Regėjimo sutrikimai vargina vis daugiau žmonių. Dauguma baiminasi susirgti glaukoma, katarakta, bet dažniausiai nieko nebūna girdėję apie vieną iš pagrindinių aklumą sukeliančių akių ligų – amžinę geltonosios dėmės (makulos) degeneraciją.
© Shutterstock nuotr.

Pavojingas delsimas 

Amžinė geltonosios dėmės degeneracija – tai akies tinklainės centrinės dalies – geltonosios dėmės pažeidimas. Ši klastinga, nepagydoma, su amžiumi pasireiškianti liga sukelia įvairių regėjimo sutrikimų: sumažėja ar išnyksta gebėjimas skaityti, rašyti, vairuoti, atlikti buities darbus, žiūrėti televizorių, atpažinti veidus. Negydant ligonis gali ir apakti. Amžinė geltonosios dėmės degeneracija – viena dažniausių pagyvenusių ir vyresnių žmonių aklumo priežasčių. 

„Kai pacientai kreipiasi dėl suprastėjusio regėjimo, neretai išgirstame klausimą: „Kas man? Glaukoma ar katarakta?“ Labai dažnai atsakome, kad tai nė viena iš jų, o amžinė geltonosios dėmės degeneracija“, – pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė docentė dr. Jūratė Balčiūnienė. 

Sergant katarakta aklumo įmanoma išvengti: pakeitus drumstą akies lęšiuką dirbtiniu žmogus dažniausiai gali gerai matyti. Glaukomą pradėjus laiku gydyti, galima sustabdyti regos praradimą, nors kartais net ir gydant vaistais, taikant įvairias operacijas nepavyksta sukontroliuoti šios ligos progresavimo, ir regėjimo netenkama.
„Amžinė geltonosios dėmės degeneracija išsivysčiusiose šalyse pagal paplitimą lenkia glaukomą bei kataraktą ir yra dažnesnė silpnaregystės, aklumo priežastis“, – tvirtina gydytoja J. Balčiūnienė. 

Šia liga serga apie 1,5 procento žmonių visame pasaulyje. Lietuvoje tikslių duomenų nėra, tačiau manoma, kad sunkesne, šlapiąja, ligos forma serga apie 12–15 tūkstančių žmonių, o kasmet suserga apie 1–1,5 tūkstančio. 

„Deja, ne visi kreipiasi į gydytojus. Iš tų kasmet susergančių 1–1,5 tūkstančio žmonių gydyti pradedame tik apie 500, – apgailestauja oftalmologė J. Balčiūnienė. – Likusieji į suprastėjusį regėjimą numoja ranka, manydami, kad tai – senatvės požymis. Kartais blogėjant regėjimui žmogus mano, kad progresuoja katarakta, o kol dar šiek tiek mato, nesikreipia į gydytojus. Kai jau regėjimas visai nusilpsta, atvažiuoja tikėdamiesi pasikeisti akies lęšiuką, tuomet ir paaiškėja, kad ne lęšiukas kaltas, o atsiradę tinklainės geltonosios dėmės pakitimai.“

Gydytoja ragina į bet kokius regėjimo sutrikimus nenumoti ranka, nenurašyti jų senatvei ar kitoms priežastims, o nieko nelaukiant kreiptis į akių ligų gydytoją, kad būtų diagnozuota liga ir pradėtas gydymas. Ilgai delsus sunku tikėtis teigiamo gydymo efekto. 

Žūsta ląstelės 

Viena iš ligos priežasčių nurodoma net pavadinime – tai dėl amžiaus atsirandantis akies pakenkimas. Ši liga paprastai užklumpa vyresnius nei 50 metų žmones, tačiau pastaraisiais metais pastebima, kad amžine geltonosios dėmės degeneracija suserga ir jaunesni asmenys.
„Vienareikšmiškai teigti, kad liga jaunėja, negalime, nes nėra tikslių duomenų, tačiau pas mus ateina ir gana jaunų pacien­tų, kuriems nustatome pradinius amžinės geltonosios dėmės degeneracijos pakitimus“, – tvirtina gydytoja oftalmologė J. Balčiūnienė. 

