Visuotinai manoma, kad lėtines ligas, kurios trumpina gyvenimą, skatina rūkymas, saldumynai ir greitmaistis.
Paaiškėjo, kad šie veiksniai stipriai perdėti. Pasirodo, labiausiai ligas ir mirtį skatina trūkumas to, ko mes nevalgome.
27 metus visame pasaulyje vykdyto tyrimo rezultatai parodo, kad pusryčiams nesuvalgyta visagrūdė duona sveikatai daug pavojingesnė nei pora suvalgytų pyragaičių.
Kodėl mes sergame?
Milijonai žmonių visame pasaulyje daro tas pačias klaidas, galvodami, kad laikosi sveikos mitybos taisyklių – jie vengia perdirbtos mėsos gaminių, saldumynų ir hidrintų riebalų. Tačiau, kaip parodo skaičiai, šie produktai atsidūrė pačiame sveikatos priešų sąrašo gale.
Pasaulyje daugiau nei pusę mirčių, susijusių su mityba, paskatina tai, kad mes vartojame per daug druskos ir katastrofiškai mažai visagrūdžių produktų ir vaisių.
Dėl skurdžios mitybos miršta kas penktas žmogus pasaulyje – 11 mln. per metus. Palyginimui: rūkymas pražudo 7 mln. žmonių.
Prasta mityba sukelia tokias ligas ir negalavimus, kaip širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys ir diabetas. Beje, nutukimas, kuris kelia didžiausią nerimą sveiko gyvenimo būdo propaguotojams, yra 6-oje rizikos veiksnių vietoje.
Paaiškėjo, kad sveikų produktų trūksta ir skurdžių, ir turtingųjų racione. Mokslininkai paskelbė rizikos reitingus skirtingoms šalims, ir rekomendavo pasidaryti atitinkamas išvadas ir valstybėms apskritai, ir paprastiems jų piliečiams.
Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Indijos, Vokietijos, Egipto, Turkijos, Irano, Pakistano, Brazilijos ir Nigerijos gyventojų racione labiausiai jaučiamas visagrūdžių produktų trūkumas. Padažų mėgėjai – kinai, japonai, indoneziečiai ir tailandiečiai – kenčia nuo druskos pertekliaus.
Apskritai daugumos žmonių mityboje trūksta dar ir žuvies, vaisių ir daržovių, riešutų ir sėklų, ankštinių, polinesočiųjų riebalų rūgščių, skaidulų ir pieno produktų.
Ne, tai ne apie mane!
Neskubėkite džiaugtis, kad jūsų mityba visavertė. Vaisiai, daržovės ir žuvis daugiau ar mažiau suprantama. O štai viso grūdo produktus moka išsirinkti toli gražu ne visi. Tyrimo autoriai įspėja: parduotuvių lentynose gausu produktų, pažymėtų kaip „visagrūdžiai“, tačiau realiai vos kelių iš jų sudėtis atitinka žymėjimą.
Maisto perdirbimas – labai pelningas verslas, kuris jo savininkams atneša milijardinį pelną. Labiau apsimoka ir yra paprasčiau pardavinėti duoną ir makaronus iš perdirbtų grūdų, tačiau šiuo metu išpopuliarėjo sveika mityba, todėl gamintojai žymi savo gaminius kaip sveikus, visagrūdžius ir pan., o pardavinėja ką tik nori.
„Į gaminius iš smulkiai maltų miltų dedama šiek tiek grūdų, o dar druskos, cukraus ir sočiųjų riebalų. Visi turėtume į tai atkreipti dėmesį ir išmokti skirti viso grūdo produktus iš tikrų, minimaliai perdirbtų grūdų, nuo tų, kurie tik reklamuojami kaip visagrūdžiai“, – Andrew Reynoldsas iš Otago universiteto Naujojoje Zelandijoje.
Kaip išsirinkti visagrūdžius produktus
Organizacija „Whole Grains Council“ („Viso grūdo produktų taryba“) sukūrė žymėjimo sistemą, padedančią pirkėjams sužinoti sveikų grūdų kiekį gaminyje. Šis žymėjimas naudojamas 54 šalyse.
Ekspertai pataria atidžiai skaityti gaminio etiketėje nurodytą sudėtį ir atminti, kad viso grūdo gaminiai – tik tie, kuriuose naudojamas visas grūdas, su sėlenomis, gemalu ir endospermu.
Duona iš paprastų miltų su pora įkeptų grūdų nėra visagrūdė. Labiausiai paplitę klaidinantys rinkodaros triukai ant pakuočių – užrašai „7 grūdų duona“, „Su sveikais grūdais“, „Daugiagrūdė“, „Pagaminta iš sveikų kviečių“.
Dar vienas rinkodarininkų triukas – makaronų ir duonos spalva. Pirkėjas labiau linkęs tikėti, kad produktas pagamintas iš viso grūdo miltų, jei jis tamsesnės spalvos. Bet savaime spalva nieko nereiškia. Jei norite nusipirkti tikrai sveiką duoną, ieškokite tokios, kurios pakuotėje pirmi įrašai būtų „visagrūdė“ arba „iš nemaltų grūdų“.
Paprastai visagrūdė duona būna gana standi ir kieta. Rečiau pasitaiko minkštesnė kvietinė duona su sėlenomis. Lentynose taip pat galima rasti kiek drėgnesnės duonos vakuuminėje pakuotėje. Visais atvejais visagrūdės duonos konsistencija skiriasi nuo įprastos. Esmė ta, kad iš grubaus malimo miltų pagaminta tešla yra mažiau lipni ir ne tokia elastinga nei iš įprastų aukščiausios rūšies miltų.
Įsitikinkite, kad duonoje nėra tešlą minkštinančių tirštiklių ir dirbtinių konservantų, tokių kaip kalcio propionatas arba natrio benzoatas, kurie išgaunami iš sojos. Leistini nebent natūralūs konservantai, tokie kaip askorbo rūgštis.
Geriausi gaminiai tokie, kuriuose apskritai nėra druskos ir cukraus, bet jei mėgstate saldesnę duoną, rinkitės tokią, kurios sudėtyje yra natūralių saldiklių – medaus ir melasos, bet ne kukurūzų sirupo.
Tie patys patarimai galioja ir renkantis makaronus. Šiame segmente gamintojai ypač mėgsta žaisti su spalva. Vis dėlto žalios spalvos makaronai nėra pagaminti iš špinatų, o raudonos spalvos – iš pomidorų, taip pat rudos spalvos makaronai nebūtinai buvo gaminami iš viso grūdo miltų.
Visais atžvilgiais saugiausia ir sveikiausia valgyti daugiau kruopų. Bet čia taip pat yra povandeninių srovių. Sveikais grūdais nėra laikomi apdoroti balti ryžiai, perlinės ir miežinės kruopos, manų ir sorų kruopos.
Tikrosios viso grūdo kruopos – tai grikiai, bulguras, bolivinė balanda, avižų, miežių grūdai, kukurūzai, spelta.
O jūs ar vartojate užtektinai viso grūdo produktų? Ko trūksta jūsų mityboje?
