Moters kūno paviršiaus ploto ir masės santykis didesnis nei vyrų, todėl šiluma jas apleidžia kur kas greičiau. Moters organizme šilumą generuojančių raumenų masė yra mažesnė nei vyrų. Be to, artėjant ar vos tik pasibaigus mėnesinėms moterims dažnai būna šalta.

Vis dėlto svarbiausia tai, kad moters organizme vidinė temperatūra išsaugoma sėkmingiau nei vyrų. Labiausiai tikėtina, kad tai susiję su reprodukcine sistema – organizmas deda pastangas tam, kad besivystantis vaisius nesušaltų. Būtent dėl šios priežasties aplinkos temperatūrai sumažėjus moters kraujotakos sistema nukreipiama nuo odos ir galūnių vidaus organų link, rašo „Daily Mail“.

Vidinė vyro organizmo temperatūra sumažėjus aplinkos temperatūrai tiesiog po truputį mažėja, todėl dažniausiai stipriosios lyties atstovas jokių pokyčių nė nepastebi.

Šaltis moteris veikia labiau

Nors fiziologine prasme nėra jokių struktūrinių lyčių kraujotakos skirtumų, moterys kur kas dažniau jaučiasi valdomos procesų, kurių kontroliuoti negali. Moterys dažniau alpsta, prieš menopauzę ir jos metu jas vargina užplūstančios karščio bangos, dėl žemo kraujospūdžio atsirandantis nuovargis ir depresija. Taigi žema aplinkos temperatūra joms gali sukelti itin didelį diskomfortą.

Moterys devynis kartus dažniau nei vyrai serga Reino liga – skausminga kraujotaką neigiamai veikiančia liga. Skaičiuojama, kad šiuo metu Reino liga sega 10 mln. britų.

Kraujotakos sistema – tikras inžinerijos šedevras

Kai ši sistema veikia tinkamai, ją drąsiai galima vadinti inžinerijos šedevru. Kraujas – pagrindinė organizmo transportavimo sistema – pumpuojamas į širdį ir iš jos elegantiškai paprastu, tačiau tuo pačiu ir itin painiu kraujagyslių tinklu. Laisvai vykstantis kraujo judėjimas žmogaus organizme – sveikatos garantas.

Daugeliui puikiai žinoma, kad cholesterolis – pavojingiausias šių laikų žudikas, kuriam tenka atsakomybė už epidemiją primenantį širdies ir kraujagyslių ligų mastą.

Šių ligų esmė – užsikimšusios kraujagyslės, trikdančios tinkamą kraujo apytaką, tokiu būdu kenkiančios širdžiai, kuriai tenka kraujotaką spartinti įnirtingiau varant kraują.

Širdžiai tenkanti sunkiai pakeliama našta

Vidutiniškai moters organizme yra 4-5 litrai kraujo, viso kūno kraujagysles įveikiančio kas 45 sekundes. Taigi vidutiniškai moters širdžiai per gyvenimą tenka perpumpuoti per 250 mln. litrų kraujo. Šis kiekis prilygsta 25 olimpinio dydžio baseinams.

Raudonieji kraujo kūneliai eritrocitai (išvertus iš graikų kalbos „erythros“ reiškia raudoną spalvą) gabena deguonį ir maistingąsias medžiagas į organizmo ląsteles, o iš jų pasiima atliekas. Plazma gabena hormonus, kontroliuojančius organizme vykstančius procesus, o baltųjų kraujo kūnelių leukocitų sudėtyje yra antikūnų, kovojančių su organizmą atakuojančiomis ligomis. Deguonies prisotintas kraujas keliauja iš širdies arterijomis, o grįžta venomis.

Venų vožtuvai neleidžia kraujui ištekėti atgal. Pagrindinės arterijos laipsniškai išsišakoja ir virsta kapiliarais, maistingosios medžiagos ir deguonis pasiekia ląsteles, o anglies dioksidas ir kitos atliekos sugrąžinami į kraujotakos sistemą.

Širdį alinantis padidėjęs kraujospūdis

Kraujospūdis – tai rodiklis, suteikiantis galimybę įvertinti jėgą, su kuria kraujo srovė spaudžia arterijų sieneles. Kai esame aktyvūs, širdžiai tenka darbuotis aktyviau, o kraujospūdis kyla. Žemiausi rodikliai pasiekiami miego metu, kai sėdime ar stovime, jei esame ramybės būsenos.

Ramybės būsenos kraujospūdis turėtų neviršyti 120/80. Jei kraujospūdis siekia 140/90 ar daugiau, žmogui diagnozuojamas padidėjęs kraujospūdis. Padidėjęs kraujospūdis reiškia, kad širdis nuolat dirba įtempčiau, jai tenka papildomas krūvis, o tai savo ruožtu didina insulto ir infarkto tikimybę.