Susirgus šia liga pažeidžiama geltonoji dėmė – už centrinį matymą atsakinga tinklainės centrinė dalis. Centrinis matymas – žiūrėjimas, kai fokusuojamas žvilgsnis skaitant, rašant, norint pažiūrėti į laikrodį, kito žmogaus veidą ir pan. Žmogui senstant geltonojoje dėmėje esančios už šviesos perdavimą atsakingos ląstelės ima keistis, nykti.

Pradėjus silpti centriniam matymui žmogus mato iškraipytas linijas, vaizdai liejasi, daiktai jam atrodo didesni ar mažesni nei yra iš tikrųjų, mėginant skaityti raidės „šokinėja“, jos atrodo kreivos, o ten, kur koncentruojamas žvilgsnis, gali atsirasti pilka ar juoda dėmė.
Iš pradžių žūstant ląstelėms ir kaupiantis jų irimo medžiagoms atsiranda smulkių gelsvų židinėlių – minkštų drūzų, kurios palaipsniui didėja. Vėliau ląstelių išnyksta vis daugiau ir formuojasi atrofiniai plotai. 

„Yra dvi amžinės geltonosios dėmės degeneracijos formos: sausoji, dar vadinama „geografine“ atrofija, ir šlapioji eksudacinė (neovaskulinė)“, – teigia gydytoja J. Balčiūnienė.
Esant sausajai ligos formai iš pradžių nyksta dalis ląstelių, o ligai progresuojant geltonoji dėmė išplonėja ar sunyksta. Esant šlapiajai eksudacinei formai ima augti nereikalingos naujadarinės kraujagyslės, kurios būna gležnos, plonos, nevisavertės. Iš jų pradeda sunktis skystis, jos gali greitai plyšti, ir akyje atsirasti kraujosruvų. 

„Nors atliekama daug tyrimų, tačiau visame pasaulyje kol kas nėra pagrįsto ir pritaikyto būdo, kaip gydyti sausąją amžinės geltonosios dėmės degeneraciją. O štai šlapiąją, neovaskulinę, formą gydyti mokame ir tą sėkmingai darome“, – tvirtina oftalmologė. 

Didžioji dauguma žmonių – apie 80–90 procentų – serga sausąja ligos forma, kuriai būdingas lėtas progresavimas. Šlapiąja eksudacine forma serga apie 10–20 procentų ligonių, tačiau pasekmės būna liūdnesnės. Didžiajai daliai sergančių šlapiąja ligos forma pacientų išsivysto silp­naregystė arba jie apanka.


Kas mažina riziką 

Ligos simptomus žmonės neretai ignoruoja ir į specialistus kreipiasi pavėluotai, kai amžinė geltonosios dėmės degeneracija būna toli pažengusi. Šlapioji jos forma progresuoja itin greitai: geltonoji dėmė gali surandėti per keletą mėnesių ir tuomet nebepadės joks gydymas: grės regėjimo netekimas. Gydytoja ragina regėjimą tikrintis bent kartą per metus, net jei žmogus nieko blogo ir nejaučia. 

„Gaila, bet daug žmonių nelinkę profilaktiškai tikrintis regėjimo ir pas akių gydytoją lankosi retai. Prieš porą metų bendrovės „Prime consulting“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad kartą per metus pas akių specialistą apsilanko tik 11 proc. gyventojų. Dauguma – 56 proc. – žmonių teigė, kad akis tikrinasi rečiau nei kartą per dvejus metus“, – sako gydytoja J. Balčiūnienė. 

