S.Coheno grupė dvi savaites apklausdavo 334 sveikus savanorius 3 vakarus per savaitę ir tyrė jų emocinę būklę. Savanoriai paaiškindavo kaip jie jautėsi tą dieną, vertindami savijautą trijų teigiamų dalykų atžvilgiu: energingumo, savijautos bei ramumo. Taip pat tekdavo įvertinti dieną ir neigiamose skalėse – depresijos, nerimo bei priešiškumo.
Po emocijų įvertinimo kiekvienam savanoriui į nosį buvo įpurkšta rinoviruso – slogą sukeliančių mikroorganizmų. Mokslininkai tiriamuosius stebėjo penkias dienas ir fiksavo, kurie iš jų užsikrėtė bei kokius juntamus ligos simptomus pranešdavo tiriamieji.
Teigiamos emocijos iš tikrųjų neapsaugojo tiriamųjų nuo ligos – virusų dauginimasis visuose tiriamuosiuose buvo vienodas. Tačiau ligos požymių ir simptomų linksmuoliai nejusdavo dažniau, nei niurzgliai. Tokie rezultatai verčia manyti, jog uždegimo procese susidarę chemikalai gali susieti emocinę būsena su polinkiu peršalti.
Tolesni tyrimai parodė, jog sveikas gyvenimo būdas bei žemesnis tam tikrų hormonų lygis nebuvo sveikatos dėl teigiamų emocijų priežastis.
Kadangi žmogus sloguoja vidutiniškai nuo 2 iki 5 kartų per metus, psichologinės rizikos įvertinimas bei neigiamų minčių atsikratymas gali padėti išvengti peršalimo ir tuo pačiu sumažinti galimybę susirgti kitomis užkrečiamomis ligomis.
