Vieni iš pagrindinių veiksnių, lemiančių žmonių sergamumą, invalidumą ir mirštamumą, gydytojų teigimu, yra nesveika gyvensena, neigiamas aplinkos poveikis ir netaisyklinga mityba. Mityba vis dažniau nulemia mūsų sveikatos sutrikimus. Pasaulyje suvartojama vis daugiau nepilnaverčio, greitai paruošiamo maisto. Kad lietuviai maitinasi neteisingai, rodo atliktas tyrimas,-sakoma pranešime spaudai.
Kiaušinienė su lašiniais
2001-2002 m. tyrimų duomenys

1. Tirti asmenys nepakankamai vartoja šviežių, virtų ar troškintų daržovių, ir tai gali būti viena iš lėtinių neinfekcinių ligų, visų pirma – širdies ir kraujagyslių bei vėžio, atsiradimo priežasčių.

2. Pagrindinis kriterijus maisto produktams pasirinkti – produktų kaina bei skonis; mažai dėmesio skiriama sveikai mitybai ir ligų profilaktikai.

3. Itin daug respondentų maistui naudoja augalinius aliejus; augalinių aliejų perteklius gali būti maistinių peroksidų ir oksidacinio streso, sukeliančio širdies – kraujagyslių ligas bei vėžį, priežastimi.

4. Žymi respondentų dalis papildomai sūdo jau pagamintus patiekalus prieš pat vartojimą, didindami riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, visų pirma – hipertonija.

5. Maistas gaminamas dažniausiai panaudojant sveikatai nepalankų nevirintą vandenį iš šulinių; tai ypač aktualu kaimo vietovėse. Mikrobiologinė bei cheminė vandens tarša gali neigiamai įtakoti gyventojų sveikatą ir darbingumą.

6. Gyventojų mitybą žymia dalimi įtakoja maistas, pagamintas asmeniniuose ūkiuose.

7. Nepalankus mitybos režimas gali įtakoti padidėjusį sergamumą virškinamojo trakto ligomis.

8. Tirtieji asmenys vartoja pakankamai daug alaus.

9. Tirtieji asmenys gana daug rūko, ypač – kaime.

10. Ženkliai padidėjo aliejaus suvartojimas maisto gaminimui.

11. Daugiau respondentų vartojo vitamininius preparatus maisto papildymui ir valgomąją druską su mineralais.

12. Vis mažiau respondentų renkasi maisto produktus pagal kainą, o daugiau – pagal skonį ir atsižvelgdami į šeimos narių įtaką.

Pagal Lietuvos gyventojų mitybos tyrimų rezultatus nustatyta, kad respondentai nepakankamai vartoja šviežių daržovių. Rasta, kad dauguma vyrų (40,5 proc.) šviežias daržoves (išskyrus bulves) vartojo 1-2 dienas per savaitę, o dauguma moterų (34,0 proc.)- 3-5 dienas per savaitę. Daugiau vartojančių šviežias daržoves (išskyrus bulves) buvo kaime, negu mieste (kaime kasdien jas vartojo apie 28,5 tirtų asmenų, mieste – tik 22,7 proc.).

Pažymėtina, kad virtas ar troškintas daržoves (išskyrus bulves) kasdien dažniau valgė moterys (21,2 proc.), negu vyrai (15,8 proc.). Be to, šių maisto produktų kasdien daugiau vartojo kaimo gyventojai (21,4 proc.), negu miestiečiai (16,5 proc.).

Tyrimo metu buvo nustatyti ir svarbiausi maisto produktų pasirinkimo kriterijai. Pasirodo, jog dažniausiai maisto produktų pasirinkimą nulemia jų kaina (54,8 proc.) bei skonis (19,8 proc.), ir tik 7,1 proc. – ligų profilaktika.

Apklausos metu buvo aiškintasi, kokius riebalus gyventojai dažniausiai vartoja maistui gaminti (kepti, virti ar troškinti) – sviestą, margariną, augalinį aliejų ar gyvūninius taukus. Šiuo metu neabejojama, kad riebalų, ypač gyvūninių, turinčių daug sočiųjų riebalų rūgščių, perteklius – vienas labiausiai kraujotakos sistemos ligų vystymąsi veikiantys veiksnys. Įrodyta, kad riebalai, kurių sudėtyje yra didesnis polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis – mažina kraujotakos ligų atsiradimo riziką.

