Nuo Hipokrato laikų

Moksliniais tyrimais seniai įrodyta, kad žmonės, namuose laikantys gyvūnus, rečiau serga ir gyvena ilgiau. Gyvūnų terapijos šaknys – gilioje senovėje. Dar V a. pr. m. e. Hipokratas rašė apie teigiamą jojimo poveikį sveikatai. Tais laikais neurozės, šalia kitų gydymo būdų, gydytos ir jojimu. Senovės Indijoje ligoniams rekomenduodavo klausytis paukščių čiulbėjimo.

Gyvūnų terapija kaip atskiras gydymo būdas išpopuliarėjo XX a. antroje pusėje. Šio metodo pradininku laikomas garsus JAV psichiatras Borisas Levinsonas. Jis 1964 m. pirmą kartą suformulavo terminą „šunų terapija“. Gydydamas autizmu sergančius vaikus B. Levinsonas į terapijos seansus atsivesdavo savo šunį. Visiškai savyje užsisklendę, nebendraujantys vaikai susidomėdavo šunimi ir net imdavo su juo žaisti. B. Levinsono atradimas paskatino šunų terapiją traktuoti kaip pagalbinį psichoterapijos gydymo metodą.

Šiuo metu gyvūnų terapija pripažįstama daugelyje šalių. Dažniausiai gydymui pasitelkiamos katės, šunys, delfinai, žirgai, triušiai, paukščiai. Teigiamas gyvūnų poveikis sergančio žmogaus sveikatai yra patvirtintas eksperimentais.

Gula ant skaudamos vietos

Felinoterapija – tai gydymas pasitelkiant kates. Seniai žinoma, kad katės glostymas normalizuoja kraujo spaudimą: padidina per žemą ir pažemina per aukštą, tad mažėja ir infarkto rizika.

Katės šiluma, raminantis murkimas padeda atsipalaiduoti. Murkimas – nuo 20 iki 50 hercų dažnio garsai – gerai veikia nervų sistemą, gerina kraujotaką, stabilizuoja širdies rit­mą, slopina vidaus organų uždegimą, greitina žaizdų gijimą, malšina sąnarių ir galvos skausmus. Žmogui katės glostymas ir jos murkimas sukelia teigiamas emocijas, pagerina nuotaiką.

„Gyvūnų gydomųjų galių nepripažinti neįmanoma: tai ir mokslo įrodyta, ir iš savo praktikos daugelis galime patvirtinti, – teigia Lietuvos felinologų draugijos „Bubastė“ prezidentė Jurgita Gustaitienė. – Vienos mūsų draugijos narės, medicinos mokslų daktarės, seseriai buvo atlikta sudėtinga širdies operacija. Gydytojai prognozavo, kad ji geriausiu atveju gyvens savaitę.

Sesuo padovanojo ligonei turkų angoros veislės kačiuką. Šis ištisai gulėjo ant ligonės krūtinės – ant išoperuotos kūno vietos, ir kol moteris buvo ligoninėje, ir kai jau buvo parvežta į namus. Kačiukas net nenorėdavo nuo krūtinės nulipti paėsti, reikėdavo jį paimti ir pamaitinti. Paneigdama visas prognozes moteris išgyveno. Jos sesuo, pati būdama medikė, sakė anksčiau skeptiškai žiūrėjusi į gyvūnų terapiją ir netikėjusi, kad katė gali padėti. Po šio atvejo ji savo nuomonę pakeitė: įsitikino, kad katės gydo.“

Katės jaučia šeimininkų sveikatos problemas. „Vienam šeimininkui katė gula ant pilvo, kitam ant peties ar ant galvos, kojų – ant tos vietos, kurią skauda ar kuri negaluoja, – pasakoja J. Gustaitienė. – Parapsichologai tai aiškina labai paprastai: visi mes turime tam tikrus energijos laukus, o sergančio žmogaus laukai būna išsiderinę. Katė jaučia sutrikusį energijos lauką ir jį sureguliuoja. Juk nuo senovės sakydavo: pastatei namą – pirmiausia įleisk katę. Kur ji atsiguls, toje vietoje lovos nestatyk.“

Katė daug jautriau nei kiti gyvūnai jaučia žmogaus nuotaikas, ypač šeimininko požiūrį į ją. Jei savo augintinės žmogus nemyli, jos pagalbos – „daktariškų“ paslaugų gali nesitikėti. Bet jei katė yra mylima, ji vis taikysis atsigulti ir prisiglausti prie šeimininko skaudamos vietos.

Pasak „Bubastės“ prezidentės, katė padeda pailsėti, atsipalaiduoti įtemptą protinį, psichologiškai sunkų darbą dirbantiems žmonėms.
1990-ųjų pradžioje Amerikos psichologai ėmė dažnai taikyti kačių terapiją gydydami psichikos problemų turinčius žmones. Jie įsitikino, kad katės padeda atsikratyti depresijos, narkotikų potraukio.

