Faktas nr.1 - kas valgė - visi mirė. Kas nevalgė - irgi, tik truputį vėliau. Kaip maitintis, kad būtume sveikesni ir gyventume ilgiau? Pataria sporto klubo ACTIVE GYM treneris Žygimantas Lapėnas
Dieta
© Corbis/Scanpix
  • Kas yra dieta?
  • Hormonų įtaka
  • Veikimo strategija
  • Ką valgyti?
  • Angliavandeniai
  • Baltymai
  • Riebalai
  • Maisto produktų santykis
  • Kaip dažnai valgyti?
  • Ką kada valgyti?
  • Kaip derinti maistą?

    Aišku, juokai juokais, bet mirusiųjų iš bado aukų Afrikoje skrodimai rodo, kad jų raumenys būna beveik sunykę, tai yra, juos „suvalgo“ pats organizmas. Bet keisčiausia yra tai, kad pas juos randamas santykinai didelis riebalų procentas. Tai puikiausiai įrodo, kad ir absoliučiai atsisakę maisto, netgi visiškai badaudami, Jūs riebalų neatsikratysite. Mūsų organizmas mano, kad riebalai energetiniu požiūriu yra didesnė vertybė negu baltymai, tai yra raumenys, ir jų iki galo neatiduoda netgi mirdamas.

    Faktas nr.2. Šiais puikiai išvystytų informacinių technologijų laikais apie mitybą ir dietas “visi viską žino“, bet storuliukų procentas mūsuose tik didėja.

    Faktas nr.3. Daugelis (pasak statistikos ekspertų, apie 90procentų) apkūnių mūsų tautiečių norėtų būti liesesni, o kai kurie netgi bandė laikytis kokios nors dietos, bet tikslą pasiekė ir tinkamą svorį išlaikė tik apie 10 procentų bandžiusiųjų tai daryti, 20 proc.- tik dalinai, o likusieji po kurio laiko sugrįžo prie senų įpročių nieko nepešę.

    Kas yra dieta?

    Dieta
    © Corbis/Scanpix

    Taigi daugeliui mūsų iškyla visiškai pagrįsti ir natūralūs kausimai - kodėl taip atsitinka, ką daryt ir apskritai ar verta ką nors keisti, jeigu ir taip neblogai gyvenasi, o jeigu ir verta, tai kaip tai realiai padaryti, nepakenkiant organizmui ir savęs per daug nekankinant?

    Be abejo, savęs kankinti neverta ir visiškai nebūtina, be to, tai nemalonu. Bet pakeisti savo kūno kompoziciją galima, verta ir daugeliu atvejų netgi būtina. Bent jau sveikatos požiūriu, o graži figūra Jums bus tarsi malonus atlygis už treniruotėse išlietą prakaitą ir patirtas „kančias“ keičiant mitybos įpročius.

    Akivaizdu, kad mes valgome per daug. Tai irgi faktas. Drįstu manyti, kad visos mūsų problemos prasideda dar vaikystėje - vaikas verčiamas valgyti už tėtį, už mamą ir panašiai. Ilgainiui apsivalgymo įprotis išlieka, o terminai „puikus apetitas“ ir „vyras iš stuomens ir iš liemens“ mūsuose suprantami kaip geros sveikatos požymiai.

    Daugelis, be abejo, turbūt įsitikinote, kad trumpalaikės dietos nieko gero mūsų gyvenimo kokybei neduoda. Svoris po kurio laiko sugrįžta. Dažniausiai netgi su kaupu. Ir kokių tik mitybos schemų žmonija neprigalvojo per pastaruosius kelius dešimtmečius: dieta „pagal Bibliją“,“mirtina dieta“,“ledinukų dieta“,“Holivudo dieta“,“angliška dieta“,“absoliuti dieta“...

