aA
Lietuvoje ilgalaikis sergamumas yra du kartus mažesnis nei Europos Sąjungos šalyse - Lietuvoje ilgai sirgo kas tryliktas, o Europoje - kas šeštas 16-64 metų gyventojas. Pernai, Statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis, ilgalaikių sveikatos sutrikimų turėjo 192 tūkst., arba 8,4 procento, 16-64 metų amžiaus gyventojų. Europos Sąjungos šalyse tokių žmonių buvo 16,4 procento.
raumenys
Lietuvoje buvo apklausta 8,9 tūkst. 16-64 metų amžiaus gyventojų, atsitiktinės imties būdu atrinktų iš Gyventojų registro. Ilgalaikiams sveikatos sutrikimams priskirti susirgimai, kurie tęsėsi 6 mėn. ir daugiau. Buvo fiksuojami tik tie ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, kurie trukdo žmogaus darbui ir gyvensenai. Asmenys, kurie turėjo sveikatos sutrikimų (padidėjusį kraujo spaudimą, alergiją, regėjimo sutrikimų ir pan.), bet sėkmingai gydėsi vaistais ir galėjo normaliai dirbti ir gyventi, nebuvo priskiriami šiai grupei. Šiai gyventojų grupei buvo priskiriami asmenys, kurie apklausos metu atsakė, kad turi negalią, kuri tęsiasi 6 mėn. ir ilgiau, t.y. asmenys, turintys pirmą, antrą ar trečią invalidumo grupes.

Europos Sąjungoje ilgalaikiai susirgimai daugiausia vargina Suomijos ir Jungtinės Karalystės gyventojus. Ilgalaikių susirgimų turintys gyventojai sudarė atitinkamai 32 ir 27 procentus šių šalių 16-64 m. amžiaus gyventojų. Apie ketvirtadalis Prancūzijos ir Nyderlandų gyventojų atsakė, kad taip pat turėjo ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Sveikiausi Italijos ir Ispanijos gyventojai. Šiose šalyse ilgalaikių susirgimų turintys gyventojai sudarė atitinkamai 6,6 ir 8,7 procento tiriamo amžiaus gyventojų.

Stojančiųjų šalių gyventojų sveikata šiek tiek geresnė. Ilgalaikių sveikatos sutrikimų turėjo 14,3 procento tiriamojo amžiaus gyventojų. Daugiausia sveikatos sutrikimų turinčių asmenų gyveno Estijoje (23,7 proc.) ir Čekijoje (20,2 proc.).

Statistikai patvirtino, jog gyventojų sveikatai įtakos turi amžius, šeimyninė padėtis ir išsilavinimas. Visose šalyse daugiausia serga vyresnio amžiaus, vieniši ir žemesnio išsilavinimo asmenys. Tačiau skirtumai tarp šalių dideli.

Ketvirtadalis Lietuvos 55-59 m. amžiaus gyventojų turėjo ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Tai vienas geriausių rodiklių Europoje. Šiek tiek mažiau sergančių šio amžiaus gyventojų gyveno Italijoje (13,2 proc.), Ispanijoje (18,8 proc.), Maltoje (20,3 proc.), Slovakijoje ir Graikijoje (po 21 proc.), Vokietijoje bei Airijoje (po 22,9 proc.). Nemažai šio amžiaus gyventojų sveikatos sutrikimų turėjo Suomijoje - 52 procentai, Jungtinėje Karalystėje ir Estijoje - po 46, Portugalijoje ir Slovėnijoje - po 41 procentą.

60-64 m. amžiaus gyventojų, turinčių ilgalaikių sveikatos sutrikimų, Lietuvoje buvo 18,7 procento. Sveikesni šio amžiaus gyventojai tik Italijoje (16,5 proc.) ir Slovakijoje (17,2 proc.). Visose kitose šalyse šio amžiaus gyventojų, turinčių ilgalaikių sveikatos sutrikimų, buvo gerokai daugiau. Daugiausia tokių žmonių gyveno Suomijoje - 65,9 procento, Jungtinėje Karalystėje - 53,1 ir Estijoje - 52,7 procento šio amžiaus gyventojų.

Tyrimas parodė, kad Lietuvos jaunuoliai - vieni sveikiausių Europoje. Ilgalaikių sveikatos sutrikimų turėjo 1,9 procento 16-24 m. amžiaus jaunuolių. Mažiau sveikatos problemų turėjo tik Vengrijos (1,2 proc.), Slovakijos (1,4 proc.) ir Maltos (1,7 proc.) jaunimas. Visose kitose šalyse jaunimo sveikata prastesnė. 17,3 procento Suomijos ir 16 procentų Jungtinės Karalystės, 15,6 procento Nyderlandų, daugiau nei 12 procentų Prancūzijos jaunuolių turėjo ilgalaikių sveikatos sutrikimų.

Lietuvoje daugiausia sveikatos sutrikimų turėjo našliai bei našlės ir išsiskyrę asmenys, o vieniši ir vedę vyrai bei ištekėjusios moterys buvo sveikesnės. Sveikatos problemų turėjo apie 20 procentų našlių, 14 procentų išsiskyrusių asmenų ir tik 7 procentai vedusių bei vienišų asmenų.

Net 59 procentai Suomijos, daugiau nei 40 procentų Prancūzijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Portugalijos, Čekijos ir Estijos našlių turėjo ilgalaikių sveikatos problemų.

Išsiskyrusių asmenų sveikata geresnė nei našlių. Daugiau nei 40 procentų šios grupės Suomijos ir Nyderlandų gyventojų turėjo sveikatos sutrikimų. Kitose šalyse jų buvo mažiau.