Japonijoje, Tokijuje, netgi įkurti kačių terapijos centrai, kur žmonės už nedidelį mokestį gali pažaisti su šiais gyvūnais, juos glostyti ir taip patirti gerų emocijų, atsipalaiduoti.

Užuodžia vėžį

Vieni mylimiausių naminių gyvūnų – šunys labai ištikimi savo šeimininkams. Jie savo besąlygiška meile ir atsidavimu daro didelę įtaką žmogaus emocinei būsenai.

Daugelio šalių mokslininkai teigia, kad šunų terapija, dar vadinama dogoterapija, gali padėti protiškai neįgaliems žmonėms, sergantiems neurozėmis, autizmu. Šuo sumažina įtampą, blogą nuotaiką, rodydamas savo atsidavimą suteikia psichologinę pagalbą.

Šunų gydomosios savybės žinomos nuo senų laikų. Jomis naudojosi senovės graikai. Prie Asklepijaus šventyklos gyveno šunys, kuriuos žyniai laikė žaizdoms išlaižyti. Šuns seilėse yra lizocimo – fermento, ardančio bakterinių ląstelių sieneles, saugančio nuo infekcijų. Senovės Kinijoje taip pat specialiai auginti šunys, kurie laižydavo sužeistų karių žaizdas. Kiekvienas šunų mylėtojas žino, kad šuo tuoj pat suranda šeimininko žaizdas ir puola jas laižyti, tai paspartina žaizdų gijimą.

Glostant šunį sumažėja žmogaus pulso dažnis, atsipalaiduoja raumenys, kvėpavimas tampa tolygus.

Vakarų šalyse šunys ligoninėse – įprastas dalykas. Šunų terapija ypač populiari senelių, vaikų namuose. Šunys paspartina gijimą ir reabilitaciją po sunkių operacijų, skatina psichikos ligonių socializaciją, padeda sergant cerebriniu paralyžiumi, Dauno sindromu, autizmu, neuroze, išsėtine skleroze, Parkinsono, Alzheimerio ligomis, epilepsija, esant emocinio ir psichologinio pobūdžio sutrikimų.

Jau seniai pastebėta, kad šunys turi unikalią savybę – užuodžia vėžį. Užfiksuota nemažai istorijų, kai šuo imdavo laižyti ant savo šeimininko kūno iškilusį gumbelį. Vėliau paaiškėdavo, kad tai piktybinis auglys.

Šuns uoslę mokslininkai pritaikė medicinai. Tyrimai parodė, kad šunys gali aptikti odos, pūslės, žarnų, krūtų vėžį. Praėjusiais metais atlikti vokiečių mokslininkų tyrimai atskleidė, kad keturkojai draugai gali diagnozuoti ir plaučių vėžį. Manoma, kad šuo vėžį suuodžia pagal chemines medžiagas, kurias skleidžia sergančio žmogaus organizmas.

Jodinėjimo nauda

Hipoterapija – gydymas jojant žirgais – kaip pagalbinė priemonė kartu su kitomis gydymo programomis labiausiai tinka fizinei, socialinei, psichologinei reabilitacijai.

Žirgai padeda koreguoti judėjimo sistemos sutrikimus. Žirgo ėjimo ritmas gerai dera su žmogaus. Žingsniuodamas žirgas išjudina net tuos vidinius raumenis, kurie žmogui pačiam einant ar dirbant taip neišjudinami, kaip sėdint ant žirgo. Ši terapija ypač naudinga sergantiesiems cerebriniu paralyžiumi. Jiems ar kitų atraminio ir judamojo apa­rato sutrikimų turintiems vaikams jodinėjant tvirtėja raumenys ir nurimsta spazmai.

Jodinėdami vaikai ir suaugusieji gali pagerinti savo laikyseną, raumenų tonusą, koordinaciją, motorinius įgūdžius. Taip pat gerėja dėmesio koncentracija, savikontrolė, sumažėja nerimas.

Hipoterapija labai tinka autistams, Dauno sindromu sergantiems vaikams, kurie paprastai yra užsidarę savo pasaulyje, turi įvairių baimių. Būdamas prie žirgo toks vaikas nurimsta, atsipalaiduoja, iš pradžių niekuo nesidomėjęs vėliau pradeda su žirgais bendrauti, išmoksta juos šukuoti. Specialistai perspėja, kad sunkių ligonių, neįgaliųjų arklių terapija neišgydys, bet gyvenimo kokybę tikrai pagerins.

Hipoterapija daugelyje šalių (Vokietijoje, Švedijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje ir kt.) yra pripažintas ir iš valstybės biudžeto remiamas gydymo būdas. Lietuvoje jį propaguoja tik būrelis entuziastų.