    Jeigu būčiau nors šiek tiek poetas, galima būtų sudėlioti žodžius naujam šlageriui vien iš dietų pavadinimų. Tokia jų gausa tik dar kartą įrodo, kad nėra vienos vienintelės dietos ,kuri iš esmės išspręstų Jūsų riebaliukų problemą kartą ir visiems laikams. Tokios ir panašios į jas dietos - tai tik trumpalaikis, tikslinis mitybos įpročių pakeitimas, skirtas staigiam, trumpalaikiam efektui pasiekti: na, pavyzdžiui, Jūs ruošiatės kokiam svarbiam įvykiui ir norite atrodyti šiek tiek gražiau, sveikiau. Tada taip, prašom. Bet juk visą gyvenimą tokios dietos nesilaikysite - anksčiau ar vėliau teks sugrįžti prie normalios mitybos. Todėl nuolat kankinti savęs trumpalaikėmis dietomis tikrai neverta - tai vargina ir fiziškai, ir psichologiškai, tai nemalonu ir sukelia visokiausių nepatogumų, be to, ir rezultatas būna trumpalaikis.

    Visi žinome iš mokyklinio fizikos kurso - veiksmas lygus atoveiksmiui. Iš esmės prasta ta dieta, jeigu jos negali laikytis ilgą laiką. Daugelis skaitytojų jau turbūt pasipiktino šita beletristika ir jiems norisi paklausti: ar užuot pilstęs iš tuščio į kiaurą, gali ką nors realiai patarti, kaip atsikratyti tų „gelbėjimosi ratų“ nuo juosmens? Atsakau - daugeliu atvejų galiu. Bet ne visada. Iš būrio tautiečių visada atsiras keletas, kuriems nepadės nei sportas, nei teisingas mitybos planas, nei chirurgo operacija. Vieniems paprasčiausiai pritrūks valios ir noro ką nors keisti. Pasiteisinama paprasčiausiai: neturiu tam laiko. Bet kas keisčiausia, vizitams pas gydytojus ar į vaistines laiko jie surastų.

    Hormonų įtaka

    Sportas, sveikata
    © Corbis/Scanpix

    Realiai sunku kuo nors padėti žmonėms, pas kuriuos yra sutrikęs natūralus hormoninis fonas. Kaip žinia, visą mūsų organizmo veiklą reguliuoja hormonai. Vaizdžiai tariant, vieni jų yra atsakingi už riebalų kaupimąsi, kiti - už riebalų pavertimą energija, t.y. deginimą. Ir kai ši pusiausvyra pažeista, nepadės jokios dietos. Net nežinau kaip, gal tradicinės, o gal netradicinės medicinos priemonėmis, bet hormonų pusiausvyrą, jei tai įmanoma, būtina atstatyti, o tada ir reikalai “pajudės į kalną“.

    Na, o jeigu su hormonais pas Jus viskas tvarkoje ir tvirtai nusprendėte atsikratyti tų kelių nereikalingų kilogramų nuo juosmens ar šlaunų, pirmiausia, be abejo, reikia įvesti tvarką savo galvoje. Tikrai nenoriu pasakyti, kad Jums kas nors negerai su galva, bet žmogus turi suvokti, ko jis nori, ką jis gali, kelti sau realius tikslus ir tvirtai jų siekti. Tai reiškia, kad nuo šiol turėsite truputį ir ilgam pakeisti savo mitybos įpročius, kai kuriuos maisto produktus ir jų paruošimo būdus, o gal netgi porą kartų per savaitę apsilankyti sporto klube.

    Veikimo strategija

    Dieta
    © Corbis/Scanpix

    Manau, kad daugeliui tikrai neaišku - kiek kilogramų galima atsikratyti be žalos organizmui, sakykim, per savaitę: trijų, penkių ar dešimties, kaip skelbia kai kurios reklamos? Atsakau: kilogramų galima netekti nemažai, kad ir penkių, bet riebalų iš jų bus tik apie 500 gramų. Visa kita bus skysčiai ir raumenys. O tai yra labai negerai ir džiaugtis tuo visai nevertėtų.

    Mokslininkai yra paskaičiavę, kad vienas kilogramas žmogaus kūno riebalų, pavirsdamas energija, išskiria apie 7000 kilokalorijų. Patogumo dėlei mes jas vadinkime paprasčiausiai kalorijomis. Atitinkamai pusė kilogramo - 3500 kal. Padalinę šitą skaičių į septynias savaitės dienas, gausime 500 kalorijų dienai. Tai ir yra Jūsų pirmasis uždavinys - sudaryti tokį kalorijų deficitą per dieną.

