Maudynės visais metų laikais, taip pat ir žiemą, – sveiką gyvenseną propaguojančių žmonių įprastas sveikatinimosi būdas. Daug kam kūnas pagaugais nuo šalčio eina vien stebint vaizdus, kaip sveikuoliai pliuškenasi eketėse ežeruose ar lediniame jūros vandenyje. Nors maudynės žiemą tampa vis populiaresnės, tačiau netyla ir diskusijos: toks grūdinimasis – sveikatos ar ligų ieškojimas?
© Shutterstock nuotr.

„Ruonių“ tradicijos

Jau daugiau kaip du dešimt­mečius Palangoje vasario mėnesį vyksta tradicinė grūdinimosi šventė „Palangos ruoniai“, sutraukianti daug dalyvių iš visos Lietuvos. Į Baltijos jūros bangas spaudžiant šaltukui kasmet neria vis daugiau sveikuolių. Pernai tokių drąsuolių susirinko apie pusantro šimto.

2013-ieji paskelbti Sveikatingumo metais. Kiekvieną mėnesį didesnis dėmesys skiriamas vienai temai. Vasarį – organizmo atsparumui, grūdinimuisi. Šį mėnesį įvairiose Lietuvos vietovėse vyks grūdinimosi šventės, renginiai, vasario 16–17 dienomis Lietuvos sveikuolių sąjunga organizuoja tradicinę šventę „Palangos ruoniai-2013“.

„Daugybė Lietuvos sveikuolių sąjungos organizuojamose sveikatos mokyklose pabuvusių žmonių vieningai pabrėžia, kad pats didžiausias čia patirtas įspūdis yra maudynės šaltame vandenyje, ypač spaudžiant speigui, – teigia Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis. – Mūsų sergančioje ir išmirštančioje valstybėje tai sukelia šoką. Atsiranda oponentų, raginančių nutraukti šias „nežmoniškas“ procedūras. Atseit, „nėra mokslinio pagrindo“. O juk mokslas kaip tik apibendrina regimus rezultatus ir daro išvadas. Kad tai nepadaryta, kažkam turėtų būti didelė gėda. Bet mes nebeieškome to „kažko“, nes seniai supratome, kad mūsų sveikata – mūsų reikalas.“

Esant dideliam sergamumui gripu, valdžios institucijos, pasak D. Kepenio, daugiausia kalba tik apie skiepus nuo gripo, o apie natūralų imunitetą arba užmirštama kalbėti, arba sąmoningai nutylima, kad kuo daugiau skiepytųsi, o ne grūdintųsi.

„Vanduo, kuris grūdina fizinį kūną, ne mažiau svarbų poveikį daro žmogaus psichikai ir ypač reikšmingą, sunkiai nusakomą pėdsaką palieka jo dvasioje, – tvirtina Sveikuolių sąjungos prezidentas. – Vanduo – gyvenimo ir meilės šaltinis, ne tik padaro žmogų tvirtą, atsparų, bet ir švarų, ne tik grūdina, bet ir harmonizuoja.“

Ligos liko eketėje

Ignalinietė Elena Krapauskienė jau penkiolika metų maudosi visais metų laikais ir seniai pamiršo, kas yra gripas, peršalimas, sloga.
„Prieš penkiolika metų ėmė varginti visokie negalavimai: tai kažką skauda, tai spaudžia, ir tuomet dukra paragino mane važiuoti į Sveikuolių mokyklą Palangoje pas Dainių Kepenį“, – pasakoja E. Krapauskienė.

Stovykloje Elena mokėsi sveikos mitybos pagrindų, dvasinės ir fizinės organizmo harmonijos suvokimo. Kas rytą su kitais sveikuoliais kėlėsi šeštą valandą, bėgo prie jūros, darė pratimus, o paskui – maudynės Baltijos jūroje.

„Po dviejų savaičių stovykloje jaučiausi pajaunėjusi, pagražėjusi, sveikesnė, dingo depresija. Grįžusi namo nusprendžiau tęsti tai, ką pradėjau pajūryje, ir gyventi sveikuoliškai“, – tvirtina E. Krapauskienė.

Ji subūrė bendraminčius ir Ignalinoje įkūrė sveikuolių klubą „Lobelija“. Pavadinimui parinko gėlės lobelijos vardą neatsitiktinai – tai švarių, tyrų vandenų augalas, aptiktas dviejuose Aukštaitijos nacionalinio parko ežeruose. Iš pradžių klubas vienijo per pusšimtį narių, tačiau metams bėgant dalis jų nubyrėjo, nes, kaip sako Elena, sveikas gyvenimo būdas – tai darbas su savimi, nuolatinis tobulėjimas.

„Į eketę reikia įvilioti, o iš eketės patys išlipa, – juokiasi sveikuolė. – Per minutę ar pusantros maudynių žiemą nė vienas nesušalo ir nenumirė.“

Elena rytą pradeda bėgimu, paskui pratimų kompleksas, o jau tada neria į eketę. Ji neabejoja maudynių žiemą nauda tiek fizinei, tiek dvasinei sveikatai.