Tyrimo metu paaiškėjo, jog augalinį aliejų maistui gaminti vartojo net 77,0 proc. respondentų. Augalinis aliejus buvo daugiau vartojamas mieste (81,5 proc.), negu kaime (70,0 proc.). Be to, nustatyta, kad aliejų daugiau vartojo moterys (84,9 proc.), negu vyrai (70,4 proc.). Tačiau yra mokslinių duomenų, nurodančių, jog nekokybiško aliejaus perteklius (taip pat, kaip ir žymus jo trūkumas) gali sukelti nepageidaujamus organizmo funkcijų sutrikimus.

Nustatyta, kad dar tik nedidelė Lietuvos gyventojų dalis mitybai pagerinti kasdien papildomai vartoja vitaminų preparatus. Kasdien vartojančių vitaminus yra mažiau tarp vyrų (2,9 proc.), daugiau - tarp moterų (13,5 proc.).

Rasta, kad Lietuvos gyventojai gana daug vartoja mineralais (tame tarpe ir jodu) praturtintos valgomosios druskos.Valgomąją druską su mineralais daugiau vartoja moterys (52,5 proc.), negu vyrai (36,7 proc.).

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad valgomosios druskos perteklius gali būti hipertonijos bei kitų lėtinių neinfekcinių susirgimų vienu iš esminių rizikos faktorių. Nustatyta, kad pagamintą maistą papildomai truputį pasūdo net 45,7 proc. vyrų ir 44,3 proc. moterų, tuo tarpu net neskanavę patiekalus sūdo net 9 proc. vyrų.

Pažymėtina, kad žmonės maistui gana daug vartoja asmeniniuose ūkiuose pagamintų gyvūninių maisto produktų (pieno ir mėsos, kiaušinių bei kt.). Rasta, kad 13,5 proc. miesto gyventojų ir 57,9 proc. kaimo gyventojų vartoja tik savus, asmeniniame ūkyje pagamintus produktus. Nustatyta, kad net 47,7 proc. miesto gyventojų ir 89,2 proc. kaimo gyventojų gana dažnai maistui vartoja savo ūkyje užaugintas daržoves (tame tarpe ir bulves).

Tai, kad didelė dalis apklaustųjų (apie 11,0 proc. miesto gyventojų ir 44,3 proc. kaimo gyventojų) maistui vartoja nevirintą ir nefiltruotą vandenį iš šulinio, sudaro prielaidas kilti kai kuriems lėtiniams neinfekciniams ar ūmiems infekciniams susirgimams, o taip pat apsinuodijimui azotinėmis medžiagomis atsirasti. Nevirintą vandenį iš centralizuoto vandentiekio maistui ruošti vienodai naudoja tiek vyrai (24,7 proc. respondentų), tiek moterys (23,3 proc.).

Neabejojama ir mitybos režimo svarba žmonių sveikatai (13). Ištyrus gyventojų mitybą, paaiškėjo, kad tik 31,9 proc. miesto ir 28,9 proc. kaimo gyventojų valgo tuo pačiu metu. Daugiausia respondentai valgo 3 kartus per dieną, tiek vyrai, tiek ir moterys, tiek gyvenantys kaime, tiek ir mieste, nors sveikatai yra palankiau maitintis dažniau. Pažymėtina, kad žymi dalis vyrų (16,7 proc.) dažnai užkandžiauja tarp pagrindinių valgymų. Tai būdinga tiek miesto, tiek ir kaimo gyventojams.

Rūkymo žala gyventojų sveikatai pakankamai gerai įrodyta. Tyrimais nustatyta, kad kasdieną rūko apie 45,0 proc. vyrų ir 9,0 proc. tirtų moterų. Nustatyta, kad daugiau rūkančių asmenų yra kaime (30,1 proc.), negu mieste (27,6 proc.).