    Tai nėra sunku. Dalį kalorijų mes „nuvogsime“nuo riebaus maisto, dalį sudeginsime sportuodami. Arba sumažinsime porcijas. Rinktis Jums. Sportuojant, aišku, reikalai judės greičiau. Ir reiktų pradėti teisingai vartoti patį žodį „dieta“. Išvertus iš graikų kalbos tai reiškia “mitybos planas“. Taip jį ir reikėtų suprasti, o ne kaip bausmę, savęs prievartavimą, kankinimą ar šiaip ką nors nemalonaus. Tai yra ilgalaikis strateginis Jūsų mitybos planas, o ne kokia trumpalaikė užgaida.

    Dietų laikytis nereikia, paprasčiausiai reikia teisingai maitintis visą laiką. Tai tiesiog turi tapti geru Jūsų įpročiu. Įpratus tai visiškai nevargina, o išlaisvina nuo antsvorio ir daugybės su juo susijusių problemų.

    Daugelį pasaulio „veikiančių“ dietų esmę galima apibendrinti vienu sakiniu: galima valgyti viską - gamtoje nėra nuodų (yra tik nuodingos dozės), tik ne po daug, dažnai ir neriebiai. Faktiškai Jums net nereikia skaičiuoti suvartojamų kalorijų - o neįgudęs teisingai to ir nepadarys, juolab, kai nežinai, kiek gi tų kalorijų sunaudoji. Paprasčiausiai užtenka pasikliauti savo nuojauta ir sveiku protu.

    Kad ir kaip bebūtų gaila, bet mūsų nacionalinė, tradicinė lietuviška virtuvė nėra dėkinga antsvorio problemų sprendimui. Daugelio taip mėgstami cepelinai, bulviniai blynai ir vėdarai, atrodo, tik ir sugalvoti tam, kad mes kuo greičiau įgautume rubensišką kūno formą.

    Tradicijas, aišku, reikia gerbti ir jų laikytis. Sunku įsivaizduoti bulviakasį be bulvinių blynų ar cepelinų. Greičiausiai ne iš gero gyvenimo buvo sugalvoti šitie visi skanumynai: bulvės pigios, patiekalai riebūs, todėl ir skanūs, be to, ilgai išlieka sotumo pojūtis. Ir visai nieko blogo retsykiais paskanauti vėdarų ar cepelinų, bet aš norėčiau aptarti kasdienius mūsų mitybos įpročius. Toks ir yra šio rašinėlio tikslas.

    Ką valgyti?

    Taigi, ką valgyti? Be abejo, natūralius, tikėkime, kad su leistinu chemikalų kiekiu, mūsų platumose užaugintus maisto produktus. Kaip visi puikiai žinome, gamtoje yra trys energetiškai vertingos žmogui maistinių medžiagų grupės:tai angliavandeniai, baltymai ir riebalai. Dar yra mūsų organizmui tiesiog būtinos skaidulinės medžiagos - jos padeda virškinimui, ir pats svarbiausias produktas - vanduo, bet energetinės vertės jie neturi.

    Šiuolaikinė maisto pramonė mums gali pasiūlyti pačių įvairiausių mums suprantamais, o kartais ir visiškai nesuprantamais bei keistais būdais ar lygiais apdirbtų ir paruoštų maisto produktų. Aptarkime pirmąją, pačią naudingiausią energetiniu požiūriu mūsų organizmui maistinę medžiagų grupę - angliavandenius.

    Angliavandeniai

    Grūdai, kruopos
    © Corbis/Scanpix

    Tai yra patys geriausi „degalai“ žmogaus organizmui. Faktiškai tai yra visi augalinės kilmės maisto produktai: vaisiai, daržovės ir javų produktai. Su angliavandeniais yra taip - kuo produktas saldesnis, tuo jo molekulės sandara paprastesnė, o tai reiškia, kad jis labai greitai absorbuojamas į kraują, žaibiškai sukeldamas cukraus lygį jame. Tai daugeliu atvejų nėra gerai, nes organizmas kaip atsaką į tai išskiria daug insulino, kuris yra atsakingas už riebalų kaupimąsi.