Kita bėda – nemažai žmonių linkę užsiimti savigyda ir suprastėjusį regėjimą bando pagerinti patys, kaip išmano. Minėtos apklausos duomenimis, net ketvirtadalis gyventojų yra pirkę akinius plataus vartojimo prekių parduotuvėse, o 19 proc. – turguje. Tokiais atvejais vienintelis akinių pasirinkimo kriterijus – pats žmogus pasimatavęs akinius nutaria, ar jie pagerina matymą.
„Jei akiniai netinkami, akys vargs, jas skaudės. Jokiu būdu negalima patiems nuspręsti, kokie akiniai reikalingi ir juos pirkti bet kur, – perspėja oftalmologė. – Akinius būtina įsigyti optikoje. Parinkti juos gali ne tik akių gydytojas, bet ir optometristas (šiuos specialistus jau ruošia Šiaulių universitetas).“ 

Norint išvengti ligos ar bent sušvelninti jos pasekmes, būtina imtis prevencinių priemonių. Yra neišvengiamų rizikos veiksnių, kurie nuo mūsų nepriklauso. Tai lytis, akių rainelės spalva, amžius. Dažniau amžine geltonosios dėmės degeneracija serga moterys. Liga mėlynakius užklumpa dažniau nei tamsiaakius. 

„Amžinės geltonosios dėmės degeneracijos pagrindiniai pokyčiai vyksta senstant. Amžiaus sustabdyti, genetikos pakeisti neįmanoma, tačiau gyvenimo būdu, o ypač mityba, pasirūpinti galima“, – ragina gydytoja J. Balčiūnienė.

Pavyzdžiui, įrodyta, kad valgantiems žuvį žmonėms du tris kartus per savaitę, palyginti su tais, kurie ją valgo vos kartą per mėnesį, 25 procentais sumažėja rizika susirgti amžine geltonosios dėmės degeneracija. 

„Ne tik akims, bet ir visam organizmui, kraujagyslių sistemai labai svarbūs yra antioksidantai. Todėl dienos racione turi būti daug daržovių, kuo mažiau angliavandenių – tik tiek, kiek reikia. Mityba turi būti visavertė. Taip pat būtina kontroliuoti gretutinius rizikos veiksnius: padidėjusį kraujospūdį, cholesterolio, gliukozės kiekį kraujyje“, – aiškina oftalmologė J. Balčiūnienė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Prorusiški separatistai rado naują taikinį: pasakoja kraupią istoriją apie Lietuvos karius (627)

Lietuvių kariai Ukrainoje išprievartavo mažametes mergaites, o vietos pareigūnams atsisakius...

Banko akibrokštas: liepia algą pervesti į jo sąskaitą, kitaip pakels palūkanas (146)

Bankų klientai turėtų labai atidžiai skaityti pasirašomų sutarčių sąlygas ir ne visada...

S. Skvernelis apie G. Palucko komentarus dėl Astravo AE: panašu į Kremliaus ruporą papildyta 09.21 (76)

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad vieši Socialdemokratų partijos lyderio Gintauto Palucko...

Partijų reitinge pirmauja konservatoriai (129)

Opoziciniai konservatoriai šiuo metu turi didžiausią visuomenės palaikymą, o valdantieji...

Vilniuje pabiro konteineriai su vištomis dėl įvykio apsunkintas eismas (47)

Vilniuje Geležinio Vilko ir Ukmergės gatvių sankirtoje iš sunkiasvorio automobilio iškrito...

Ieškoma dingusi be žinios pavėžėjimo paslaugas teikianti Andžela Markevičienė (23)

Vilniaus policija ieško dingusios be žinios Andželos Markevičienės. Moteris rugsėjo 20 d....

Lietuvių verslumas stebina: įspėja, kas laukia norinčių neteisėtai užsidirbti

Smėlis ir žvyras – plačiausiai paplitusios naudingosios iškasenos Lietuvoje. Taip pat ir labai...

Orai: pagaliau galėsime mėgautis rudeniu (11)

Antroje savaitės pusėje pamažu įvyks permainos. Ketvirtadienis dar nieko naujo neatneš, o nuo...

Tragedija pasibaigęs susidūrimas atvėrė labai skaudžią Lietuvos problemą (14)

Pastovūs laukinių žvėrių ir vairuotojų susidūrimai verčia susimąstyti apie tai, kad galbūt...

Pasaulį sugraudinusios šokėjos gyvenimas apsivertė: kelias iki šypsenos buvo ilgas ir skausmingas

Projekte „ Britain 's Got Talent “ su šokėjų grupe „Merseygirls“ pasirodžiusi Julia...