Moliūgai yra labai plati augalų šeima. Jie gali būti vienmečiai arba daugiamečiai, milžiniški arba maži, valgomi arba nevalgomi ir naudojami indams gaminti. Daržovė, kurią vadiname moliūgu, priklauso paprastųjų moliūgų (Cucurbita pepo) rūšiai. Jai taip pat priskiriamos cukinijos, aguročiai ir patisonai. Muskatinis (arba kvapnusis) moliūgas (Cucurbita moschata) yra atskira rūšis.
Ką reikia žinoti apie moliūgus
Valgomosios moliūgų rūšys visame pasaulyje paplito iš Amerikos, kur jos buvo auginamos dar priešistoriniais laikais. Eurazijoje augdavo tik nevalgomų veislių moliūgai, iš kurių buvo gaminami buteliai ir gertuvės, rašoma style.rbc.ru.
Ketvirtąjį lapkričio ketvirtadienį Jungtinėse Valstijose švenčiama Padėkos diena. Šia švente minimas ankstyvosios Amerikos istorijos epizodas, kuriame moliūgas atliko svarbų vaidmenį. 1620 metų lapkritį prie Naujosios Anglijos krantų prisišvartavo pirmasis britų puritonų laivas. Kolonistai, kurių palikuonys tapo amerikiečių tautos branduoliu, vargu ar būtų išgyvenę, jei Amerikos čiabuviai nebūtų pasidaliję su jais žemdirbystės paslaptimis. Sėkmingai išgyvenę pirmuosius metus, kolonistai surengė šventę, į kurią, norėdami atsidėkoti, pakvietė Amerikos čiabuvius. Pagrindinis patiekalas ant šventinio stalo buvo moliūgų pudingas.
Europoje moliūgai pasirodė XVI amžiuje. Ši daržovė gana greitai išpopuliarėjo ir jau XVIII amžiuje buvo viena populiariausių kultūrų pietinėse šalyse.
Šiandien moliūgai auga visame pasaulyje. Selekcininkai išvedė šimtus veislių, kurios labai skiriasi savo išvaizda, skoniu ir maistingumu.
Pasak mitybos ekspertų, moliūgas daugiausia maistingųjų medžiagų išsaugo tuomet, kai yra kepamas. Kai kurias veisles, ypač muskatinį moliūgą, galima valgyti ir termiškai neapdorotą, pavyzdžiui, įdėjus į salotas.
Moliūgų rūšys
Moliūgai skirstomi į tris pagrindines klases, kurioms savo ruožtu priklauso dešimtys veislių.
Muskatiniai (kvapnieji) moliūgai
Muskatinis moliūgas laikomas pačiu naudingiausiu. Jo minkštimas sultingas ir saldus (jame yra apie 10 proc. cukraus). Ši daržovė gali būti tiek apvali ir žalia, tiek panaši į cukiniją. Tačiau dažniausiai parduotuvėse galima rasti oranžinių muskatinių moliūgų, kurie yra butelio arba kriaušės formos (jie dar vadinami sviestiniais moliūgais). Muskatiniai moliūgai geriausiai auga šiltuose kraštuose, todėl vėsesnio klimato zonose subręsta tik kai kurios jų veislės.
Stambiavaisiai moliūgai
Tai plačiausia moliūgų klasė. Jie gali būti labai saldūs ir turėti iki 15 proc. cukraus. Tačiau šie moliūgai yra kur kas mažiau kaprizingi ir gali būti auginami vidurinės juostos platumose. Nepaisant pavadinimo, ne visų veislių vaisiai užauga dideli. Dauguma stambiavaisių moliūgų yra oranžiniai ir apvalūs. Taip pat yra veislių su žalsvai pilka odele.
Moliūgai su kieta žieve
Ši rūšis taip pavadinta dėl storos ir kietos žievės. Jų minkštimas nėra toks sultingas ir saldus, tačiau jis gerai sugeria prieskonių, aliejaus ir kitų ingredientų skonį. Dėl šios priežasties iš šių moliūgų galima paruošti įdomių patiekalų. Pasak dietologų, šios klasės moliūgai turi daugiausia skaidulų. Beje, jų sėklos laikomos skaniausiomis.