    Todėl geriausias pasirinkimas yra mūsų platumose užauginti mažiau saldūs vaisiai, visos daržovės ir kuo mažiau apdirbtos įvairios kruopos. Idealiausias angliavandenių šaltinis mūsų atveju yra avižiniai dribsniai, su sąlyga, kad renkamės mes juos kuo mažiau apdirbtus, tai yra - pigiausius. Jie valo kraują, juose gausu maistinių skaidulų, vitaminų ir mikroelementų. Beje, taip yra su daugeliu produktų - kuo jis mažiau apdirbtas, liesesnis - tuo jis sveikesnis. Ir pigesnis.

    Avižų, taip pat ir daugelio kitų kruopų, glikeminis indeksas yra nedidelis, o tai reiškia, kad jos virškinamos ir virsdamos gliukoze į kraują patenka palaipsniui. Tai yra „ilgai grojantys“, patys geriausi angliavandeniai.

    Daržovės ir vaisiai, be abejo, nuostabu - apie tai net neverta kalbėti. Tik rinktis reikia mūsų platumose užaugintus, o ne importuotus. Į egzotiškus vaisius, daržoves, manau, verta žiūrėti atsargiau. Be to, ir cheminės priemonės, kurios yra naudojamos joms užauginti, skaitant įvairius mokslinius tiriamuosius straipsnius, sukelia įvairių minčių. Be abejo, tai puikus vitaminų šaltinis ir retsykiais pasmaguriauti mandarinais yra gerai, bet obuoliai iš močiutės sodo vis tik yra geriau. O jei to sodo nėra?Beveik prie kiekvieno prekybos centro yra „močiučių turgus“. Ir visai nepanašu, kad jos skirtų labai jau daug investicijų savo sodo“cheminei programai“.

    Kruopos ir daržovės turėtų sudaryti didžiąją mūsų sunaudojamų angliavandenių dalį, o vaisiai -mažesnę, nes dauguma vaisių yra saldūs, o tai reiškia, kad juose daug paprastųjų,“greitųjų“ angliavandenių. Mūsų atveju tai nėra gerai, nes organizmas, kaip jau minėjau, tiesiog gindamasis nuo cukraus, pradeda išskirti daugiau insulino. Vertėtų priminti, kad vienas gramas angliavandenių „sulaiko“tris gramus vandens. Paprasčiausiai tą reikia žinoti, bet tuo nepiktnaudžiauti, vaikantis staigaus efekto.

    Baltymai

    Jautiena, mėsa
    © Corbis/Scanpix

    Antra maistinių medžiagų grupė - baltymai. Jų reikšmę mūsų organizmui pervertinti sunku. Baltymas - tai gyvybės pagrindas. Baltymus sudaro mažesni dariniai - amino rūgštys, tai tarsi mūsų kūno „statybiniai blokeliai“. Nors vegetarai, aišku, ims prieštarauti, bet geriausi baltymų šaltiniai yra gyvulinės kilmės. Reikalas tame, kad baltymus sudaro dvidešimt viena amino rūgštis, iš jų devynios yra nepakeičiamos, t.y. jų negali pasigaminti pats organizmas. Mes jas turime gauti su maistu. O augaliniame maiste jų beveik nėra, todėl ir būtina naudoti gyvulinės kilmės maistą. Nebūtinai mėsą. Tam visiškai užtenka kiaušinių ir pieno produktų. Maisto papildai, turintys amino rūgščių, taip pat geras pasirinkimas. Šiaip ar tai,p vegetariškai besimaitinančių yra žymiai mažiau.

    Mums tinkamiausi baltymų šaltiniai - veršiena, jautienos išpjova, paukštienos krūtinėlės, balta jūrų žuvis, liesi pieno produktai, kiaušiniai, baltyminiai kokteiliai, jūros gėrybės. Nemažai baltymų turi ir kai kurie augalinės kilmės produktai: soja, riešutai, ankštinės kultūros, bet juos organizmas įsavina sunkiau ir, kaip minėjau, juose nėra kai kurių amino rūgščių arba yra nepakankamai.

