aA
Žinome, kad mityba yra sveikatos pagrindas. Įsimintini posakiai tokie kaip: „Valgyk maistą kaip vaistą, o ne vaistą kaip maistą“, „Ką valgai – tas esi“, verčia susimąstyti, kad maistas ir yra atsakymas į visus aukščiau pateiktus klausimus. Maistas – tai mūsų vaistas. O jei maistas veikia ne kaip vaistas, o kaip nuodas?
Mitybos piramidė
© Shutterstock

Labai svarbu atvirai priimti visas naujas idėjas. Tad atvirai ir pamąstykime, jeigu sudaryta mitybos piramidė yra teisinga, vadinasi žmonės, kurių mitybos pagrindą sudaro grūdai ir jų produktai, turėtų būti sveiki, energingi, nekamuojami antsvorio ir nutukimo. Tačiau jeigu taip nėra. Tai galbūt ši piramidė nėra teisinga?

MITYBOS PIRAMIDĖS ISTORIJA

Trumpai apžvelkime mitybos piramidės atsiradimo istoriją. Pirmąsias mitybos rekomendacijas pasiūlė Jungtinių Amerikos Valstijų Žemės ūkio skyrius 1894 metais. 1916 metais parengtas pirmasis maisto vadovas. Maisto piramidės pagrindai buvo publikuojami nuo 1980 metų. 1988 metais pradėtas kurti grafinis jos variantas, kuris turėjo apimti maisto įvairovę, proporcingumą ir saikingumą. 1992 metais Jungtinių Amerikos Valstijų Žemės ūkio skyrius paskelbė tokią mitybos piramidę, kuria vadovaujamasi iki šių dienų.

1992 m. – tai visai neseniai palyginti su tuo, kiek metų egzistuoja žmogus. Taigi, kaip sukurtoji mitybos piramidė paveikė žmonių gyvenseną? Pirmiausia labai stipriai išaugo grūdų ir jų produktų vartojimas. Paveiksle matome, kaip šis vartojimas kito 1950–2010 m.

Nuo 1992 m., kai buvo paskelbta sukurtoji mitybos piramidė grūdų vartojimas ženkliai išaugo. Akcentuotina ir tai, kad būtent nuo šio laikotarpio padaugėjo vėžinių, širdies ir kraujagyslių ligų, alergijų ir kitų ligų susirgimų skaičius.

Smailytė G. ir Vincerževskienė I. 2014 metais tyrė ilgalaikes mirtingumo nuo vėžio tendencijas. Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, mirtingumo nuo vėžio rodikliai išlieka vieni aukščiausių. Nuo 1992 m., kuomet buvo pristatyta mitybos piramidė, kasmet auga ir vyrų ir moterų sergamumo vėžiu rodikliai. Vyrų rodikliai auga sparčiau. Ilgalaikių sergamumo tendencijų analizė Lietuvoje parodė, kad vyrų sergamumas padidėjo nuo 387 atvejų 100 000 gyventojų 1991–1995 m. laikotarpiu iki 568,1 atvejų 100 000 gyventojų 2006 – 2010 m. (nustatytas sergamumo didėjimas po 2,4 proc. kasmet).

Europos širdies tinklas (angl. European Heart Network AISBL) 2017-ųjų metų statistikos metraštyje nurodo, kad per pastaruosius 25 metus (t. y. nuo 1992 m.) širdies ir kraujagyslių ligų susirgimų skaičius sparčiai augo, šiomis ligomis serga vis daugiau Europos šalių gyventojų.

2015-aisiais metais sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis Europoje buvo daugiau nei 85 milijonai. Statistika rodo, kad šios ligos Europoje sąlygoja net 45 procentus visų mirčių.

Kita XXI amžiaus rykštė – įvairios alergijos. Alergiškų žmonių skaičius kasmet auga milžiniškais tempais. Alergijos labai įvairios: maistui, pavyzdžiui, riešutams ar žuviai, aplinkai, pavyzdžiui, dulkėms, žiedadulkėms, gyvūnams ar net saulės spinduliams... Alergijos pasireiškia įvairiais simptomais: tinimu, bėrimais, akių uždegimais, astma, dusuliu ir kt., net gali iššaukti anafilaksinį šoką, kuris sukelia pavojų žmogaus gyvybei. Dažnu atveju alergijos trukdo normaliai gyventi ir dirbti, kasdien turi būti vartojami vaistai.

Mitybos specialistė: štai kodėl negalime pasitikėti mitybos piramidės rekomendacijomis
© Shutterstock

Statistika rodo, kad net 150 milijonų žmonių Europoje kenčia nuo įvairių alergijų. Jeigu alergijų skaičius ir toliau didės, tikėtina, kad jau 2025-aisiais metais apie pusė Europos gyventojų turės vienokią ar kitokią alergiją.