Dažniausiai moliūgai su kieta žieve būna geltonai žali, pailgi, panašūs į cukiniją, tik apvalesni, tačiau yra ir apvalių oranžinių veislių. Botaniniu požiūriu cukinija taip pat priklauso kietažieviams moliūgams. Angliškai abi daržovės vadinamos squash, o muskatiniai ir stambiavaisiai moliūgai – pumpkin.
Moliūgų maistinė vertė ir kaloringumas
„Moliūgą be jokių išlygų galima vadinti sveikos mitybos produktu, – teigia dietologė Julija Žilina. – Naudą sveikatai lemia didelis kiekis skaidulų, lėtinantis angliavandenių pasisavinimą, antioksidantai, vitaminai, mineralai ir baltymai. Juose beveik nėra riebalų ir krakmolo“.
Maistinių medžiagų kiekis 100 g produkto:
Kaloringumas – 20 – 40 kcal;
Angliavandeniai – 5 – 20 g;
Baltymai – 1 g;
Skaidulinės medžiagos – 3,5 g.
Mikroelementų ir vitaminų kiekis 100 g produkto (procentais nuo rekomenduojamos paros normos):
Vitaminas A – 225 proc.
Vitaminas C – 25 proc.
Vitaminas E – 7 proc.
Vitaminas B1 – 5 proc.
Vitaminas B3 – 5 proc.
Vitaminas B6 – 7 proc.
Vitaminas B9 – 5 proc.
Magnis – 7 proc.
Kalis – 8 proc.
Manganas – 9 proc.
Moliūgų nauda sveikatai
Moliūguose gausu vitaminų. Ši daržovė yra viena iš rekordininkių pagal vitamino A ir jo pirmtako karotino kiekį. Moliūgai taip pat turi daug vitamino C ir beveik visų B grupės vitaminų. Dėl šių priežasčių šis produktas yra naudingas jūsų odai, akims ir širdies bei kraujagyslių sistemai. Kai kurie tyrimai rodo, kad moliūgai taip pat gali būti naudingi sergant diabetu.
1. Turi daug vitaminų ir antioksidantų
Indėnų auginti moliūgai išgelbėjo pirmuosius Amerikos kolonistus ne tik nuo bado, bet ir nuo skorbuto, susijusio su vitamino C trūkumu, bei regėjimo ligų, kurias gali sukelti vitamino A stoka.
Vitaminas A yra būtinas normaliam regėjimui ir sveikai odai. Jo taip pat reikia nėščioms ir žindančioms moterims. Karotinas, kuris patekęs į organizmą virsta vitaminu A, šį pavadinimą pelnė morkų garbei. Tačiau moliūguose karotino yra penkis kartus daugiau.
Vitamino C reikia daugeliui organizmo sistemų. Jis stiprina imuninę sistemą, apsaugo odą nuo saulės spindulių, yra reikalingas širdžiai bei kraujagyslėms, padeda pasisavinti geležį.
Be to, abu vitaminai yra galingi antioksidantai, saugantys mūsų organizmą nuo ankstyvo senėjimo.
2. Normalizuoja širdies veiklą
Moliūguose esančios skaidulos, kalis ir vitaminas C palaiko širdies ir kraujagyslių sveikatą.
Rūpinantis savo širdimi bei kraujagyslėmis, svarbu kontroliuoti natrio kiekį. Šis mineralas, kurio daugiausia gauname druskos pavidalu, didina kraujospūdį. Tačiau 2017 metais atliktas didelis tyrimas parodė, kad ne mažiau svarbu vartoti pakankamai kalio, kuris, priešingai, mažina kraujo spaudimą. Moliūgas kaip tik yra tas produktas, kuriame yra daug kalio.
3. Saugo regėjimą
2019 metais Amerikos nacionalinio akių ligų instituto mokslininkų atliktas eksperimentas parodė, kad kokteilis iš vitamino E, vitamino C ir karotino, kurių gausu moliūguose, palaiko akių sveikatą ir gerokai sumažina riziką susirgti geltonosios dėmės degeneracija – su amžiumi susijusia liga, galinčia sukelti sunkius regėjimo sutrikimus ar net aklumą.
