Patarkite, kaip elgtis ten? Ar tiesiog pirkti tuos pačius vaisius ir daržoves iš parduotuvių, turint omeny, kad matyt, nelabai ten belikę vitaminų, o dar ir chemijos su kaupu, ar kažko atsisakyti, kažką kitaip ruošti, plauti, virti?.. O kaip su visu kitu maistu? Kokį maistą ir produktus galima ten pirkti ir tikėtis, kad nedėsi į skrandį visiško šlamšto?...
Labai ačiū už atsakymus, Skaistė
Miela Skaistė, perskaičiau Jūsų laišką kelis kartus ir šypsausi, nes tikrai žinau, kad Jums viskas bus gerai. Tai jaučiama iš Jūsų nusiteikimo ir rūpesčio savo sveikata.
Natūralu bijoti pokyčių
Pirmiausia pakalbėkime apie emocijas. Jūsų baimė pokyčiams natūrali, nes susijusi su nežinia. Toks nerimas gali kilti ir vykstant mažesniems pokyčiams: pasikeitus darbo pobūdžiui, šeimyninei padėčiai, pavyzdžiui, pastojus ir pan. Jūsų atveju keisis labai daug dalykų: nuo supančių žmonių iki kalbos. Maistas - tik maža dalelė pokyčių.
Akivaizdu, kad rūpinatės savo sveikata ir tai džiugu. Baimės kartais būna racionalios, o kartais nepagrįsta realiais dalykais. Bet kuriuo atveju nerimas sveikatos nesuteiks, taigi ką galime padaryti?
Jums gali padėti pratimas, kurį būtina atlikti raštu, nepakanka vien „pagalvoti“. Pasiimkite popieriaus lapą ir parašykite ko bijotės ir kas blogiausio nutiks laikotarpiu. Pavyzdžiui, kas atsitiks blogiausio, jei teks pirkti daržoves iš parduotuvių Jūsų gyvenamoje vietovėje? Geriausia vardinti kas įvyks trumpu laikotarpiu. Kai įvardinate ko bijote, vėl savęs klausiate, „ir kas tada blogiausio gali nutikti” ir pan. Tol, kol išseks atsakymai, t.y. pamatysite, kad situacija nėra tokia bloga, kokia atrodė ir kad ją galima keisti.
Kartais bijoma tam tiktų dalykų, kurie galėtų įvykti už 20-40 metų. Pavyzdžiui „jei valgysiu chemikalais apdorotas daržoves - susirgsiu vėžiu“. Žinoma, būtina rūpintis savimi, tačiau tokios baimės neracionalios, nes niekas negali 100 proc. pasakyti kas bus. Tai mąstymo klaida. Manau vienas geriausių patarimų sau, klausimas „Ar tikrai?“. Žmogus būtų aiškiaregis, jei galėtų numatyti ateitį. Tikėtina, kad toks nėra, reiškia baimė – nepagrįsta. Žinoma, tai nėra priežastis nesirūpinti savo sveikata.
Kur ir kokį maistą pirkti svečioje šalyje
Dar vienas pratimas, galintis sumažinti Jūsų baimę yra labai paprastas. Vėlgi raštu įsivardiname baimę, šiuo atveju “negausiu nusipirkti tinkamo maisto”. Tada išvardiname kokį maistą įprastai vartojame ir susirašome idėjas kaip galėtumėme rasto mums reikalingo maisto svečioje šalyje. Pradėsiu rašyti sąrašą idėjų. Pasidomėkite vietoje esančių parduotuvių tinklų filosofija, galbūt jie prekiauja jums būtinais produktais. Susirasti vietinių interneto parduotuvių.
Jei kalbate vietinių gyventojų kalba, panaršykite internete, Facebook grupėse – tikėtina, kad rasite virtualių bendruomenių, kurie dalinasi informacija apie maistą bei jo pirkimą – paklauskite patarimų.
Jei pažįstate naujoje vietoje žmonių, paklausiame kur maistą perka jie. Ilgainiui susipažinus su vietiniais, atrasite bendraminčių, besidominčių sveika mityba ir tikrai jums patars.
Ankštinių bei grūdinių produktų galima rasti azijiečių mažose parduotuvėlėse.
Išsiaiškinkite, kur ir kada vyksta vietinių ūkininkų turgūs.
Kaip manote, ką dar galite nuveikti? Pratęskite sąrašą ir atlikite namų darbus, ką galite padaryti iš anksto. Jums bus ramiau.
Ar reikia bijoti daržovių bei kito augalinio maisto?
Jei yra galimybė valgyti savo ar patikimų žmonių užauginto maisto - tai nuostabu. Aš pati daržo neturiu ir nuoširdžiai kaskart džiaugiuosi, kai mano kaimynė Rima padovanoja man pomidorų, agurkų, moliūgą, bulvių ar morkų. Mėgaujuosi kiekvienu kąsniu, nes žinau, kad tai natūraliai užauginta be jokių trąšų ir saugojimui jokie chemikalai nenaudoti. Deja, valgyti vien natūraliai užaugintą maistą neturiu galimybių, kaip ir dauguma kitų žmonių. Kartais perku turgeliuose pas augintojus, kuriais pasitikiu, o kartais - tiesiog parduotuvėje.
Jei daržoves ne patys auginatės, o perkate net ir Lietuvoje parduotuvėse bei turguose, vertėtų žinoti, kad didelę dalį daržovių valgote atvežtų iš svečių šalių. Taigi ar pirksite Vokietijoje, ar Lietuvoje, esmės nekeičia. Be to, šiuolaikiniai Lietuvos ūkiai taiko tokias pat modernias auginimo technologijas bei trąšia taip pat kaip ir Olandijos ar Ispanijos bendrovės. Taigi mažiau chemikalų gauname tik vasarą, kai pats sezonas ir „sutaupome“ saugojimui bei transportavimui naudojamas chemines medžiagas. Taip pat geriausia rinktis daržoves ir vaisius iš tų šalių, kuriuose mažiau sezonų, taip mažiau nualinamos dirvos ir augaluose išlieka daugiau maistingų medžiagų.
Į klausimą, ar pirkti daržovės bei vaisius iš parduotuvės, dažniausiai atsakau klausimu: „O ką valgytumėte vietoje to?“.
Ką atsakytumėte? Juk vietoje kopūsto valgyti mėsą ar bandelę tikrai nėra geriausias variantas ir jūs tą puikiai suprantate. Juk daržovėse naudingų medžiagų bet kokiu atveju yra.
Paprastas patarimas, renkantis daržoves ne tik parduotuvėje, bet ir turguje - svarbu laikytis sezoniškumo. Šiltuoju periodu daržovių didelė įvairovė, šaltuoju – renkamės šaknines bei kopūstines, kurios be jokios chemijos, palaikant tinkamą temperatūrą, ilgai išlaiko savo maistines savybes. Vaisius taipogi renkamės sezoninius - ko daug pridėta lentynose – tų ir sezonas. Labai paprasta.
Taigi valgykite kaip įprastai – būsite sveika, energinga, o ir mokslai puikiai seksis.
Vaida Kurpienė