    Gali kilti natūralus klausimas - o kaip su kitais mėsos produktais, kodėl jie netinka? Mažinat kūno riebalus, jie mums netinka, nes yra per riebūs ir turi daug cholesterolio, todėl kasdien valgyti jų nereikėtų. Aukščiau išvardyti maisto produktai turi savyje daugiausia baltymų ir mažiausia riebalų, todėl ir yra mums tinkamiausi.

    Riebalai

    Alyvų aliejus
    © Corbis/Scanpix

    Trečia mus labai dominanti maistinių medžiagų grupė - riebalai. Bandantiems atsikratyti kelių kilogramų šis žodis turbūt skamba panašiai kaip keiksmažodis. Iš tikrųjų tam, kad sklandžiai vyktų visi gyvybiškai svarbūs procesai ir reakcijos, riebalai yra netgi labai reikalingi mūsų organizmui. Jie dalyvauja hormonų gamyboje, jie pagreitina nervinių impulsų perdavimą, sutepa sąnarius ir pan. Trūkstant riebalų sutrinka lytinė funkcija, oda tampa šiurkšti, lūžinėja plaukai ir nagai, žmogus prasčiau jaučiasi.

    Ką daryti? Paprasčiausiai reikia rinktis “teisingus„riebalus. Tai reiškia, kad mūsų atveju labiausiai tinka kuo mažiau rafinuoti, spausti šaltuoju būdu, vietiniai augaliniai aliejai: rapsų, sėmenų, saulėgrąžų. Be to, jų ir skonis aiškesnis, o gaminant maistą užtenka įpilti pusę receptūroje nurodytos normos.

    Daugelis mano, kad gyvulinius riebalus pakeitus aliejais, išsispręs visos perteklinių riebaliukų problemos. Bet turbūt jau įsitikinote, kad nieko panašaus neįvyksta, nes aliejaus perteklius puikiausiai virsta kūno riebalais ,tik su didesnėm organizmui energijos sąnaudom. Be to, pasiekęs virimo temperatūrą jis tampa kancerogeniškas, todėl piktnaudžiauti aliejumi neverta.

    Ne visi riebalai yra „blogiukai“, kai kurie jų ypač naudingi. Kalbu apie žuvų taukus, turinčius, omega-trys ir omega šeši riebiųjų rūgščių. Jų turi visos žuvys, daugiausiai lašišinės bei tunas. Kas žuvies nemėgsta, tam puikiausiai tinka žuvų taukai kapsulėse. Jais prekiauja visos šalies vaistinės ir jų vartojimo normos nurodytos naudojimo instrukcijoje. Tai irgi geras pasirinkimas.

    Skaidulinių medžiagų, jeigu valgome daugiau daržovių ir vaisių, mes gauname pakankamai, todėl papildomai naudoti jų gal ir neverta. O štai vandens kiekį, valgant daugiau baltymų (saikingai daugiau baltymų, kaip kad mums ir reikėtų daryti) ir mažiau riebalų, reikės padidinti, nes vanduo labai reikalingas įsavinant baltymus.

    Neskaitant visų suvartojamų skystų maisto produktų, papildomai gryno, negazuoto vandens reikėtų iš gerti per dieną apie dvidešimt gramų vienam kūno kilogramui. Tai yra apie 1,5-2 litrus. Iš esmės tai ir viskas, ką mums reikia žinoti.

    Maisto produktų santykis

    Vaisiai ir daržovės, sveika mityba
    © Corbis/Scanpix

    Kaip maisto santykis turėtų pasiskirstyti lėkštėje? Mažinant svorį, angliavandenių kiekį porcijoje taip pat šiek tiek pamažiname. Kiek įmanoma, atsisakome gyvulinių riebalų, juos pakeičiame aliejumi ir žuvų taukais bei truputį padidiname baltymų sunaudojimą. Taip pat padidiname išgeriamo vandens kiekį.