Prasta mityba, fizinio aktyvumo stoka ir rūkymas – pagrindiniai veiksniai, dėl kurių diagnozuojamas padidėjęs kraujospūdis. Daugeliu atvejų būklę galima koreguoti pakeitus gyvenimo būdą.

Moters organizmo temperatūros pokyčiai ir mėnesinių ciklas

Mėnesinių ciklas neišvengiamai turi poveikio moters kūno temperatūrai. Prieš pat mėnesines kūno temperatūra krenta, o likus kelioms dienoms iki mėnesinių pradžios organizme geležies kiekis būna mažiausias.

Dėl geležies trūkumo mažėja raudonųjų kraujo kūnelių kiekis, o tai savo ruožtu turi įtakos šilumos pasišalinimui iš organizmo.

Neigiamas rūkymo poveikis kraujotakai

Rūkymas itin neigiamai veikia kraujotakos sistemą. Dėl šio žalingo įpročio arterijos siaurėja taip dramatiškai, kad vos po vienos surūkytos cigaretės gydytojai jau gali užfiksuoti nusilpusios kraujo apytakos požymių. Ilgalaikėje perspektyvoje neigiamas poveikis didėja, auga insulto bei širdies ligų ir vėžio rizika.

Kraujotakos sutrikimų gali pasireikšti ir dėl diabeto bei skydliaukės nepakankamumo, todėl asmenims, kurių galūnės nuolat šąla, patartina apsilankyti pas šeimos gydytoją.

Skausminga būklė, dėl kurios prastėja kraujotaka

Skaičiuojama, kad vien Jungtinėje Karalystėje (JK) Reino liga sergančių asmenų skaičius siekia 10 mln., o dauguma sergančiųjų – tai moterys. Sergant šia liga pasireiškia nepakankamas rankų, nosies ir ausų aprūpinimas krauju.

Sergantiesiems šia liga iš pradžių pasireiškia galūnių tirpimas, po kurio seka nemalonus, o kartais netgi labai skausmingas tvinkčiojimas. Nors dažnai minimas ryšys tarp moteriškų hormonų ir Reino ligos, jis kol kas dar nėra visiškai patvirtintas. Tikėtina, kad dėl moteriškų hormonų poveikio kraujas tirštėja, o kraujo apytaka sutrikdoma. Dėl šių priežasčių Reino ligos varginamiems asmenims nerekomenduojama vartoti kontraceptinių tablečių ir patariama atsisakyti pakaitinės hormonų terapijos.

„Kai simptomai itin varginantys gali būti skiriama kraują skystinančių vaistų“, – teigė Anne Mawdsley iš Reino ir sklerodermos asociacijos.

Skleroderma – jungiamojo audinio liga, galinti sukelti Reino ligą. „Vis dėlto dėl šalutinio poveikio, pasireiškiančio galvos skausmais ir pykinimu, didelė dalis pacientų renkasi alternatyvius terapijos būdus, pavyzdžiui, valgo imbierą ir česnaką, nes abu šie produktai pasižymi šildančiu poveikiu“, – patikino ji.

Be to, anot A. Mawdsley, tyrimai patvirtina, kad esant tokiai būklei itin efektyvus gali būti ginkmedis.

Ginkmedžio papildai kraujotakai skatinti

Mokslininkų iš Vokietijos atliktas tyrimas parodė, kad pavartojus ginkmedžių papildų kraujotakos rodikliai kapiliaruose vos per valandą išauga 57 proc. Taigi ginkmedis įvardijamas kaip alternatyvi ir papildoma priemonė, gydant ne itin komplikuotas kraujotakos sutrikimų problemas.

Moterys, kurių problema dėl šąlančių galūnių neviršija normos ribų, gali rinktis iš daugybės būklę palengvinti galinčių priemonių.

Mankšta kraujotakai gerinti

Širdies ir kraujagyslių sistemai skirta mankšta stiprina kapiliarus ir iš esmės gerina kraujotaką. Pasivažinėjimas dviračiu aktyvina kraujotaką kojose, irklavimas teigiamai veikia kraujotaką rankose ir kojose, o plaukimas – tobulas pasirinkimas, gerinantis viso organizmo kraujotaką.

Vyresnio amžiaus moterys susiduria su naujais kraujotakos iššūkiais – karščio bangomis. Būtent taip smegenys reaguoja į staigų hormono estrogeno lygio sumažėjimą organizme, pasireiškiantį prieš menopauzę ir jai jau prasidėjus. Širdis ima plakti greičiau, oda atrodo įkaitusi ir suprakaitavusi.

Sušvelninti nemalonius pojūčius užplūdus karščio bangoms padeda natūralios priemonės – kekinė juodžolė ir raudonasis dobilas.

Svarbu nepamiršti, kad dėmesingas požiūris į kraujotaką dar jaunystėje padės suformuoti tinkamus įgūdžius, užtikrinsiančius gerą savijautą visą gyvenimą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)