Nuo su medumi skrudinto kumpio iki karšto punšo ar košės užpilo – medus yra visiems žinomas ingredientas. Tačiau pastaruoju metu šis produktas atsidūrė ant populiarumo bangos. Štai rinkos tyrimų bendrovės „Mintel“ duomenimis, Jungtinėje Karalystėje per pastaruosius ketverius metus savo sudėtyje medaus turinčių maisto produktų ir gėrimų skaičius padvigubėjo ir pasiekė 4 procentus.
Spalio mėnesį „Warburtons“ pristatė duoną „Honey Wheat“. „Sugar Puffs“ neseniai buvo pervadinta į „Honey Monster Puffs“. O tokie dėrimai, kaip „Jack Daniels' Tennessee Honey“ ar „Three Barrels Honey“ brendis susilaukė „didelio pasisekimo“, teigia žurnalo „The Grocer“ maisto ir gėrimų skilties redaktorius Vince'as Bamfordas. Jis priduria, kad vis populiaresni tampa medaus skonio mėsos padažai. Taigi, medus išgyvena savo aukso amžių.
„Mintel“ maisto ir gėrimų analitikas Davidas Turneris tvirtina, kad didžiąja dalimi tai lemia „sveikatos suvokimas“. Jis pateikia JAV gautus duomenis, kur trečdalis apklaustųjų prisipažįsta tikintys, kad cukrus kenkia jų sveikatai, o šeši iš dešimties laikosi nuomonės, kad medus yra sveikas produktas – toks požiūris yra atsakymas į klausimą, kodėl vis dažniau medų galima aptikti mėsos produktų, šokolado, ledų ir jogurtų sudėtyje.
Kadangi mokslas teigia, kad aukštos kokybės medus teigiamai veikia sveikatą, tas medus, kuriuo gardinti jūsų dribsniai, „nedaug kuo skiriasi nuo ant jūsų stalo esančio baltojo cukraus“, teigia mitybos specialistė Sarah Schenker.
Pasak D. Turnerio, ši tendencija prasidėjo maisto pramonėje, konkrečiai gaminant dribsnius ir maisto koncentratus. Į medų žiūrima labai atlaidžiai. Jis vaizduojamas kaip natūrali ir ekologiška alternatyva cukrui.
Su kuo galima palyginti medų?
Medus: jame 80 procentų sudaro natūralūs cukrūs, 18 procentų – vanduo, du procentus – mineralai, vitaminai, žiedadulkės ir baltymai.
Agava: šis sirupas yra pusantro karto saldesnis už cukrų ir savo konsistencija primena medų, tačiau pasižymi mažesniu glikeminiu indeksu nei sacharozė.
Ksilitolis: turi 40 procentų mažiau kalorijų nei cukrus, 75 procentais mažiau angliavandenių ir žemą glikeminį indeksą (septynis), taip pat manoma, kad ksilitolis slopina burnoje esančias bakterijas, kurios sukelia dantų ėduonį.
Stevija: natūralus saldiklis, gaminamas iš stevijos augalo lapų, pasižymintis intensyvumu – stevija net 250-300 kartų saldesnė už sacharozę, gali būti skysčio arba miltelių pavidalu.
Pasak V. Bamfordo, maisto gamintojai žino, kad cukrus turi neigiamą konotaciją, o medus vertinamas palankiau. Tačiau tai nereiškia, kad jie bando paslapčiomis pridėti cukraus, prisidengę geru medaus įvaizdžiu. „Iš tikrųjų yra poreikis medui ir jie bando patenkinti jį“, – įsitikinęs žurnalo „The Grocer“ maisto ir gėrimų skilties redaktorius.
Labiausiai medaus vartojimas išaugo gėrimų pramonėje. Alkoholiniams kokteiliams patekus į nemalonę buvo pasitelktas medus siekiant pritraukti jaunesnius gėrėjus, „pirmenybę teikiančius visiems saldiems dalykams“, teigiama „Mintel“ ataskaitoje. Tačiau, skirtingai nei kai kurie vaisių skoniai, medus yra gana senamadiškas ir nostalgija dvelkiantis skonis.
Kaip teigiama minėtoje ataskaitoje, alaus pramonė „per pastaruosius metus medaus skonį inkorporavo mieliausiai“. Taip bandoma įsiteikti dabartinei jo gėrėjų kartai, kurie pirmenybę teikia saldiems skoniams.
Apie gėrimus rašanti Alice Lascelles atkreipia dėmesį, kad medus labai madingas ir viskio likerių pramonėje.
Medus „tikrai pasitelkia tą nostalgiją, tą ilgesį naminiam autentiškumui, kurią viskio gamintojai išnaudoja su tokia fenomenalia sėkme“, – reziumuoja A. Lascelles. Regis, šis derinys visiškai tenkina vartotojų skonį.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
