Mokslinio žurnalo „Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas“ birželio mėnesio numeryje išspausdintas straipsnis, kuriame teigiama, kad nepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo būdų, Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka viena dažniausių moterų ligų.
© Shutterstock nuotr.

Lietuvoje kasmet diagnozuojama daugiau kaip 1300 naujų krūties vėžio atvejų. Laiku pastebėjus ligą, galima užkirsti jai kelią, nes daugiau kaip 95 proc. moterų, sergančių pirmosios stadijos krūties vėžiu, visiškai išgydomos.

Įdiegus prevencinę programą, mirtingumas nuo krūties vėžio per penkis metus sumažėja apie 30 proc. Lietuvoje tokia prevencinė programa taip pat vykdoma ir ji jau padėjo išgelbėti tūkstančius gyvybių.

Norint užkirsi kelią krūties vėžiui, būtina, moterims, sulaukusioms atitinkamo amžiaus (nuo 50 iki 69 metų) arba aptikus tam tikrų pokyčių krūtyse, vieną kartą per dvejus metus atlikti mamogramą (specialus tyrimas, kurio metu rentgeno spinduliu peršviečiamos moters krūtys). Nuo 2005 m. ši Lietuvoje vykdoma prevencinė programa jau padėjo išsaugoti gyvybes tūkstančiams moterų. Gydymo įstaigos, kurios vykdo programą privalo moteris informuoti dėl krūties piktybinių navikų profilaktikos. Jos taip pat turi atlikti ir vertinti mamogramas, o jei tokių galimybių neturi - tuomet siųsti į kitas gydymo įstaigas, kurios turi mamografus ir gali atlikti šiuos tyrimus.

Egzistuoja daugybė krūtų ligų, kurias moteris gali patirti per savo gyvenimą. Tai gali būti tiek krūtų pokyčiai mėnesinių ciklo metu, tiek kiti pokyčiai, kurie įspėja apie sunkias ligas. Tyrimai rodo, kad 50–90 proc. visų moterų iki menopauzės patiria tokius simptomus: krūtų skausmas, susidarę gumbeliai, skaudūs arba su išskyromis speneliai. Dažniausiai pasitaikančios krūtų ligos skirstomos į penkias grupes: krūtų skausmas (mastalgija), nepiktybiniai navikai ir atskiri guzeliai, fibrocistiniai pakitimai, spenelių problemos ir išskyros, infekcijos ir uždegimai.


Mamografas Kauno Dainavos poliklinikoje (I. Lebrikaitės nuotr.)

Viena sunkiausių ligų yra krūties vėžys. Tikimybė susirgti šia liga labai padidėja, jeigu nustatomi tokie pagrindiniai veiksniai:

• Krūties vėžys diagnozuotas giminės moterims (seseriai, mamai, močiutei, tetai).
• Ankstyvos mėnesinės, vėlyva menopauzė.
• Vėlyvas gimdymas.
• Kitos onkologinės ligos (storosios žarnos, kiaušidžių, gimdos).
• Kenksminga aplinka.
• Riebus maistas, žalingi įpročiai.
• Su krūties vėžiu susiję genai.

Moterys, kurios yra šių genų mutacijų nešiotojos, gali greičiau nei kitos susirgti krūties vėžiu (joms iki 60 metų rizika susirgti šia liga siekia apie 70–80 proc.). Tikimybę, kad moteris turi pakitusią tam tikrų genų mutaciją, rodo tai, jog kelių kartų giminaitės (močiutė, mama, teta ir t. t.) sirgo arba serga krūties vėžiu.

Norint, kad krūties vėžys būtų laiku pastebėtas, nepakanka, jog moteris sunerimtų pastebėjusi priklausanti didesnės rizikos grupei. Ji turi suvokti ankstyvosios diagnostikos svarbą. Kiekvienai moteriai būtina atlikti mamografiją, nes šiuo tyrimu galima aptikti labai mažus mazgelius, net jų užuomazgas. Mamogramos padeda rasti neapčiuopiamus, tik rentgenologinio tyrimo metu matomus piktybinio tipo darinius, būdingus vėžio pradžiai. Pasitaiko pacienčių, kurios atsisako mamografijos vien todėl, kad bijo radiacijos ir skausmo. Ši baimė nepagrįsta. Atliekant mamogramą, krūtis turi būti šiek tiek spaudžiama (kad atsirastų geras kontaktas su plokštelėmis ir nuotrauka būtų kokybiška). Tačiau šis skausmas tikrai nėra intensyvus ir nepakeliamas.

