aA
Jei gerai jaučiatės, sportuojate ir sveikai gyvenate dar nereiškia, kad esate sveikas. Taip tikina ne vieną dešimtmetį jaunuolių sveikatą tikrinantys Lietuvos sporto medicinos centro vyriausiasis gydytojas Edmundas Švedas ir Vilniaus universiteto Santariškių ligoninės įgimtų širdies ydų poskyrio kardiologė Laimutė Laučiuvienė.
Edmundas Švedas ir Laimutė Laučiuvienė
© A.Pliadžio nuotr.

Kartais klastingos ligos pasireiškia ne iš karto. Vaikas jaučiasi gerai, noriai sportuoja, svajoja apie geresnius rezultatus, tačiau kardiologų diagnozė dažnai būna negailestinga.

„Kiek daug talentingų, gabių vaikų išėjo iš mano kabineto verkdami. Bet mano pareiga – pasirūpinti jų sveikata ir perspėti apie ligas“, – sako kardiologė L. Laučiuvienė.

Apie tai, kaip saugoti širdį, kiek kartų reikia sportuoti ir kodėl anaboliniai steroidai yra tas pats kaip narkotikai DELFI kalbasi su sporto gydytoju E. Švedu ir kardiologė L. Laučiuviene.

Minėjote, kad jaunimo sveikata blogėja. Kokios priežastys tai lemia?

Laimutė Laučiuvienė: Maždaug 8 proc. vaikų gimsta su širdies ydomis. Tas skaičius iš esmės nesikeičia, tiesiog dabar, kai diagnostikos įranga patobulėjo, mes jų priskaičiuojame iki 90 rūšių. Su vienomis jų vaikai gali sportuoti, kitos jau reikalauja nutraukti bet kokią sportinę veiklą.

Medikai atsakingi už sportininkų sveikatą. Jei kas nors netikėtai miršta varžybų metu, kalti lieka medikai. Todėl tikriname labai kruopščiai, tačiau vis tiek išlieka maždaug 5 proc. staigios mirties rizikos. Staigios mirtys dažniausiai ištinka dėl širdies ydos.

Edmundas Švedas: Su širdies yda nesportuojantis žmogus gali gyventi ilgai, tačiau sportininkui dėl didelio fizinio krūvio tai yra pavojinga.

Tačiau vis tiek karts nuo karto sužinome, kad sporto aikštelėje netikėtai miršta jauni sportininkai. Ar medikai ne visas problemas gali pastebėti?

Laimutė Laučiuvienė
Laimutė Laučiuvienė
© DELFI (L. Mustafinaitės nuotr.)

L.L.: Būna tikrai klastigų ligų. Kai kurios išryškėja tik jau pradėjus sportuoti, tarkime, širdies raumens išstorėjimas – viena iš staigios mirties priežasčių. Būna įgimtos kraujagyslių anomalijos, kurios suaugusiems sukelia infarktus, o vaikams – staigią mirtį.

– Ar jūsų praktikoje yra pasitaikę, kad sportininką ištiktų staigi mirtis?

L.L.: Ne, mano praktikoje to nėra pasitaikę, kad kruopščiai medikų apžiūrėtas sportininkas staigiai mirtų.

E.Š.: Vilniuje yra 5000-6000 sporto mokyklas ir įstaigas lankančių vaikų. Lietuvos sporto medicinos centre tikrinasi tik apie 3000. Kiti eina pas šeimos daktarus, tačiau ne visi jie žino sporto medicinos specifikos, krūvių ir galbūt tiria ne taip kruopščiai. Mes tiriame sveikatą labai griežtai. Ne visiems tai patinka, kai kurie stengiasi mus apeiti ir eina į polikliniką.

– Ar daug tokių, kurie išgirdę, kad negali sportuoti dėl sveikatos problemų, vis tiek sportuoja?

L.L.: Daugybė, ypač berniukų. Daug vaikų iš mano kabineto išėjo verkdami. Verkia ir treneriai, ir tėvai. Jei girdime širdies ūžesius, tai net mokykloje neleidžiame sportuoti. Atrodo, kad maži ūžesiukai yra nepavojingi, širdies yda nedidelė, bet širdies negalavimai progresuoja labai greitai, prieinama net iki operacijų.

E.Š.: Sunku vaikams išgirsti, kad nebegali sportuoti. Dauguma jų jaučiasi gerai, sveikata niekada nesiskundžia, o mes matome širdies ydą ir viskas – kelias į sportą baigtas. O kiek daug talentų taip praradome.

– Jei matote, kad yra sveikatos problemų, ar galite uždrausti sportuoti?

E.Š.: Ne, uždrausti negalime, tik rekomenduoti nebesportuoti. Tarybiniais metais būdavo uždėdavome antspaudą, kad sportuoti draudžiama ir viskas. Dabar reikia įtikinti sportininką, nes norime, kad sportininkas aukštumų pasiektų kaip galima sveikesnis.

L.L.: Aš esu uždraudusi sportuoti. Kartais tenka net surengti daktarų konsiliumą, kad įtikintume, kad sportuoti negalima.

E.Š.: Kartais ir olimpiečiams tenka pranešti, kad sportuoti jis nebegali. O juk žmogus jau būna nemažai pasiekęs, geri rezultatai, o paskui rezultatus eina ir pinigai. Daugelis svajoja patekti į aukščiausią lygą ir užsidirbti pinigų, bet tam reikia geros sveikatos, o jos nenusipirksi.