„Visas peršalimo ligas skandinu eketėje, – tvirtina Elena. – Žinoma, neatsisakau medicinos. Gydytojų pagalba reikalinga, jei kraujospūdis pakiltų ar panašios bėdos užkluptų, bet juk ir jiems lengviau gydyti, kai esi užsigrūdinęs“, – įsitikinusi E. Krapauskienė.

Stresas organizmui

Nemažai medikų nevienareikšmiškai vertina maudynes žiemą. Ypač jos nerekomenduotinos sergantiesiems lėtinėmis ligomis, kai yra kraujotakos sutrikimų, nes gali kilti nemalonių pasekmių. Nuo šalčio gali paūmėti lėtinės infekcinės ligos – reumatinės, plaučių, sąnarių ir kt.

„Stipraus imuniteto žmogus išgyvena ir Sibirą, ir ką tik nori, o silpnam, nesitreniravusiam, nesigrūdinusiam maudynės žiemą gali pakenkti“, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė gydytoja akušerė ginekologė doc. Rosita Aniulienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad maudytis žiemą galima tik tokiais atvejais, jei žmogus tai darė visus metus, pamažu grūdinosi, o ne staiga sugalvojęs kartą metuose žiemą nėrė į ledinį vandenį. „Po tokių vienkartinių maudynių, kai įsikaitinę pirtyje lenda į eketę, žmonės gali susirgti ginekologinėmis ligomis, šlapimo pūslės uždegimu (ypač kieno jautresnė šlapimo pūslė), vyrai gali gauti sėklidžių uždegimą, prostatitą“, – aiškina ginekologė.

Šlapimo takų, gimdos uždegimai neprasideda vien nuo peršalimo, nes pagrindiniai jų sukėlėjai – infekcijos, kurios kimba, kai susilp­nėja imunitetas. Jei moteris sveika, ji nesusirgs, bet jei organizme rusena lėtinis infekcinis židinys, labai didelė tikimybė, kad po pirties nėrus į šaltą vandenį jis gali suaktyvėti ir šlapimo pūslės ar gimdos priedų uždegimo simptomai vėl paūmės.

„Maudynės žiemą – labai didelis stresas organizmui, – mano gydytoja R. Aniulienė. – Vyresnio amžiaus moterims, jei jos maudėsi nuo rudens, palengva pratinosi prie ledinio vandens, tikriausiai nepakenks, tačiau negimdžiusioms moterims nerekomenduočiau maudytis žiemą.“

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kas penktas suaugęs susiduria su dažnai nepastebima problema: įprastas sutrikimas – daugybės ligų priežastis (5)

Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos ( PSO ) duomenimis, bent 1 iš 5 suaugusiųjų susiduria...

DELFI Agro eksperimentas: ar įmanoma provincijoje susirasti darbą daugiau nei už minimumą (105)

Vasaros sezonu norintys užsidirbti moksleiviai ar studentai dažnai traukia į užsienio šalis,...

Audringos abiturientų naktys: išnuomoti viešbučiai, pribloškiančios suknelės ir alkoholio paieškų maršrutai (169)

Vieni paskutines mokyklines šventes švenčia pompastiškai, kiti kukliai, o treti traukia į...

Geriausios Lietuvos gimnazijos abiturientai pademonstravo paskutinio skambučio įvaizdžius (70)

Ketvirtadienio popietę paskutinio skambučio šventė vyko ir geriausia Lietuvos mokykla šįmet vėl...

Vienas prieš Ballus paliktas Šeškus: pakriko nervai ir sveikata, nebenoriu treniruoti (154)

Tėtušio klyksmai, apatiškos ir net per rungtynes sugebančios užsnūsti jo atžalos,...

Palūkanos Europoje dar kurį laiką nekils: kodėl tai nedžiugina? (6)

Nors paskolų, ypač būsto, turėtojai džiaugiasi mažomis palūkanų normomis, priežastys, kodėl...

Žalgiriečių nusiteikimu nepatenkintas Jasikevičius: esi krepšininkas ir už tai gauni pinigus (1)

Kauno „Žalgiris“ Betsafe- LKL čempionato ketvirtfinalio serijos iki trijų pergalių...

Tarp parodoje apsilankiusių garsenybių - ir pirmąkart su jaunėle dukrele viešumoje pasirodęs Donatas Baumila (3)

Tikriausiai sunku būtų rasti žmonų, kuris nėra matęs filmų apie seklius. Tai, kad ši veikla...

Ar tiesa, kad lėktuvo variklis gali įtraukti žmogų? (15)

Tikriausiai esate girdėję įvairių istorijų apie tai, kaip lėktuvų varikliai įtraukė aplink...

Prakaitavimas: apie kokias ligas signalizuoja ir kaip jį sumažinti? (11)

Pagausėjęs prakaitavimas , arba hiperhidrozė – viena nemaloniausių ligų, sukeliančių itin...