį pranešė užkirtusi kelią...

Europoje – pragariška karščio banga, bet bus tik blogiau (17)

Alinantis karštis dusina dalį Europos. Jau pagerintas ne vienas karščio rekordas, o artimiausiu...

Schema: ko reikia gerovės valstybei pagal ekonomistą Raimondą Kuodį (171)

Už gerovės valstybės mažinimą pasisakantieji nelabai suvokia šiuolaikinių rizikų masto ir...

Tik penktadalis mamų pragyvena iš savo verslo: keturis vaikus auginanti verslininkė patarė, kokių klaidų nedaryti

Skaidrė Vainikauskaitė-Tomaševičienė – keturių vaikų mama ir tinklalapio „ Versli mama...

Linas Kojala. Kas lemia prezidentų sėkmę rinkimuose? (34)

Harry Trumanas į 1952 metų JAV prezidento rinkimus žengė be didelio optimizmo. Tūkstančius...

Dėl klimato kaitos į Europą jau atkeliavo gigantiškos vapsvos žudikės (1)

Anglijoje pastebėtos siaubą ir net pavojų gyvybei keliančios azijietiškos vapsvos gigantės,...

Rusijoje lėktuvas nuriedėjo nuo tako, rėžėsi į pastatą ir užsidegė keleivis užfiksavo nelaimės momentą (155)

Rusijos Sibiro pietrytinėje Buriatijos respublikoje ketvirtadienį leisdamasis nuriedėjo nuo tako ir...

„Žalgiryje“ užsigrūdinęs Jokubaitis patirtį sieks išnaudoti nukraujavusioje, bet mobilesnėje rinktinėje treneris apie tikslus kalbėti draudė (2)

Ketvirtadienį ryte Lietuvos jaunimo iki 19-os metų rinktinė išvyko į pasaulio pirmenybes...