Anot K.Žagmino, prieš keletą metų VHC buvo registruojamas tarp 20-29 metų jaunuolių, o dabar dominuoja 15-19 metų amžiaus jaunimas. K.Žagminas prognozuoja, jog jei narkomanijos plitimo tempai bus nesustabdyti, "ateityje turėsime labai daug jaunų žmonių užsikrėtusių šia nepagydoma liga (VHC - BNS)".
Mediko teigimu, socialines ekonomines šios infekcijos pasekmes visuomenė pajus po 10-15 metų, kai "liga išsirutulios į žymesnius kepenų pakenkimus ir pacientai pateks į ligonines".
K.Žagminas teigė, jog rizika užsikrėsti VHC per kraujo perpylimus Lietuvoje yra labai maža, tačiau pripažino, jog visiškai nepanaikinta. Jo nuomone, "dar ne viskas Lietuvoje padaryta, jog hepatitai per kraujo transfuzijas neplistų".
"Rizika perduoti VHC per kraujo perpylimus sumažės tik tada, kai bus išplėtota nemokama donorystė", - spaudos konferencijoje sakė medikai. Jie taip pat pabrėžė, kad virusiniais hepatitais užsikrėsti yra žymiai lengviau nei ŽIV.
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų docentė Danutė Speičienė atkreipė dėmesį, jog tie žmonės, kurie dažniau sirgo ir gulėjo ligoninėje, ypač prieš dešimtmetį, turėtų būtinai pasitikrinti, ar nėra užsikrėtę VHC.
Savo nerimą medikė aiškino tuo, jog sovietmečiu trūko vienkartinių priemonių ir įvairioms procedūroms medicininiai įrankiai buvo naudojami ne kartą, todėl šie žmonės priklauso padidintos rizikos grupei, galinčiai užsikrėsti virusiniais hepatitais.
VU Infekcinių ligų klinikų mokslininkai prognozuoja, jog Lietuvoje VHC gali būti užsikrėtę 35-70 tūkst. žmonių, tačiau manoma, jog išaiškinama tik trečdalis visų ligos atvejų ir tai pavėluotai.
"Dažnai šia infekcija užsikrėtęs žmogus nieko nejaučia, o kreipiasi tik po 10 metų, kai liga toli pažengusi", - teigė VU Infekcinių ligų klinikos gydytoja Ligita Balčiūnienė.
VU Santariškių klinikų Gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas profesorius Algimantas Irnius sakė, jog VHC gali plisti per tatuiruotes bei atliekant akupunktūrą.
Tačiau kitas mokslininkas K.Žagminas teigė, jog Lietuvoje nėra patikimų duomenų, kad per tatuiruotes, medicinines, stomatologines ar kitas procedūras VHC plinta dažniau. Jis pabrėžė, kad VHC - tai intraveninės narkomanijos pasekmė.
Pasak Kauno medicinos universiteto Gastroenterologijos klinikos vadovo Limo Kupčinsko, VHC taip pat labai paplitęs tarp hemodializuojamų ligonių, ypač privačiuose hemodializės centruose.
Medikų teigimu, VHC gydymas labai brangus ir ne visiems prieinamas ne tik Lietuvoje, bet kitose šalyse. Tie, kurie vartoja narkotikus ir yra užsikrėtę VHC, šiuo metu Lietuvoje negydomi.
"Kol kas Lietuvoje susitarta, jog aktyviai vartojančiam narkotikus asmeniui specifinė antivirusinė terapija netaikoma", - pabrėžė gydytoja L.Balčiūnienė. Jos teigimu, taip yra daroma todėl, kad toks pacientas nesugeba laikytis režimo ir dažnai yra nesuinteresuotas gydymu.
Docentės D.Speičienės teigimu, Lietuvoje specifiniais vaistais prieš VHC gydomi tik pusę metų narkotikų nebevartojantys asmenys, t.y. kai jie patys tampa suinteresuoti gydymu ir adekvačiai reaguoja į taikomą gydymą.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nustatyta, kad 80 proc. užsikrėtusių virusiniu hepatitu C atvejų pereina į lėtinę ligos formą, iš kurių 20 proc. asmenų per 5 metus išsivysto kepenų cirozė ir 1-5 proc. suserga kepenų vėžiu per artimiausius 10-15 metų nuo užsikrėtimo pradžios.
Apie 70 proc. užsikrėtusiųjų perserga besimptome ligos forma ir net nežino, kad yra užsikrėtę. Tik 10-15 proc. žmonių suserga geltine infekcijos forma.