Pasaulio Sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei 300 milijonų gyventojų serga astma. Prognozė rodo, kad 2025-aisiais šis skaičius perkops 400 milijonų. Alerginis rinitas vargina 10–30 procentų suaugusiųjų ir net 40 procentų vaikų. Svarbu tai, kad net 57 procentai suaugusiųjų ir 88 procentai vaikų, kuriems nustatytos alergijos, skundžiasi miego sutrikimais, o tai sukelia nuovargį dienos metu ir neigiamai įtakoja sveikatą.

Remiantis įvairių ligų statistikos duomenimis Europoje ir Pasaulyje, galime teigti, kad kažkas tikrai yra ne taip. Nuotraukose matoma kaip augo grūdų vartojimas ir kokiais tempais auga autoimuniniai susirgimai.

TRUMPAI APIE GRŪDUS

Grūdai – dabartinės mitybos piramidės pagrindas. Iki šių dienų rekomenduojama, kad grūdai sudarytų daugiau kaip 50 procentų kasdienio dienos meniu. Grūdai ir jų gaminiai: duona, makaronai, įvairūs kepiniai, košės ir t. t. Populiarūs viso grūdo, nevalytų miltų produktai.

Vis dėlto grūdai – tai sėklos: kviečių, avižų, rugių, miežių, speltų, grikių, balandų. Turime žinoti, kad vienintelė jų paskirtis yra dauginimasis, o ne mitybos poreikių tenkinimas.

Teigiama, kad viso grūdo produktai yra sveikesni negu valytų miltų gaminiai. Iš dalies taip, nes jų mažesnis glikeminis indeksas, jie taip greitai nepakelia cukraus lygio kraujyje, yra virškinami lėčiau ir turi daugiau maistingų medžiagų.

Baltų miltų produktai gaminami naudojant rafinuotus miltus. Žinome, kad grūdus sudaro sėlenos, endospermai ir gemalai. Gemalai ir sėlenos savo sudėtyje turi daug vitaminų, antioksidantų, skaidulų. Kuomet gaminami balti miltai minėtos dalys yra pašalinamos. Tai kas lieka – tik greitai skaidomi angliavandeniai. Baltų miltų produktai staigiai pakelia cukraus kiekį kraujyje. Vėliau jis krinta. Tokie svyravimai ilgainiui lemia energijos stygių, nuotaikų svyravimus. Šie produktai labai greitai įsisavinami todėl taip pat greitai vėl norime valgyti. Kūnas gauna tik tuščias, nereikalingas kalorijas.

Mitybos specialistė: štai kodėl negalime pasitikėti mitybos piramidės rekomendacijomis
© Shutterstock

Neseniai Ispanijoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 9000 žmonių. Nustatyta, kad tie, kurie kasdien suvalgo dvi baltų miltų gaminių porcijas yra 40 procentų labiau linkę į nutukimą ar antsvorį.

Dėl minėtų priežasčių ir yra rekomenduojami viso grūdo produktai. Tačiau pasirodo, kad jie taip pat nėra tinkamas pasirinkimas.

Gydytoja dietologė, medicinos mokslų bakalaurė ir aistringa Paleo mitybos šalininkė C. Yates pažymi, kad visuose grūduose yra kenksmingų medžiagų – fitatų. Jie dar žinomi kaip fitinė rūgštis. Fitatai yra nesuvirškinami, mineralines medžiagas prisijungiantys dariniai, kurie randami grūdų luobelėse. Patekę į organizmą fitatai susijungia su mineralais ir formuoja nevirškinamus junginius. Taigi, nepaisant to, kad grūdiniai produktai turi daug naudingų medžiagų, fitatai neleidžia organizmui jų įsisavinti.

Grūduose taip pat yra lektinų. Šios medžiagos virškinamajame trakte prisijungia prie baltymų paviršiaus. Tai sutrikdo žarnyno sienelių funkciją ir ilgainiui gali suformuoti „pralaidaus žarnyno sindromą“, bloginti gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyrą, silpninti imuninę sistemą.

Vadinasi, nors galime galvoti, jog grūdų luobeles valgyti sveika dėl žemesnio glikeminio indekso, daugiau skaidulų ir maistinių medžiagų, pasirodo, kad būtent šiose naudingomis laikomose grūdo dalyse yra daugiausia problemų sukeliančių baltymų ir antimitybinių medžiagų, kurios neigiamai veikia imuninę sistemą. Beje, šių medžiagų turi ir riešutai bei sėklos. Todėl riešutus ir sėklas prieš valgymą rekomenduojama per naktį pamirkyti vandenyje ir vartoti labai saikingai.

