Kai kurie tyrimai jau įrodė, kad pilno riebumo pieno produktus vartojantys žmonės sveria mažiau ir rečiau suserga cukriniu diabetu, rašo time.com.
Naują tyrimą, kuris pristatomas žurnale „Circulation“, atliko daktaras Dariushas Mozaffarianas ir jo kolegos. Buvo tiriamas 3333 suaugusių žmonių, dalyvaujančių penkiolika metų trunkančiame tyrime „Nurses’ Health Study of Health Professionals Follow-up Study“, kraujas. Paaiškėjo, kad žmonės, kurie vartoja daugiau pilno riebumo pieno produktų, tyrimo metu susirgti cukriniu diabetu turėjo 46 procentais mažesnę tikimybę nei tie, kurie suvartojo mažiau tokių produktų.
„Manau, kad šie rezultatai kartu su kitų tyrimų rezultatais ragina keisti tik liesų pieno produktų rekomendavimo politiką, – teigia D. Mozaffarianas. – Nėra jokių įrodymų, kad liesus pieno produktus vartojantys žmonės jaučiasi geriau už tuos, kurie vartoja pilno riebumo pieno produktus“.
Kadangi pilno riebumo pieno produktuose yra daugiau kalorijų, daugelis ekspertų daro prielaidą, kad jų vengimas sumažins diabeto riziką. Tačiau tyrimai parodė, kad kai žmonės sumažina suvartojamų riebalų kiekį, jie yra linkę pakeisti juos cukrumi ar angliavandeniais, o ir viena, ir antra daug blogiau veikia insuliną ir diabeto riziką. Naujausiame tyrime D. Mozaffarianas įtraukė ir svorio kintamąjį ir nustatė, kad ryšys tarp pilno riebumo pieno produktų vartojimo ir žemos cukrinio diabeto rizikos išlieka nepriklausomai nuo priaugto svorio.
Dar vienas tyrimas, kurio rezultatai paskelbti leidinyje „American Journal of Nutrition“, aiškinosi, kokį poveikį nutukimui turi pilno riebumo pieno ir lieso pieno vartojimas. Paaiškėjo, kad iš 18438 moterų daugiausiai riebių pieno produktų vartojusioms moterims rizika nutukti sumažėja 8 procentais.
Taigi, vis daugėja duomenų, kad pilno riebumo pieno produktai turi rasti vietą mūsų mityboje, ir tai, kad dėmesio sutelkimas į vieną maistinę medžiagą gali duoti priešingą rezultatą. Kai mitybos rekomendacijos ragino žmones sumažinti riebalų suvartojamą, buvo tikimasi sumažinti cholesterolio ir nesveikų riebalų kiekį jų organizmuose. Tačiau susitelkę vien į riebalų kiekio mažinimą, ekspertai nepaskaičiavo, kad žmonės kompensuos negautus riebalus angliavandeniais, kuriuos organizmas paverčia cukrumi, o paskui – kūno riebalais.
„Tai tik dar kartą įrodo, kad iš tiesų turime nustoti ruošti rekomendacijas, pagrįstas vienos maistinės medžiagos teorijomis, – įsitikinęs D. Mozaffarianas. – Šiuo metu labai svarbu suprasti, kad svarbu maistas kaip visuma, o ne atskiros maistinės medžiagos“.
Nors nėra iki galo aišku, kaip pilno riebumo pienas padeda sumažinti cukrinio diabeto riziką, gali būti, kad jis veikia keliuose skirtinguose lygiuose, reguliuodamas insuliną ir gliukozę.
Paprasčiausiame lygmenyje, daugiau riebaus pieno produktų vartojantys žmonės gauna pakankamai kalorijų, tad jie nesijaučia alkani ir jiems nereikia papildomų kalorijų iš saldžių produktų. Taip pat gali būti, kad pieno produktuose esantys riebalai tiesiogiai veikia ląsteles, kepenis ir raumenis – gerina jų gebėjimą skaidyti su maistu gaunamą cukrų. Taip pat yra tikimybė, kad tam tikruose riebaus pieno produktuose, tokiuose kaip sūris, kuris yra fermentuotas, esantys mikrobai gali gerinti insulino atsaką ir taip pat mažinti cukrinio diabeto riziką.
D. Mozaffarianas visai neskatina žmonių pradėti vartoti milžiniškus riebaus pieno produktų kiekius, jeigu jie nerimauja dėl cukrinio diabeto rizikos. Reikia tolimesnių tyrimų, kad galima būtų įtraukti raginimą rinktis pilno riebumo pieno produktus į sveikos mitybos rekomendacijas. Pasak jo, iki šiol surinkti duomenys skatina liautis rekomenduoti rinktis vien lieso pieno produktus.
„Jeigu nėra įrodymų, kad lieso pieno produktai turi geresnį poveikį, ir esama įrodymų, kad pilno riebumo pieno produktai yra naudingesni cukrinio diabeto rizikai mažinti, kodėl mes rekomenduojame vartoti tik liesus pieno produktus? Turėtume raginti žmones valgyti įvairius pieno produktus ir atšaukti rekomendacijas dėl riebalų kiekio“, – reziumuoja D. Mozaffarianas.