Kadangi jaunų moterų krūtų audinys yra tankus, jis yra tiriamas echoskopu. Gydytojas krūtį tiria vedžiodamas ultragarsinio aparato galvute. Šiuo atveju, mamograma nebūtų informatyvi ir pagal ją nustatyti ankstyvosios stadijos krūties vėžį mažai tikėtina. Jeigu moteris vyresnė nei 40 metų, jos krūtyje yra daugiau riebalinio audinio, kuris gerai praleidžia rentgeno spindulius. Todėl mamogramoje matomi net ir mažiausi mazgeliai ir jų užuomazgos. Jei, aptikus mazgelį, vis dar nepavyksta jo identifikuoti, atliekami papildomi tyrimai: echoskopija, biopsija (specialia adata ištraukiamas mazgelio audinių dalelė. Ji apžiūrima mikroskopu. Po atitinkamo laboratorinio apdorojimo matoma, ar mazgelyje yra navikinių ląstelių, ar ne). Tik atlikus nuodugnius tyrimus, galima daryti išvadą, kokia liga pacientė serga – gerybine ar piktybine.

Pasak „Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos“, nuo programos pradžios iki 2009 m. kiekvienais metais auga mamografinės patikros sulaukusių pacienčių skaičius.

Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programos finansavimo

MetaiSuteikta paslauga už (mln. Lt)Patikrinta moterųRasta su ikivėžiniais pakitimaisRasta su piktybinių navikų požymiais
20050,24,5 tūkst.  
20062,1548 tūkst.4934*90*
20072,747 tūkst.5362127
20083,652 tūkst.3427121
20094,257 tūkst.4257140

* – 2006 m. gegužės – gruodžio mėnesių rezultatai

Pastarųjų metų statistika rodo, kad programa vykdoma efektyviai ir vis daugiau moterų sulaukia reikiamos pagalbos, kai užkertamas kelias vėžinėms ligoms.

„Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos“ taip pat skelbia, kad 2009 m. visose gydymo institucijose buvo atlikta daugiau mamogramų nei numatyta „Valstybiniame ligonių kasų“ plane. Pavyzdžiui, Kaune planas viršytas 95,3 proc., o Šiauliuose – 104,5 proc.

Viena aktyviausiai mamogramų programą atliekančių sveikatos priežiūros institucijų yra VŠĮ „Kauno Dainavos poliklinika”. 2010 m. numatyta atlikti 1788 mamogramas, tačiau tais metais jų atlikta net 2177. Kaip paskelbė Kauno teritorinė ligonių kasa, tais metais minėtoji poliklinika atliko daugiausia tokio pobūdžio tyrimų iš visų Kauno savivaldybėje esančių gydymo įstaigų.

Pasak poliklinikos vadovo Giedriaus Andziukevičiaus, vienas iš šios gydymo įstaigos prioritetų yra atlikti kuo daugiau mamogramų tiek jų poliklinikoje registruotoms, tiek ir iš kitų sveikatos priežiūros įstaigų siunčiamoms pacientėms. Turėdama šiuolaikišką mamografą ir optimizuotą pacientų priėmimo sistemą, Dainavos poliklinika pasirengusi atlikti beveik penkiagubai daugiau tyrimų negu kol kas numatyta prevencinės programos plane.