Dar viena priežastis sumažinti grūdinių produktų vartojimą yra juose esantis baltymas – glitimas. Glitimas – tai baltymas, kuris aptinkamas kai kuriuose grūduose ir jų produktuose. Šio baltymo turi kviečiai, rugiai, miežiai bei visi produktai pagaminti iš šių grūdų arba jų miltų.

Avižos, ryžiai, grikiai, soros, bolivinė balanda ir burnotis glitimo neturi, tačiau būtina skaityti etiketes. Mat grūdai, turintys glitimo, gali juo pasidalinti. Pavyzdžiui, dėl sėjomainos su kitais grūdais dauguma avižų turi glitimo ar jo pėdsakų (išskyrus avižas pažymėtas ženklu „be glitimo“). Taip pat svarbu tai, kad grūdai su glitimu gali užteršti grūdus be glitimo (jeigu grikių miltai bus gaminami ten, kur prieš tai buvo malami kviečių miltai, grikių miltuose jau bus glitimo pėdsakų).

Mitybos specialistė: štai kodėl negalime pasitikėti mitybos piramidės rekomendacijomis
© Shutterstock

Glitimas kenksmingas sveikatai ir sukelia nemažai bėdų. Jautrumas glitimui gali pasireiškia įvairiais simptomais:

–žarnyno, skrandžio ir virškinimo problemos
– galvos skausmai, migrena
– nuotaikų pokyčiai
– nerimas
– neurologiniai sutrikimai
– lėtinis nuovargis
– geležies stokos anemija
– svorio kritimas arba augimas
– odos bėrimai, dilgėlinė
– plaukų slinkimas
– osteoporozė, kaulų ir sąnarių skausmai
– augimo sulėtėjimas
– depresija
– autizmas
– autoimuniniai sutrikimai
– dirgliosios žarnos sindromas
– potraukis cukrui
– širdies ligos
– vėžys

Buvo manyta, kad glitimas pavojingas tik tiems, kurie jo netoleruoja – serga celiakija. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai nurodo, kad šis baltymas vienodai pavojingas nepriklausomai nuo to ar jis toleruojamas ar netoleruojamas tyrimų atžvilgiu. Net 40 procentų žmonių negali tinkamai perdirbti glitimo, o likusiems 60 procentų jis gali vienaip ar kitaip pakenkti.

Garsus neurologas D. Perlmutter nurodo, kad jautrumas glitimui nesergant celiakija pagaliau pripažintas liga. Jis teigia, kad reikia vadovautis prielaida, kad esate jautrūs glitimui ir visiškai jo atsisakyti.

Mitybos specialistė: štai kodėl negalime pasitikėti mitybos piramidės rekomendacijomis
© Shutterstock

Galime manyti, kad grūdus žmogus valgė jau nuo tada, kai pradėjo verstis žemdirbyste. Deja, tuometiniai ir dabartiniai grūdai mažai ką turi bendro. Šiandien grūdinėse kultūrose net 40 kartų daugiau glitimo nei jo buvo vos prieš keliasdešimt metų. Glitimas sukelia stiprią priklausomybę. O ar genetinė bioinžinerija, leidusi taip pakeisti grūdus, t.y. padidinti glitimo kiekį ir buvo naudota šiam tikslui pasiekti (padidinti priklausomumą) lieka atviras klausimas.

Kaip veikia glitimas patekęs į mūsų organizmą? Glitimas sukelia priklausomybę sukeldamas euforiją todėl labai daug žmonių yra nuo jo priklausomi. Skrandyje glitimas skyla ir tampa polipeptidų mišiniu. Patekę į smegenis jie susijungia su morfino receptoriais ir sukelia malonumo pojūtį. Kai šis poveikis blokuojamas ar maistas, kurį virškinant gaminami egzorfinai nėra vartojamas, kai kurie žmonės patiria nemalonius abstinencijos simptomus. To pasekoje vėl siekiama vartoti maisto, turinčio glitimo. Priklausomybė yra tik viena neigiama glitimo pusė. Apžvelkime ir kitą – pavojų žarnynui. Sutrikus žarnyno veiklai ir suplonėjus gleivinei atsiranda vadinamasis „kiauro žarnyno“ sindromas. Nebesulaikomos potencialiai pavojingos medžiagos sukelia nuolatinį lėtinį uždegimą, dirgina imuninę sistemą. Lėtinį uždegimą dažnai rodo ir kraujo tyrimai nors paaiškinamos priežasties uždegimui gali ir nebūti.

