„Duonos valgymas buvo viena pagrindinių priežasčių, leidusių lietuviams išgyventi atšiauriomis sąlygomis dar iki atsirandant bulvėms. Vargo metais be grūdų miltų į duonos tešlą buvo maišomi įvairūs augalų stiebai, sėklos, net pjuvenos, tačiau nepaisant sudėties, ji buvo pagrindinis stalo atributas ir pagrindinė maitintoja. Laimei, jau gerą šimtmetį Lietuvoje nebuvo badmečio – tai leido puoselėti ir tobulinti tradicinės duonos receptūrą, – pasakoja bendrovės „Biržų duona“ komercijos direktorius Andrius Kurganovas. – Pastaruoju metu žmonės primiršta duonos vertę, jos gerąsias maistingumo savybes – tai rodo ir atliktas Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimas: apklausos duomenimis, Lietuvoje duoną kasdien valgo tik 72,5 procentų suaugusių gyventojų – gerokai mažiau nei daržovių, vaisių ar pieno produktų.“
Visuomenės sveikatos instituto 2013 metais atliktas tyrimas parodė, kad 12,2 proc. gyventojų duoną valgo 3-5 kartus per savaitę, o 7,4 proc. duoną valgo rečiau nei kartą per savaitę arba visai jos nevalgo. Įdomu tai, kad tradicija valgyti duoną vis dar gyva kaimuose – net 42,8 proc. žmonių ją vartoja net kelis kartus per dieną, kai tuo tarpu mieste – 38 proc. Moterys taip pat rečiau valgo duoną kasdien nei vyrai – atitinkamai 71,5 proc. ir 73,5 proc.
Pasak A. Kurganovo, tokiam pasiskirstymui įtakos gali turėti miestuose praktikuojamas sveiko gyvenimo kultas, kai atidžiau renkamasi, ką valgyti ir daugiau paisoma įvairių maitinimosi tendencijų. Dėl visuomenėje gajaus mito, kad miltiniai produktai kenkia figūrai, duoną racione vis dažniau keičia ryžiai ar net bulvės, kurios nėra tokios sočios ir turi gerokai mažiau naudingųjų medžiagų – sveikųjų riebalų rūgščių, sodos, ląstelienos, baltymų, vitamino A, kalcio, magnio.
Mitybos specialistė Vaida Kurpienė
„Skaičiuojantys kalorijas dažnai atsisako miltinių patiekalų, tačiau tinkamai pasirinktas produktas gali ne tik padėti sulieknėti, bet ir organizmą praturtinti mikroelementais, todėl duonos, kaip kasdienio produkto, bijoti nereikėtų. Pagrindinis ingredientas kepiniuose – miltai, tad į tai ir reikėtų atkreipti dėmesį, renkantis duoną: ruginiai yra maistingesni už kvietinius miltus, tačiau svarbiausia, kad jie būtų nešlifuoti – vadinamoji pilno grūdo miltų duona yra pati vertingiausia, nes išlaikoma 80 procentų grūdo luobelėje esančių maistinių medžiagų“, – sako mitybos specialistė V. Kurpienė.
Kaip teigia mitybos specialistė, visuomenėje paplitusi nuomonė, kad tamsi duona sveikesnė už šviesią, bet yra ne visai taip – tamsią spalvą duonai gali suteikti degintas salyklas, karamelės dažiklis ar maistiniai pelenai. Ruginė viso grūdo miltų bemielė duona itin tinka žmonėms, besilaikantiems dietos – turėdama panašų kalorijų kiekį kaip įprasta duona, ji yra lėčiau virškinama, tad ilgiau jaučiamas sotumas. Skaičiuojantiems kalorijas taip pat vertėtų atsisakyti duonos su mielėmis, ją keičiant į natūralaus raugo produkciją – tokia duona bus tankesnė, tad ir kietesnė bei sotesnė.
Pasak V. Kurpienės, ruginė duona turi daugiau organizmui vertingų medžiagų bei B grupės vitaminų, tačiau tai nereiškia, kad reikėtų atsisakyti kvietinės duonos – svarbu, kad ji būtų kepta iš viso grūdo (visadalių) miltų. Įprastai duona kepama iš vidinės grūdo dalies, atsisakant susidarančių sėlenėlių – taip kepta duona būna minkštesnė, lengviau virškinama, tačiau greičiau „nusėda“ ant problematiškų kūno vietų. Be to, tokioje duonoje yra 80 proc. mažiau mineralinių medžiagų, vitaminų, skaidulinių medžiagų – pašalinus grūdo luobelę, lieka tik „tuščios“ kalorijos.
Kaip teigia V. Kurpienė, svarbu visuomet skaityti gaminio sudėtį ir pasirinkti vertingą duoną – ingredientai, sudarantys didžiausią produkto dalį, yra rašomi pirmiausia, tad, norintys gyventi sveikai, turėtų stebėti produkto etiketėje nurodomą cukraus bei druskos kiekį.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