Pirmąjį šių metų ketvirtį VŠĮ „Kauno Dainavos poliklinikoje” buvo numatyta atlikti 148 mamogramas, tačiau jų atlikta kur kas daugiau – 594. Pasak privačios pirminės sveikatos priežiūros įstaigos „Signata“ vadovės Daivos Buikienės, kiekvieną mėnesį šioje klinikoje dirbantys šeimos gydytojai į Dainavos polikliniką siunčia apie 40 pacienčių. „Kadangi savo mamografo neturime, tai pacientes siunčiame į Dainavos polikliniką. Esame patenkinti šios gydymo įstaigos teikiamomis paslaugomis“, – sakė D. Buikienė.

VŠĮ „Kauno Dainavos poliklinikos” Radiologijos skyriaus vyresniosios ordinatorės Renatos Žadeikaitės teigimu, per dieną ši gydymo įstaiga atlieka apie 23 mamogramas. „Nors padarome kiek daugiau nei 20 mamogramų per dieną, tačiau galime jų atlikti iki 30. Tai mūsų siekiamybė“, – kalbėjo gydytoja radiologė R. Žadeikaitė. Pasak gydytojos, pirmiausia reikia gauti siuntimą iš šeimos gydytojo, užsiregistruoti mamografiniam tyrimui, ateiti paskirtu laiku.

Ši procedūra yra neskausminga: tyrimo metu reikia iki pusės nusirengti, tuomet modernus aparatas atlieka kelias nuotraukų projekcijas. Visa procedūra užtrunka apie 5 min., o atsakymai pateikiami per kelias savaites, nes nuotraukas vertina du onkologai. Vėliau nuotraukos persiunčiamos šeimos gydytojui, o šis pakomentavęs jas atiduoda pacientei, nes tyrimą pakartojus po dvejų metų, moteris jas vėl turi atsinešti palyginimui.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„MG Baltic“ byla. Šimašiaus kabineto paslaptys, Butkevičiaus skambučiai ir „dyki pinigai“ (5)

Didžiojoje politinės korupcijos byloje dažnai minimas garsiajam Liberalų Sąjūdžio...

Apie savo ateitį prabilęs Šaras: „Žalgiris“ – elitinis Europos klubas (100)

„Sveikiname visus su čempionų titulu, sveikiname mūsų fanus. Sveikinu savo žaidėjus, kuriems...

Tėvų galvos skausmas – mažai valgantis vaikas: yra būdas, kaip tai išspręsti (48)

Kai tėvai susiduria su prastu vaikų apetitu , pasak medicinos psichologės Rūtos Vyšniauskės ,...

Orai: džiūstantiems lietaus dar teks palaukti (9)

Pavargę nuo karščių šiomis dienomis atsikvėps šiek tiek lengviau – temperatūra sumažės....

Turistų išpaikintą Europą lietuviai iškeitė į vietą, kur gavo daug dėmesio ir nemokamų vaišių (40)

Po viešnagės Teherane, kuris yra tiesiog didelis miestas ir Irano sostinė, o ne koks gilus...

„Žalgiris“ švenčia – su sirgaliais pergalės dainas traukė ir Jonas Valančiūnas (27)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai aštuntą kartą iš eilės ir 20 kartą istorijoje tapo...

Kane'as paskutinę akimirką išplėšė Anglijos rinktinei pergalę dvikovoje su Tunisu (161)

Anglijos futbolo rinktinė vos nepaslydo pasaulio čempionato starte. Garetho Southgate'o treniruojama...

Nerimas ore: pakeliui į Rostovą užsiliepsnojo Saudo Arabijos rinktinę skraidinusio lėktuvo variklis (26)

Saudo Arabijos futbolo rinktinė, Rusijos avialinijų „Rossiya“ lėktuvu keliaudama į Rostovą,...

Prieš 30 m. atrasta Cindy Crawford grožio paslaptis gelbėja ir šiandien: 52-ejų modelis atrodo tobulai (13)

Cindy Crawford supermodelių elite sukasi keletą dešimtmečių. Per tą laiką ji neabejotinai...

Lietuvos monarchijos projektas: karaliaus kandidatų sąraše nuo Ispanijos karo aviacijos aso iki veidmainio vietinio didiko (2)

1918-ųjų vasarą Lietuvos Taryba pasitiko neramiai. Vokietija ir toliau neketino leisti grupelei...