Glitimo turi ne tik kviečiai, miežiai, rugiai, bet ir kuskusas, manų kruopos, bulgur kruopos (džiovintų kviečių kruopos), speltos miltai, perlinės kruopos. Glitimas aptinkamas ir kai kuriuose padažuose, aluje, degtinėje, sausuose pusryčiuose ir kt.

Hartwig D. ir Hartwig M. nurodo, kad pavojingų baltymų turi visi grūdai, ne tik tie, kurie turi glitimo. Savo baltymus turi ir avižos ir pseudogrūdų kultūros ir grikiai ir ryžiai. Pavyzdžiui, avižos turi prolaminų ir kitų junginių, kurie gali sukelti dar stipresnes reakcijas negu glitimas, tačiau mokslas dar nėra pilnai ištyręs kitų grūdų baltymų. Žmogaus virškinimo fermentams labai sunku juos suskaidyti į atskiras amino rūgštis. Sukeliama priešiška imuninės sistemos reakcija. Skatinamas uždegimas. Uždegimas gali pasireikšti labai įvairiai: celiakija, alergijomis, astma, artritu, lėtiniu nuovargiu, žvyneline, egzema, endometrioze ir t. t.

Jeigu sunku gyventi visiškai be grūdų, kartais galima valgyti grūdus be glitimo:

– grikius
– ilgagrūdžius ryžius
– bolivinę balandą
– burnotį
– avižų dribsnius be glitimo

Suprantama, kad iki šiol girdėjote, kaip svarbu valgyti grūdus kasdien, rinktis viso grūdo gaminius ir pan. Todėl labai sunku patikėti tuo, ką perskaitėte. Taigi, leiskitės į mokslinį eksperimentą su savimi. Išbandykite mitybą su sumažintu grūdų ir jų produktų kiekiu, rinkitės grūdus be glitimo. Juk ir pati Michelle Lewin, tarptautinis fitneso modelis, teigia, kad daržovės – geriausias angliavandenių šaltinis žmogui. Daržovės, o ne grūdai ! Tai saldžiosios bulvės, morkos, burokėliai, moliūgai ir t.t. Nepamirškime ir vaisių. Taikykite pateiktas rekomendacijas ir po kurio laiko patys pamatysite, kaip organizmą veikia grūdai ir kaip keičiasi Jūsų sveikata sumažinus jų vartojimą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(40 žmonių įvertino)
3.7750

Top naujienos

Vaikų pramogos vandens parke vos nesibaigė skaudžia tragedija: teismas nurodė atlyginti žalą (5)

„Sužinok, kodėl net bebaimiai maorių kariai čia spiegia iš baimės! Išlaikęs ekstremaliausią...

Lietuviai Vokietijos greitkelyje pateko į policijos akiratį – gavo baudą ne tik už greitį

Vokietija garsėja savo greitkeliais, kuriuose greitis – neribojamas. Tačiau drauge šalis garsi ir...

10 didžiųjų Lietuvos miestų eglių laukia jūsų balsų: išrinkite gražiausią (106)

Visus didžiuosius Lietuvos miestus jau puošia kalėdinės eglės. Kiekviena jų savaip ištaiginga...

Istorinis vakaras: Putinas su Zelenskiu pirmą kartą susitiko akis į akį nuolat atnaujinama (678)

Prezidento pareigas gegužę pradėjęs eiti politikos naujokas Volodymyras Zelenskis pirmadienį...

Įtampa Kauno stadiono statybų aikštelėje: atlyginimų negaunantys turkai ruošiasi streikui (182)

Panašu, kad pigiausiu S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos pasiūlymu susiviliojusi...

Medikas pažėrė kritikos supermamoms dėl vaikų primaitinimo: sekate ne tomis rekomendacijomis, kuriomis derėtų (1)

Neseniai vykusioje parodoje „Vaikų šalis“ Vaikų ligoninės gydytojas gastroenterologas doc. dr....

Klaipėdos tragedija pildosi naujomis detalėmis: vaiko situacija buvo įvertinta pirmu grėsmės lygiu (145)

Sekmadienį Klaipėdoje, Minijos gatvėje, aptiktas negyvas kūdikis irimo stadijoje. Tą pačią...

Lemiamai kovai Adomaičiui nepavyko išsaugoti tik vieno žaidėjo

Sekmadienio Lietuvos krepšinio lygos ( LKL ) dvikovoje su Kauno „Žalgiriu“ Vilniaus „Ryto“...

Taip įsirengti savo namus gali ne kiekvienas: naudoja iš pirmo žvilgsnio nederančias detales

Dizaino pasaulyje eklektika nėra pripažįstama kaip savarankiškas stilius, bet dauguma meno...