    Procentais mūsų lėkštės turinys atrodytų taip: 40% turėtų sudaryti angliavandeniai, 40%-baltymai, 20%-riebalai. Nereikėtų pamiršti ir apsigauti, nes vienas gramas angliavandenių išskiria apie keturias kalorijas, o vienas gramas baltymų - irgi. O štai riebalų vienas gramas -devynias kalorijas. Todėl vizualiai vaizdas atrodytų visai kitaip: trečdalis lėkštės - baltyminis produktas, pavyzdžiui, liesa mėsa, o du trečdaliai - daržovės. Riebalų tikrai užtenka liesame baltyminiame maiste, todėl papildomai jų ieškoti neverta. Be abejo, lėkštes reikia rinktis mažesnes, nedaug, bet mažesnes.

    Kaip dažnai valgyti?

    Gamta pati sutvarkė šį reikalą ir ginčytis su ja beprasmiška. Reikalas tame, kad žmogaus kraujyje maždaug kas trys valandos krenta cukraus kiekis ir „alkanas“ kraujas, savo ruožtu, pradeda dirginti smegenyse alkio centrą. Todėl tokiais laiko tarpais ir turėtume užvalgyti. Būtent užvalgyti, užkąsti, o ne prisikirsti iki soties. Idealu būtų tris kartus per dieną pavalgyti šilto maisto ir tris kartus tarpuose tarp šilto maisto lengvai užkąsti. Tam puikiausiai tinka vaisius, daržovė, indelis jogurto ar varškės.

    Užvalgyti primygtinai rekomenduotina, nes priešingu atveju organizmas įjungia taupymo režimą ir riebalų nebeskaido. Jis pradeda manyti maždaug taip: aha, nedavė pietų, galimas daiktas, kad neduos ir vakarienės ,todėl „prigesina“ šviesas. Be to, lengvai užkandus mažesnė tikimybė persivalgyti pietų ar vakarienės metu.

    Pavyzdžiui, sumo imtynininkai puikiausiai žino šitą paros mitybos ritmą ir puikiausiai tuo naudojasi, augindami riebalus. Jiems – kuo daugiau, tuo geriau ,nes sunkesniam lengviau išstumti priešininką iš kovos aikštelės. Todėl jie valgo vieną - du kartus per dieną. Ir sukemša į save iki dešimties tūkstančių kalorijų. Tuo tarpu atletai, gyvenantys iš savo kūno grožio - fitneso, kultūrizmo profesionalai - per dieną valgo iki devynių kartų. Ne po daug, bet dažnai. Jie žino ką daro ,nes tai jų duona.

    Ką kada valgyti?

    Gamta, pasikvietusi į pagalbą hormonus, sutvarkė taip, kad dauguma žmonių aktyviausi būna nuo 7-8 valandos ryto iki 15-16 valandos popiet. Todėl ir maistą reikia rinktis atatinkamai - iki pietų valgyti daugiau angliavandenius, o vakarop - daugiau baltyminius produktus. Kaip jau minėjau, angliavandeniai mums yra geriausias energijos šaltinis, todėl, vaizdžiai tariant, nėra prasmės pilti degalų į automobilį, jeigu nakčiai mes jį statome į garažą.

    Kaip derinti maistą?

    Daržovės, sveika mityba
    © Corbis/Scanpix

    Reikia derinti ne konkrečius maisto produktus, o jų grupes anksčiau aptartu santykiu - mažinant riebalų procentą. Maždaug pusę dienos normos kalorijų turėtume gauti iš baltymų, kitą pusę - iš angliavandenių. Ir tik labai nedaug iš „teisingų“ riebalų. Tuoj nuteiksiu prieš save ir išskaidytos mitybos šalininkus, sakydamas, kad angliavandenius ir baltymus reikia valgyti kartu nes jie veikia sinergetiškai - tai yra, Jūs pasisotinate su mažesniu maisto kiekiu. Būtent taip valgo fitneso profesionalai. Per daugelį metų tai patvirtinta praktiškai.