Išsilavinimas taip pat turi įtakos gyventojų sveikatai. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, daugiausia ilgalaikių sveikatos sutrikimų turėjo asmenys, įgiję pagrindinį išsilavinimą - 13 procentų. Apie 7 procentus vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą įgijusių gyventojų turėjo sveikatos sutrikimų.

Apie trečdalis pagrindinį išsilavinimą turinčių asmenų su ilgalaike negalia gyveno Belgijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Jungtinėje Karalystėje, Čekijoje, Estijoje, Slovakijoje ir Norvegijoje. Aukštesnio išsilavinimo asmenų sveikata visose šalyse buvo geresnė.

Gyventojų sveikatos sutrikimo priežastys įvairios. Lietuvoje daugiau nei trečdalio tiriamojo amžiaus gyventojų sveikatos sutrikimai nesusiję su darbu. Panašiai tiek pat gyventojų nesugebėjo nurodyti savo sveikatos sutrikimų priežasčių. Apie 14 procentų gyventojų nurodė, kad sveikatos sutrikimai buvo įgimti.

Europos Sąjungos šalyse gerokai daugiau nei Lietuvoje sveikatos sutrikimų dėl nelaimingų atsitikimų darbe - 13,3 procento ir įgimtų susirgimų - 17,9 procento.

Stojančiosiose šalyse daugiau nei pusės tiriamojo amžiaus gyventojų sveikatos sutrikimai nesusiję su darbu. Apie 13 procentų šių šalių gyventojų sveikata sutrikusi dėl nelaimingų atsitikimų darbe, apie 11 procentų - įgimti.

Gyventojų ilgalaikių sveikatos sutrikimų trukmė įvairi. Jaunimo sveikatos sutrikimai, išskyrus įgimtus, tęsiasi trumpiau. Kuo vyresni gyventojai, tuo ilgiau trunka jų sveikatos sutrikimai.

Mažiau nei metus sveikatos sutrikimus turėjo 4,7 procento Lietuvos gyventojų, 8,1 procento Europos Sąjungos ir 5 procentai stojančiųjų šalių gyventojų. Daugiausia visose šalyse gyventojų buvo su ilgalaikiais sveikatos sutrikimais, kurie tęsėsi 10 metų ir daugiau. Lietuvoje šie gyventojai sudarė 38,6 procento, Europos Sąjungoje - 39,4, o stojančiosiose šalyse daugiau kaip 40 procentų visų ilgalaikių sveikatos sutrikimų.

Lietuvoje iš 192 tūkst. ilgalaikių sveikatos sutrikimų turinčių asmenų 37 tūkst., arba 19 procentų, dirbo. Jie sudarė 2,9 procento bendro šalies dirbančių žmonių skaičiaus. Kitose šalyse sveikatos sutrikimų turinčių asmenų dirbo gerokai daugiau. Ypač daug žmonių su ilgalaikiais sveikatos sutrikimais dirbo Suomijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje. Šiose šalyse ilgalaikių susirgimų turintys asmenys sudarė ketvirtadalį visų dirbančių žmonių. Mažai asmenų su ilgalaikiais sveikatos sutrikimais dirbo Vengrijoje - 2,3 procento, Slovakijoje - 2,7, Ispanijoje - 4,2, Graikijoje - 6,5ir Vokietijoje- 7,3 procento visų dirbančių žmonių.

ELTA
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Per Vyriausybės valandą – Skvernelio ir Landsbergio konfliktas: kas turėtų atsiprašyti? (430)

Į konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio raginimą premjerui atsiprašyti protestuojančių...

Pasiskolino pinigų, bet bankas neleido jais naudotis (36)

Pinigų pasiskolinęs lietuvis vieną dieną smarkiai nustebo negalėdamas prisijungti prie savo banko...

Lapkričio pabaigą gali papuošti sniegas: o kaip Kalėdos? (4)

Antroje kitos savaitės pusėje yra tikimybė sulaukti sniego, o vairuotojai ir pėstieji turės būti...

Apkartusi „svajonių Australija“: tolimą šalį pasiekia jau gerokai papurtę piniginę, bet tai būna dar tikrai ne pabaiga (30)

„Svajonių Australija “ – taip vadinasi tinklapis, kurį atsiverčia dažnas, svajojantis apie...

Žiniasklaida: Putinui – nemalonūs incidentai Singapūre (29)

Rusijos prezidento Vladimiro Putino apsilankymas Singapūre, kur vyko Pietryčių Azijos valstybių...

Egzotiškieji persimonai: lietuviai itin pamėgo, tačiau iki šiol neišmoko, kaip valgyti (46)

Atėjus šaltajam sezonui, dažnas gyventojas ieško natūralių vitaminų, stiprinančių imunitetą,...

Profesorius: yra paprastas sveikatos stiprinimo būdas, padedantis sumažinti net 26 ligų riziką

Tai, kad vyresnio amžiaus sulaukusiam žmogui reikėtų vengti intensyvesnio fizinio aktyvumo, vis...

Galvoja, kad padeda odai, tačiau iš tiesų kenkia: kokią klaidą žiemą daro daugybė moterų (1)

Orams vėstant girdime daugybę raginimų pakeisti ir savo kosmetikos krepšelį. Patariama tepti...

Mokslininkai nustatė, iš kur kyla Žemei pražūtinga tarša (3)

Jau keletą metų mokslininkai bando sudėlioti šią dėlionę: pasaulis uždraudė naudoti daugelį...

Baisi nelaimė Mažeikių rajone: aštuonmetis mirė įvykio vietoje (67)

Ketvirtadienį, 14.15 val., Mažeikių r., kelyje Telšiai-Tirkšliai, apie 1 km iki Balėnų kaimo,...