Nors pagrindiniai jos patarimai nuo sudarymo laiko nepakito, įvairios šalys ją vaizduoja kiek kitaip. Kodėl? Ir ką, atsižvelgiant į mūsų šalies gyventojų mitybos įpročius, pataria lietuviškoji maisto piramidė?
Apie šią Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistais parengtą Maisto pasirinkimo piramidę, skirtą taisyklingos mitybos įpročiams ugdyti, kalbėjomės su dietologijos klinikos „Dietos sistema“ gydytoja dietologe dr. Edita Gaveliene.
Pagrindas – grūdai, daržovės ir vaisiai
Sveikos mitybos pagrindą sudaro produktai, kurių rekomenduojama suvalgyti daugiausiai. Tai net trys produktų grupės: kruopos, duona, makaronai, bulvės bei daržovės ir vaisiai. Žodžiu, maisto produktai, kurie turi daug skaidulinių medžiagų, kompleksinių angliavandenių, vitaminų, mineralų.
Maitinimosi piramidės viduryje – pienas ir jo produktai, mėsa, žuvis, kiaušiniai, riešutai, sėklos ir augaliniai riebalai. Juos patariama valgyti kasdien, bet rečiau, saikingai. Ankstesnė mitybos piramidė patarė, kad šie produktai sudarytų apie dešimtadalį kasdienio žmogaus raciono, 2–3 porcijas per parą.
„Lietuvos specialistų sudarytoje mitybos piramidėje atskirai išskirta produktų grupė – sėklos ir augaliniai riebalai. Senojoje tradicinėje lietuvių mityboje buvo daug riešutų ir sėklų – turinčių daug vitaminų, mikroelementų, kokybiškų baltymų. Šie produktai – augalinių polinesočiųjų riebalų šaltinis, kurie yra labai svarbūs sveikatai“, – pastebėjo dr. E. Gavelienė.
Šviesoforo spalvos mityboje
Maisto pasirinkimo piramidės viršūnėlėje sudėti tie produktai, kurių galima atsisakyti ar bent jau vartoti labai retai: cukrus, saldainiai ir kiti saldumynai, sviestas, druska, saldinti gėrimai, riebalai. Juos rekomenduojama vartoti saikingai, retai, tikrai ne kasdien.
Neištvėriau nepasiteiravusi – negi ir lašiniai priskiriami šiai itin retai vartojamų maisto produktų grupei?
Pasak pašnekovės, lašiniai – Lietuvoje kone mistifikuojamas maisto produktas. Jo pagrindas – didelis riebalų kiekis, tad jie neturėtų būti kasdien įtraukiami į mitybos racioną, jie piramidės „viršūnėlėje“.
Trys piramidės aukštai pažymėti skirtingomis spalvomis – apatinis žalias, vidurinis geltonas, viršutinis raudonas, tai atitinka šviesoforo spalvų reikšmę.
Lietuvos gyventojai mažai valgo daržovių ir vaisių, todėl gauna nepakankamai biologiškai veiklių medžiagų, kurių yra šiuose produktuose. Apatinis piramidės aukštas suskaldytas į du sektorius. Viename liko grūdiniai produktai ir bulvės, kitame – daržovės ir vaisiai. Jų žmogus turi valgyti kiekvieną dieną. Daržovių ir vaisių dienos norma yra maždaug po 400–500 g. Taip apibendrina piramidės autoriai jos aprašyme.
Optimalu valgyti 3–4 kartus
Naujojoje mitybos piramidėje rekomenduojamų produktų kiekis nenurodomas porcijomis. Kodėl paliekamas toks neapibrėžtumas?
„Visų maitinimosi rekomendacijų, mitybos specialistų tikslas – suinteresuoti žmones rinktis kuo įvairesnį maistą. Tik taip jie gaus įvairiausių reikalingų maistinių medžiagų“, – sakė gydytoja dietologė, pastebėdama, kad maisto porcijos dydis nėra tiek svarbus, kaip įvykdyti tai, kas surašyta maisto pasirinkimo piramidėje.
Tam tikroje maisto pasirinkimo piramidės vietoje esantis produktas valgytinas kelis kartus per dieną, kitas kasdien, bet saikingai, trečias – visai retkarčiais. Porcijų dydis nėra pateikiamas konkrečiai, nes tai labai priklauso nuo žmogaus amžiaus, kūno sudėjimo, patiriamo fizinio krūvio ir atliekamo darbo, o bet kokio žmogaus sveikatai svarbiausia yra maisto produktų įvairovė ir valgymo režimas.
