Anot sveikos mitybos specialistės Vaidos Kurpienės, norintiems pavasarį maitintis sveikiau, yra ko pasimokyti iš senolių, kurie iki Velykų griežtai laikėsi pasninko tradicijų. Daržovės, žuvis, grūdai ir kuo mažiau riebių patiekalų – taip atrodydavo pasninko valgiai, kuriuos specialistė rekomenduoja įtraukti į sveikos pavasario mitybos racioną.

Gavėnios patiekalai gali būti šiuolaikiški

7 savaites nuo Užgavėnių iki Šv. Velykų trunkanti Gavėnia daugeliui mūsų asocijuojasi su pasenusiomis, pernelyg religiškomis tradicijomis. Visgi sveikos mitybos specialistė V. Kurpienė teigia, kad šis susilaikymo laikotarpis gali būti netgi labai šiuolaikiškas.

„Visame pasaulyje rekomenduojama mažinti gyvūninės kilmės (mėsos ir pieno) produktų kiekį bei vartoti daugiau augalinių produktų: pupelių, raugintų ir šviežių daržovių. Tai puikiai atitinka ir Gavėnios pasninko idėją. Taigi nauja ir yra seniai pamiršta sena,“ – sako V. Kurpienė.

Lietuviškos virtuvės tradicijas puoselėjančio restoranų tinko „Bernelių užeiga“ gamybos vadovė Rasa Vasiliauskaitė pasakoja, kad pavasarį žmonės neturėdavo mėsos ir intuityviai ją pakeisdavo augaliniais baltymais, kurie turtingi žmogui būtinomis amino rūgštimis, ant stalo būdavo daugiau žuvies. Pasikeitus gyvenimo būdui, pavasarį taip pat norisi iš esmės pakeisti savo mitybos racioną, įtraukiant lengvesnius ir sveikesnius patiekalus.

„Jau ne pirmus metus siūlome specialų Gavėnios valgiaraštį besilaikantiems pasninko tradicijų, tačiau patiekalai sulaukia ir sveikos mitybos šalininkų dėmesio. Nors Gavėnios tradicijos yra labai gilios ir senos, patiekalus patobuliname mažiau tradiciniais, tačiau panašiais ingredientais: įprastas pupeles ar žirnius pakeičiam avinžirniais ar lęšiais, naudojame daugiau kepintų ir šviežių daržovių, žalumynų bei sėklų. Šiuolaikiniuose patiekaluose atsiranda bulgur kruopos, bolivinės balandos, čija sėklos, daržovių (moliūgų, morkų, saldžiųjų bulvių ar burokėlių) traškučiai, kurie kepami orkaitėje be riebalų,“– apie šiuolaikišką Gavėnios meniu pasakoja R. Vasiliauskaitė.

Kita vertus, kai kurie tradiciniai patiekalai, kaip lietuviški brazdai (krosnyje kepti tarkuotų bulvių ir grikių miltų pyragėliai su grybais), anot technologės, vieniems kelia nostalgiją, kitiems atrodo net egzotiškai.

Gavėnios laikotarpiu – daugiau žuvies ir daržovių

Žiemą norisi sočių ir kaloringų patiekalų, kad kūnas gautų daugiau energijos, palaikytų šilumą. Visgi pavasaris, kuomet dar neturime pakankamai šviežių vaisių, uogų ir daržovių, puikus metas sumažinti kalorijų skaičių ir išsivalyti organizmą turintiems antsvorio, mažai judantiems ir dirbantiems protinį darbą.

„Nors apie sveiką mitybą daug kalbama, tačiau realių veiksmų imasi tik maža grupė žmonių. Daugelis koncentruojasi, kad reikia „nevalgyti mėsos“, tačiau, jei pakeisite mėsą bandelėmis ir pyragais, tai nebus pasninkas. Kuklesnis maistas suteikia sveikatos ir energijos. Kartu su bundančia gamta pabundame ir mes patys“, – sako mitybos specialistė V. Kurpienė.

Anot specialistės, iš senolių, kurie laikėsi pasninko, išties yra ko pasimokyti. „Pasninko metu lietuviai valgydavo daugiau silkės. Tai išties puikus pavasariškas maistas, iš kurio gauname daug Omega 3 riebalų rūgščių, kurių mums trūksta. Taip pat rekomenduojama vartoti daugiau nesaldžių grūdinių košių, kurias geriau gardinti kanapių, linų sėmenų ir kitomis sėklomis bei grybais. Jos turi būti kaip senovėje – viso grūdo. Su daržovėmis pietums puikiai tiks perlinės kruopos, grikiai ar miežiai, – pataria sveikos mitybos specialistė. – Salotas ar kitus patiekalus galima paįvairinti lęšiais, kurie ypač sotūs ir lengvai virškinami. Taip pat šiais laikais net kelis kartus per savaitę būtina valgyti baltos žuvies – nuo menkės iki ešerio. Taigi taisyklės tos pačios, o galimybės – platesnės. Būtinai dar kelis kartus per dieną valgykite šviežių daržovių, dalis jų gali būti raugintos. Toks maistas akivaizdžiai suteiks energijos, jausimės energingesni ir pasiruošę Atgimimo – Šv. Velykų šventei.“

R. Vasiliauskaitė žuvį rekomenduoja kepti natūraliai, tačiau, norint kažko išskirtinio, patiekalą galima paįvairinti šiuolaikiniais garnyrais, kaip mėlynosios bulvės, spalvotųjų (raudonųjų ar geltonųjų) burokėlių salotos ar įvairių žalumynų (ridikėlių, garstyčių, žirnių, burokėlių ar saulėgrąžų) daigai, kuriuose gausu maistingųjų medžiagų.

Pagrindinė taisyklė – maitintis kukliau, o ne badauti

Nors Gavėnios pasninkas pavasarį yra kur kas griežtesnis nei Advento laikotarpis, o žmonės dažnai netgi badaudavo apsivalydami organizmą, tokių kraštutinumų griebtis tikrai neverta.

„Tereikia suprasti pasninko esmę: besilaikantieji pasninko stengiasi vieną kartą per dieną pavalgyti sočiai, bet ne riebiai, ir dar du kartus užkąsti (pusryčiai ir vakarienė). Taigi vietoje griežtų badavimų, siūlau daugiau dėmesio skirti savo mitybos supaprastinimui ir kasdienių mitybos įpročių keitimui. Tokiu būdu turėsite daugiau energijos ir nuotaika bus geresnė,“ – sako V. Kurpienė.

„Paprastai žmonės bėga, lekia, ir dažnai pamiršta apie susilaikymą, Gavėnios laikotarpį. Bendradarbiaujant su Vaida Kurpiene norime įrodyti, kas lietuviška virtuvė gali būti sveika, kad žmonės sąmoningai atsisakydavo riebių didžkukulių, blynų, karkų“, – sako R. Vasiliauskaitė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)