Tikrintis sveikatą reikia ne tik sportininkams. Dažnai pasitaiko, kad koks nors verslininkas dirba dirba visą dieną, o vakare užsuka į sportą salę pasimankštinti ir staiga miršta. Dažniausiai jie nieko nežino apie savo sveikatą, ateina pavargę ir tikisi, kad sporto salėje pasisems sveikatos, bet baigiasi blogai. Žmogus yra kaip automobilis – turi būti reguliariai tikrinamas.

– Ar daugiau įgytų ar įgimtų širdies problemų?

L.L.: Įgimtų daugiau. Širdį pažeidžia dažniausiai infekcijos, bet jos išgydomos, o reumato labai nebedaug liko, tik pavieniai atvejai.

E.Š.: Pamenu vieną atvejį. Vienas studentas išvažiavo į Karpatus slidinėti, susirgo gripu, bet vis tiek slidinėjo su temperatūra ir grįžo jau su širdies raumens uždegimu. Po gripo ir kitų virusinių infekcijų mes visiems darome kardiogramas.

L.L.: Širdies persodinimas dažniausiai ir atliekamas, kai po gripo komplikacijų nustatomas širdies raumens silpnumas. Taip pat dažnai širdies problemos kyla po Laimo ligos, kurią sukelia erkių įkandimas, sutrinka širdies ritmas, tenka net stimuliatorius dėti.

Sportininkai, ypač profesionalūs, dažnai naudoja įvairius papildus, ar jie nekenkia sveikatai?

E.Š.: Vitaminų, amino rūgščių ir baltymų sportininkams reikia, nes jie gauna didelį fizinį krūvį, daug prakaituoja, netenka mineralinių medžiagų. Tačiau anaboliniais steroidais piktnaudžiauti negalima, jei norite likti gražūs ir sveiki.

Edmundas Švedas
Edmundas Švedas
© DELFI (L. Mustafinaitės nuotr.)

Blogiausia, kad dabar anabolikai ir steroidai parduodami kiekvienoje parduotuvėje, jų niekas nekontroliuoja. Olandai padarė tyrimus ir nustatė, kad narkotikai ir anaboliniai steroidai yra beveik tas pats. Anaboliniai steroidai kenkia ne tik širdžiai, jie paveikia visus organus, žmonės tampa agresyvūs, plyšta sausgyslės, nes raumenys auga greitai, o kraujagyslės ir kiti audiniai nespėja taip greitai augti.

Dar pamenu vieną kultūristą – Lietuvos jaunių čempioną, kuris po Santariškes vaikščiojo su dirbtine širdimi, laukė širdies persodinimo ir galiausiai mirė. Jam buvo tik 17 ar 18 metų.

– Patarkite, kaip saugoti širdį ir palaikyti gerą sveikatą?

E.Š.: Per savaitę reikia bent tris kartus sportuoti, aktyviai, iki prakaito. Tik tuomet širdis dirbs geriau, bus mažiau problemų dėl spaudimo, pagerės medžiagų apykaita, neaugs antsvoris.

Du kartus sportuoti per savaitę – tik laiko gaišimas, tuomet tik palaikysite esamą formą, tačiau jei norite geriau jaustis, reikia sportuoti tris kartus, o keturi kartai per savaitę būtų dar geriau.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Juodžiausias Jasikevičiaus ruožas: ugnimi į ugnį CSKA atsakęs „Žalgiris“ vėl krito po pratęsimo (322)

Kauno „Žalgirio“ (3-9) krepšininkų pastangos nutraukti pralaimėjimų seriją Eurolygoje...

RAND ataskaitoje – dar vienas įspėjimas NATO: šios temos Baltijos šalys vengia ne veltui (137)

NATO viršūnių susitikimą Londone prezidentas Gitanas Nausėda pavadino puikiu ir net fantastišku....

Katastrofos zonoje gyvenusi moteris: ekskursijos į šią vietą turi būti ne pramoga, o galimybė išvysti kvailumo pasėkmes (5)

Pagaliau atėjo metas apžvelgti įdomiausią Černobylio zonos objektą – Pripetės miestą....

VU rektorius: dabartiniam valstybės „establišmentui“ reikia radikalaus atnaujinimo – jie nebesupranta, ką daro

„Mūsų protesto akcijos nesibaigs per visus rinkiminius metus. Mūsų tikslas yra nauja karta –...

Latvijos miestas pasipuošė kaip pasakoje: tapo tikra Kalėdų sensacija (17)

Kalėdoms artėjant Latvijos miestai tampa vis gražesniais. Štai ir Uogrė pavirto tikru kalėdiniu...

Rūta Steponavičienė

Vyras papasakojo, kaip jam pavyko nutraukti saitus su alkoholiu: kada joks kodavimas nepadės? (2)

Alkoholizmas – turbūt viena iš opiausių Lietuvos problemų. Tik ar pagalvojame, kad ši...

Automobilių gamintojams – vieni blogiausių metų: naikina 80 tūkstančių darbo vietų (53)

Automobilių pramonės darbuotojams visame pasaulyje tai bus vieni blogiausių metų: mažėjanti...

Rapšys nesulaikomas – apgynė Europos čempiono titulą ir iškovojo antrą aukso medalį (44)

Lietuvos plaukimo žvaigždė Danas Rapšys Glazge (Jungtinė Karalystė) vykstančiose Senojo...

Pasitikrinkite, ar jums tai negresia: 5 nepastebimi dalykai, kurie veda santykius į pražūtį

Labai daug santykių nutrūksta – tokia realybė, kad ir kaip sunku būtų ją pripažinti. Dauguma...

Afrodiziakas ne tik moterims: veikia geriau nei šokoladas

Saldžiavaisio pupmedžio sirupas yra natūralus pakaitalas šokoladui, kuris turi savo specifinį...