    Be to, gamtoje nėra grynų produktų, kaip kad nėra tiesių linijų. Na, pavyzdžiui, medus ar riešutai - turi ir baltymų, ir angliavandenių, ir netgi riebalų. Be to, skirtingų maistinių grupių produktai yra virškinami skirtingose virškinamojo trakto vietose, taip kad nieko blogo mums atsitikti negali. Daugelis dar iki šiol nevalgo bulvių kartu su mėsa, manydami, kad tai negerai. Tuo tarpu amerikiečių dietologai jau senokai paneigė šį mitą - jos dera kartu. Taip, bulvių aukštas glikeminis indeksas, bet mes jų vienų ir nevalgome. O virškinamajame trakte jos susimaišo su kitais produktais ir bulvių įsavinimo greitis sumažėja bent penkis kartus.

    Labai svarbu negadinti gerų maisto produktų juos paruošiant. Mėsą reikia troškinti arba virti, o jeigu jau kepate - tai tik ant grotelių. Daržovių nereikia užpylinėti aliejumi ar majonezu. Tam labiau tinka citrinos sultys.

    Taip pertvarkius mitybą nereikia tikėtis rezultatų akimirksniu. Realiai svoris pradeda mažėti trečią ketvirtą savaitę. Negrįžtamai. Tą reikia žinoti ir nenuleisti rankų anksčiau laiko. Faktiškai tai daugmaž viska,s ką Jums reikia žinoti. Tai yra bendros nuostatos, ir jas žinodami susidarykite SAVO dietą. Konkrečius produktus pagal skonį į vietas susistatykite patys, o dietą pavadinkite kaip nors įmantriai.

  • Sporto klubas "Active Gym"
    Populiariausios nuomonės
    Parašykite savo nuomonę
    arba diskutuokite anonimiškai čia
    Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
    Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

    Top naujienos

    Po Trumpo pasisakymų „Fox“ televizijai – nauji priekaištai: tai „dovana Putinui“ (86)

    Praėjus porai dienų po kritikos audrą sukėlusio savo susitikimo su Rusijos lyderiu Vladimiru...

    Ši ūkininkė įspūdį paliktų bet kam: atgaivinta senelių sodyba žavisi ir lietuviai, ir užsieniečiai pasidalino daržininkystės patarimais (5)

    Lazdijų rajone, Babrauninkų kaime, įsikūręs ūkis – kiek neįprastas – gamtinės...

    Svajojantys apie būstą turėtų suklusti: dalis butų jau pinga (52)

    Skirtingų NT agentūrų skaičiavimais, pastarąjį pusmetį 0,2–0,3 proc. smuktelėjo naujos...

    Policija ieško be žinios dingusios skandalingosios buvusios „pupytės“ Sandros Grafininos (69)

    Šiaulių apskrities policijos Šiaulių miesto ir rajono komisariato pareigūnai ieško be žinios...

    Ypatingas pasiūlymas: pačiame Vilniaus centre išnuomojamas mokyklos pastatas pradinė nuomos kaina – simbolinė (1)

    Didžiosios sinagogos komplekso teritorijoje, sostinės kultūros paveldo apsuptyje stovinčiam beveik...

    Generolo Vėtros anūkė metė baisius kaltinimus seneliui ir Lietuvai: kas slepia tiesą? (1501)

    Prieštaringai vertinamo Jono Noreikos-Generolo Vėtros vardas vėl kursto aistras. Apie šį buvusį...

    Šiuolaikiniai sukčiai keliautojus apgaudinėja pasitelkę naujus apgavysčių scenarijus (1)

    Nors vasara daugeliui asocijuojasi su atostogomis, tačiau kišenvagiams šis metų laikas – pats...

    „Žalgiriui“ nubyrės solidi suma: „Rockets“ užsibrėžė išpirkti Vokietijos talento kontraktą (29)

    NBA čempionate kitą sezoną greičiausiai rungtyniaus Lietuvos krepšinio gerbėjams dar vienas...

    Reikia į banką – imk laisvadienį: eilės, karštis ir pervargę darbuotojai (420)

    Eilės, karštis ir ištampyti nervai. Taip galima apibūdinti situaciją Lietuvoje veikiančių...

    Statybų nestabdo, keičia patį būstą: planai kasmet vis įspūdingesni (1)

    Naujo būsto pasiūla šalies sostinėje ir jos apylinkėse pasiekė naujas aukštumas. Jeigu...