Moliūgai taip pat turi liuteino ir jo izomero zeaksantino, kurie taip pat saugo akis nuo UV spindulių ir degeneracinių ligų. Kad šios medžiagos iš moliūgo būtų geriau pasisavintos, turėtumėte jį valgyti kartu su augaliniais riebalais, pavyzdžiui, pagardinti alyvuogių aliejumi.
4. Gerina odos būklę
Moliūguose esančios naudingosios medžiagos saugo odą. Beta karotinas kartais vadinamas natūraliu apsauginiu kremu nuo saulės, nes jo molekulės sugeria ultravioletinius spindulius ir mažina audinių pažeidimus. Vitaminas C dalyvauja gaminant kolageną – medžiagą, dėl kurios oda tampa stangri ir elastinga.
5. Gali padėti kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje sergant diabetu
2019 metais kinų gydytojų komanda atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad augalų ekstraktų mišinys – moliūgų polisacharidai ir puerarijos šaknų ekstraktai – sumažino cukraus kiekį pelių kraujyje. Žmonės šiame tyrime nedalyvavo, tačiau jis atskleidė šių medžiagų potencialą mažinant ligos naštą 2 tipo diabetu sergantiems žmonėms.
6. Naudingi nėštumo metu
„Moliūgų patiekalus galima drąsiai rekomenduoti nėščioms moterims, – teigė J. Žilina. – Juose yra nemažai folio rūgšties, kuri padeda organizmui atlikti daugelį funkcijų. Tai ir kraujodaros funkcija, DNR apsauga, kuri ypač svarbi planuojant nėštumą, ir trombozės prevencija. Folio rūgštis taip pat užtikrina normalų vaisiaus vystymąsi gimdoje“.
7. Stiprina imunitetą
Moliūgų minkštime ir sėklose gausu maistinių medžiagų, kurios skatina organizmo gynybines funkcijas. Pirmiausia tai beta karotinas. Virtęs vitaminu A, jis dalyvauja gaminant baltuosius kraujo kūnelius, kurie kovoja su įvairiomis infekcijomis, virusais ir bakterijomis. Be to, šis vitaminas gali pagerinti antikūnų atsaką į kai kurias vakcinas. Askorbo rūgštis taip pat stimuliuoja baltųjų kraujo kūnelių gamybą, o tai stiprina imuninę sistemą ir greitina gijimą. Moliūgų sėklose esantis cinkas yra natūralus imunomoduliatorius. Jei jo trūksta, sulėtėja baltųjų kraujo kūnelių gamyba ir padidėja organizmo jautrumas infekcijoms. Moliūgų sėklose gausu ir kitų imunitetą stiprinančių medžiagų: vitamino E, geležies bei folio rūgšties.
8. Padeda kontroliuoti svorį
Moliūgai puikiai tinka tiems, kurie stebi savo svorį. Nepaisant aukštos maistinės vertės, ši daržovė turi mažai kalorijų. Moliūgo vaisius sudaro 90 proc. vandens, todėl 100 g šios daržovės turi tik 22 kcal. Moliūgai taip pat turi daug skaidulinių medžiagų, kurios suteikia sotumo jausmą ir sumažina suvalgomo maisto kiekį. Be to, jų vaisiuose yra karnitino – medžiagos, kuri spartina riebalų skaidymą ir didina organizmo ištvermę. Štai kodėl moliūgų patiekalai yra daugelio dietų pagrindas. Svarbiausia juos tinkamai paruošti. Pavyzdžiui, moliūgų latė ar moliūgų pyragas bus mažiau naudingi nei šviežios moliūgų sultys ar keptas moliūgas. Kad skonis būtų įdomesnis, vietoj cukraus įdėkite cinamono, šiek tiek muskato riešuto, migdolų ir medaus.
Kaip ruošti moliūgus?
Moliūgus galima ruošti įvairiais būdais. Iš jų galima gaminti sriubas, desertus, sultis, juos galima kepti, virti, troškinti ir dėti į salotas. Kai kuriuos moliūgus, ypač saldžius ir sultingus, galima valgyti žalius. Iš techninių moliūgų rūšių gaminami indai, pavyzdžiui, buteliai ir gertuvės, taip pat interjero dekoracijos. Moliūgų sėklos taip pat naudojamos maistui – valgomos žalios, skrudintos arba naudojamos aliejui išspausti.
