Kasdienė situacija: perpjovėte obuolį pusiau – sau ir vaikui. Jūs savo pusę suvalgėte iškart, o vaikas niekur neskuba, jo obuolio pusė po truputį tamsėja. „Valgyk, tai juk natūrali askorbo rūgštis!“ – įkalbinėjate jūs, bet iš tiesų vitamino C ten beveik neliko.
Veikiant šviesai obuolyje gaminasi askorbinazė – medžiaga, kurios cheminė struktūra panaši į vitaminą C, tačiau kurios poveikis priešingas. Askorbinazė rūgština vitaminą C ir jį ardo.
Dvi vieno medalio pusės
Askorbo rūgštis ir askorbinazė – pats ryškiausias vitaminų ir antivitaminų pavyzdys. Tokių medžiagų cheminė sudėtis panaši, bet savybės absoliučiai priešingos.
Organizme vitaminai virsta kofermentais ir ima sąveikauti su specifiniais baltymais, tokiu būdu reguliuodami įvairius biocheminius procesus. Visi vaidmenys paskirstyti iš anksto: vitaminas gali integruotis tik į jį atitinkantį baltymą. Pastarasis savo ruožtu atlieka savo griežtai apibrėžtą funkciją, neįsileisdamas jokių pakaitalų. Antivitaminai taip pat virsta kofermentais, tik netikrais.
Specifiniai baltymai nepastebi pakaitalo ir mėgina įgyvendinti įprastas funkcijas, bet tai jau neįmanoma: vitaminų poveikis gali būti visiškai arba iš dalies blokuojamas, jų biologinis aktyvumas sumažėja arba visai išnyksta. Medžiagų apykaitos procesai sustoja.
Dabar jau netgi yra žinoma, kad antivitaminai ne tik stabdo biocheminius organizmo procesus – kai kuriais atvejais jie pakeičia cheminę vitaminų struktūrą ir tada netikras kofermentas imasi savo biocheminio vaidmens. Tad galimi ir pliusai.
Iš minusų - į pliusus
Antivitaminai buvo atrasti atsitiktinai, kai mokslininkai bandė sustiprinti biologines kraujodaros procesus aktyvinančio vitamino B9 (folio rūgšties) savybes. Įvairių cheminių procesų metu vitaminas B9 pakito, prarado savo įprastas savybes, užtat įgavo naujų – ėmė blokuoti vėžinių ląstelių augimą.
Taip pat atsitiktinumo dėka buvo aptiktas ir dikumarinas – vitamino K priešininkas. Abi šios medžiagos dalyvauja kraujodaros procese, tik vitaminas K skatina kraujo krešėjimą, o dikumarinas jį mažina. Dabar ši jo savybė naudojama tam tikrų ligų gydymui.
Per pastaruosius dešimtmečius chemikai išgavo šimtus dirbtinių vitaminų, ir dauguma jų, pastebėta, turi antivitaminų savybių. Pavyzdžiui, šiek tiek pakeitę cheminę pantoteno rūgšties, kuri aprūpina ląsteles energija, struktūrą, chemikai gavo antivitaminą B3, kuris turi raminantį poveikį.
Eksperimentai su gyvūnais parodė, kad sojų pupelėse yra baltymų junginių, kurie visiškai sunaikina vitaminą D, kalcį ir fosforą, taip išprovokuodami rachitą. Tačiau pakaitinus sojų miltus, antivitaminų poveikis neutralizuojamas. Ilgainiui ši antagonistinių medžiagų pora bus naudojama medicinoje.
Be konkurencijos
Bet koks produktas turi ir vitaminų, ir antivitaminų. Ir tai gerai: vitaminai užtikrina apykaitos procesus, o antivitaminai veikia kaip savotiškas reguliatorius. Būtent todėl hipervitaminozė itin retas reiškinys, dažniausiai pasitaikantis netinkamai vartojant vaistus.
Antivitaminai užkerta kelią kai kurioms ligoms ir galbūt taps naujų vaistų pagrindu.
Vitaminų konfliktas
Įdomu tai, kad tokius antipodus turi visi vitaminai. Tad taisyklingos mitybos rekomendacijose turėtų būti atsižvelgiama į galimus vitaminų konfliktus.
* Pavyzdžiui, tas pats minėtasis vitaminas C, kurio yra daugelyje šviežių daržovių ir vaisių. Tereikia supjaustyti daržoves ir iš jų pagaminti salotas bei kuriam laikui palikti jas ant stalo arba išspausti sultis ir palikti jas taurėje, ir iškart ima veikti askorbinazė. Tokiu būdu dingsta iki 50 proc. vitamino C. Tad patiekalus sveikiausia valgyti šviežiai pagamintus.
* Vitaminas В1 (tiaminas) atsakingas už augimo ir raidos procesus, jis palaiko širdies, nervų ir virškinimo sistemos veiklą. Bet visas jo teigiamas savybes sunaikina tiaminazė. Šios medžiagos daug neapdorotuose produktuose – daugiausiai gėlavandenėse ir jūrų žuvyse, ryžiuose, špinatuose, bulvėse, vyšniose, arbatžolėse. Tad japonų virtuvės gerbėjams, gresia didesnė vitamino В1 deficito rizika.
* Nevirtos pupelės ir soja neutralizuoja vitamino E poveikį. Apskritai būtent termiškai neapdorotuose produktuose itin daug antivitaminų.
* Dar vienas labai populiarus antivitaminas, apie kurį daugelis nė nenutuokia – kofeinas. Jis trukdo pasisavinti vitaminą C ir B grupės vitaminus. Jei norite išspręsti šį konfliktą, kavą ir arbatą gerkite praėjus 1–1,5 val. po valgio.
* Giminingą cheminę struktūrą turi biotinas (vitaminas H) ir avidinas. Pirmasis atsakingas už sveiką žarnyno mikroflorą ir stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje, o antrasis trukdo jį įsisavinti. Abiejų medžiagų yra kiaušinio trynyje, bet avidino turi tik žalias kiaušinis (kaitinant jis suyra). Todėl sergant diabetu ar turint problemų su žarnyno mikroflora reikia valgyti kietai, o ne minkštai virtus kiaušinius.
* Jei jūsų valgiaraštyje daug rudųjų ryžių, pupelių, sojų, graikiškų riešutų, pievagrybių ir austrių grybų, karvės pieno ir jautienos, gali kilti vitamino PP (niacino) deficitas. Visi išvardyti produktai turi daug jo antipodo – aminorūgšties leucino.
* Vitaminas А (retinolis) nors ir priskiriamas prie tirpių riebaluose, tačiau blogai įsisavinamas kai vartojama per daug margarino ir kulinarinių riebalų. Gamindami kepenėles, žuvį, kiaušinius ir kitus produktus, kuriuose daug retinolio, naudokite kuo mažiau riebalų – pageidautina, tik šiek tiek alyvuogių aliejaus arba sviesto.
3 faktai apie vitaminus ir antivitaminus
* Pagrindiniai vitaminų priešai – alkoholis ir rūkymas (taip pat ir pasyvus). Alkoholis itin aktyviai ardo B, C ir K grupės vitaminus. Viena cigaretė iš organizmo pašalina paros vitamino C normą.
* Kai kurie antibiotikai yra antivitaminai, slopinantys B grupės vitaminų biologinį aktyvumą.
* Daugiausiai askorbinazės – vitamino C priešininkės – yra agurkuose ir aguročiuose.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