Ištyrus alkoholinių gėrimų suvartojimą, nustatyta, kad respondentai daugiausia gėrė alų – moterys vidutiniškai per parą šio gėrimo suvartojo apie 800 ml, vyrai – virš 1200ml, beveik vienodai – tiek mieste, tiek kaime (1200ml). Išanalizavus alkoholio vartojimą pagal amžiaus grupes, rasta, jog alų daugiausiai vartojo 35-49 m. ir 50-64 m. amžiaus asmenys, tuo tarpu stiprų alkoholį – 20-34 m. amžiaus respondentai.

1997-1998 m. ir 2001-2002 m. tyrimų duomenų palyginamoji analizė

Tyrimų rezultatų palyginamoji analizė parodė, kad 2001-2002 m. vis mažiau respondentų renkasi maisto produktus pagal kainą, respondentų, pasirenkančių maisto produktus ligų profilaktikos tikslais, skaičius beveik nepakito, tuo tarpu gyventojų, pasirenkančių specialios dietos produktus padidėjo, kaip ir besirenkančių maisto produktus pagal skonį ir šeimos narių įtaką.

Mažesnis procentas Lietuvos gyventojų 2001-2002 m. vartojo šviežias daržoves (išskyrus bulves) kasdien. Tai galima paaiškinti tuo, kad tyrimai 2001-2002 m. buvo vykdyti žiemos periodu.

Atliktų tyrimų duomenimis aliejaus suvartojimas maisto gaminimui padidėjo: nuo 57,6 pro. respondentų (1997-1998 m.) iki 77,0 proc. (2001-2002 m.). Pažymėtina, kad gyvūninių riebalų vartojimas maisto gaminimui lyginant 1997-1998 m. ir 2001-2002 m. sumažėjo daugiau kaip du kartus.

Vitamininių preparatų vartojimas tiek tarp Lietuvos moterų, tiek tarp vyrų pastaraisiais metais padidėjo. Tyrimų duomenimis, 2001-2002 m. vis daugiau respondentų vartojo ir valgomąją druską su mineralais. Papildomai maistą sūdančių respondentų skaičius beveik nepakito.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„MG Baltic“ byla. Idealus partijų trejetukas ir kyšis, kurį Masiuliui įteikė TV eteryje (22)

Politinės korupcijos bylą ištyrę prokurorai teigia, kad dabar jau iš politikos pasitraukęs...

Neišsprendžiama lygtis: kam Lietuvai reikia dar dviejų kogeneracinių elektrinių (22)

Būtinai dar dvi kogeneracinės elektrinės Lietuvai, nors neaišku, ar užteks atliekų, kurias...

Po grasinimų mirtimi ir lyginimų su nušautu Escobaru Kolumbijos rinktinė pergalę skyrė Sanchezui

Po klaidos pirmose pasaulio futbolo čempionato rungtynėse raudonąją kortelę 3 minutę gavęs ir...

Petro Gražulio dukrelės mama paviešino jų susirašinėjimą: galite suprasti, kaip jaučiausi Gražulis teismo keliu reikalaus vaiko globos (1376)

Po žinomo politiko Petro Gražulio pareiškimo, jog savo ir palangiškės Birutės Navickaitės...

Deja, bet tai tik laikinas sprendimas: aiškėja, kad elektromobilių revoliucija atneš naujų problemų (12)

Po daugelio metų susidomėjimas elektrinėmis transporto priemonėmis smarkiai išaugo ir ypač po...

Orai: po drėgmės atskubėję karščiai neužsilaikys

Artimiausios dienos bus permainingos, LRT RADIJUI sako sinoptikė Edita Gečaitė.

Ar tikrai naudinga būti pasaulio futbolo čempionato šeimininku? (83)

Pasaulio futbolo valdančioji organizacija FIFA tikina, kad šalys, rengiančios futbolo...

Naujausias tyrimas: keliatės anksti ar vėlai, lemia polinkį į depresiją (14)

Ar miegojimo įpročiai turi įtakos rizikai susirgti depresija ? Naujas tyrimas patvirtino, kad...

Rinkimų komisija: Erdoganas perrinktas per pirmąjį turą (11)

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas užsitikrino naują mandatą per pirmąjį...

Ministerija: vaiko pinigai jau mokami didžiajai daliai vaikų (13)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vaiko pinigai jau mokami didžiajai daliai...