Jei žmogus valgys tinkamai pasirinktus maisto produktus vieną kartą per dieną, nieko gera nebus. Optimalu yra valgyti 3–4 kartus per dieną, idealu – net penkis kartus, maždaug kas 4 valandas, labai svarbu nepersivalgyti.
Pagrindas – vanduo
Maisto pasirinkimo piramidės pagrinde išrikiuotos net 8 vandens stiklinės. Tai patarimas žmogui kasdien išgerti tiek vandens?
„Labai svarbu kasdien gerti pakankamai skysčių. Pakankamas vandens kiekis – tai vienas iš svarbiausių dalykų mūsų organizme užtikrinti reikiamą medžiagų apykaitą, maisto medžiagų pasisavinimą, šalinimą. Tos 8 vandens stiklinės – suapvalintas skaičius. Tiksliau reiktų skaičiuoti taip: vienam žmogaus ūgio centimetrui kasdien būtini 10 mililitrų vandens. Tad 1,6 m. ūgio moteriai reikėtų išgerti 1,6 litro vandens, o 2 metrų ūkio vyrui – 2 litrus vandens“, – sakė pašnekovė, pabrėždama, kad į tą kiekį įeina vanduo ir nesaldintos arbatos.
Pasiteirauta, kaip vertina nuomonę, kad žmogaus organizmas jaučia, kas jam tinka, kad reikia valgyti tai, ko nori, gerti tiek, kiek ir ko nori, pašnekovė pabrėžė, kad kūnas savo poreikius išreiškia tik esant dideliam deficitui. Kūno poreikius geriau jaučia vaikai, kol jų natūralūs pojūčiai nesugadinti. Suaugusieji paprastai maisto produktus renkasi pagal skonį, įprotį, emocijas, tradicijas.
Nors žmonės sako, esą nori produkto dėl jame esančių tam tikrų maisto medžiagų, pasaulyje yra įvairių produktų, kurie turi daug tų pačių medžiagų, bet juos matydami tokie žmonės negautų signalo, kad nori juos valgyti. Tai išmokti dalykai, susiję su tuo, kad žmogus nevalgo pakankamai įvairaus maisto, kuris kūno poreikius patenkintų viskuo – ir emocionaliai, ir maisto medžiagomis.
Dėmesys judėjimui ir kramtymui
Kodėl mitybos piramidė jau kelerius metus vaizduojama kiek kitaip, greta jos matome sportuojančius vaikus ar tarsi į kalną kopiantį žmogų? Pasak pašnekovės, tai susiję su faktinės Lietuvos gyventojų mitybos ir fizinio aktyvumo duomenimis. Mat mityba ir fizinis aktyvumas glaudžiai susiję, juk mityba – tai maisto medžiagų ir energijos gavimas, o fizinis aktyvumas – eikvojimas, tarp jų būtinas balansas.
Kaloringai maitinantis ir mažai judant gresia antsvoris, nutukimas, širdies kraujagyslių ir kitos lėtinės ligos. Prieš 20 metų nebuvo tam skiriama tiek dėmesio, ko gero, žmonės nejuto ir tokio didelio judėjimo stygiaus.
Kas žmogaus mityboje svarbiausia? Pasak dr. E. Gavelienės, esminiai dalykai yra labai paprasti, gal todėl žmonėms labai tingisi jų klausyti – svarbu valgyti reguliariai, ne 1–2 kartus per dieną ir kuo įvairesnį maistą. Labai svarbu kreipti dėmesį į patį valgymo procesą, tuo metu neskaityti, nekalbėti telefonu ir nežiūrėti televizoriaus, mėgautis pačiu valgymo procesu, gerai sukramtyti maistą.
Vietoj apibendrinimo
O tam, kad žmogus būtų sveikas, pasak pašnekovės, svarbiausia mylėti save – tada viską padarys, kad kūnas būtų sveikas. Kol kas dauguma tautiečių – dar tikri „altruistai“: dažna moteris pirma pasirūpins vaikais, vyru, o sau laiko neras, dažnam vyrui tiek rūpi darbas, kad tik vakare prisimena, kad nespėjo pavalgyti, ir tada „atsigriebia“ už visą dieną.
„Kūno sveikata – vienas pagrindinių gyvenimo džiaugsmų. Turime suprasti, kad, neskirdami dėmesio sau, sveikatos ilgam gyvenimui turėsime mažiau“, – pabrėžė gydytoja dietologė.
Na, o Sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistų sudaryta maisto pasirinkimo piramidė ypač akcentuoja, kad Lietuvos gyventojai valgo mažai daržovių ir vaisių (dažnam trūksta vitaminų, mikroelementų, biologiškai veiklių medžiagų), gyvena nepakankamai aktyviai. O šie du takeliai labai svarbūs žengiant sveikatos link.
