Skaidulų šaltinis

Uogose gausu A, E, B grupės vitaminų, folio rūgšties, vitamino C. Taip pat ir skaidulų – tirpių ir netirpių. Pastarosios apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, šalina toksines žarnų atliekas, padeda apsisaugoti nuo storosios žarnos vėžio, nes palaiko reikiamą žarnų rūgštinę-šarminę pusiausvyrą.

Ją išlaikius žarnose knibždantys mikroorganizmai negamina vėžio vystymąsi skatinančių medžiagų. Netirpių skaidulų daugiausia yra uogų luobelėje. Tirpios skaidulos mažina bendrojo ir blogojo cholesterolio koncentraciją kraujyje. Tuo būdu mažėja širdies ligų riziką. Taip pat padeda reguliuoti cukraus kiekį. Ypač tai aktualu sergantiems cukriniu diabetu.

O didžiausias uogų gėris – antioksidantai: polifenoliai ir bioflavonoidai. Šie saugo organizmą nuo laisvųjų radikalų. Tyrimai su laboratoriniais gyvūnais parodė, kad antioksidantai padeda sumažinti vėžio riziką.

Uogų ABC

Braškės ir žemuogės turi antivirusinėmis ir priešvėžinėmis savybėmis pasižyminčių savybių.

Avietės turi medžiagų, veikiančių panašiai kaip aspirinas, todėl mažina karščiavimą.

Vyšnios veikia priešuždegimiškai. Natūraliose vyšnių sultyse yra fermentų, apsaugančių nuo dantų ėduonies formavimosi.

Juodieji serbentai turi antocianozidų ir fitoestrogenų. Todėl juodųjų serbentų ekstraktas padeda gydyti viduriavimą ir mažina menopauzės simptomus.

Mėlynės turi stiprų antioksidacinį poveikį, blokuoja kraujagyslių sienelių pažeidimą, todėl padeda apsisaugoti nuo insulto, smegenų degeneracinių procesų.

Vertingos išspaudos

„Uogų išspaudose esančios naudingos medžiagos gali būti naudojamos maisto, biokuro gamyboje, kosmetikos pramonėje, medicinoje“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Rimantas Venskutonis. Jo vadovaujama mokslininkų grupė, dalyvaujanti nacionalinėje programoje „Sveikas ir saugus maistas“, tiria keturias lietuviškų uogų rūšis: juoduosius serbentus, avietes, aronijas ir putinų uogas.

Iš vaisių ar uogų spausdami sultis ar gamindami kai kuriuos kitus produktus dažnai panaudojame tik tam tikrą šių valgomųjų augalų dalį – lieka daug išspaudų, kuriose gausu vertingų medžiagų. Deja, gautos išspaudos dažnai panaudojamos neefektyviai arba tiesiog išmetamos kaip atliekos.

Tyrėjai eksperimentuoja su juodaisiais serbentais, avietėmis, aronijomis ir putinų uogomis. 

„Išspaudose esančios naudingos medžiagos gali būti pasitelkiamos maisto gamyboje, kosmetikos pramonėje, medicinoje, o kas lieka po visų šioms sritims tinkamų medžiagų išskyrimo ‒ biokuro gamyboje. Gautų žaliavų spektras ‒ nuo fitocheminių medžiagų, kurių gali būti vos keli miligramai, iki tokių medžiagų, kurios gali būti panaudojamos energijai gaminti.

Iš uogų išspaudų gaunamos medžiagos gali būti panaudojamos maisto papildų, funkcionaliojo maisto gamyboje, medicinoje. Nustatyta, kad iš uogų išspaudų išskiriamame aliejuje esančių polinesočiųjų riebalų rūgščių vartojimas padeda sumažinti įvairių ligų riziką. Iš išspaudų išskiriami komponentai gali atlikti įvairias funkcijas: maisto produktą apsaugoti nuo gedimo, atlikti tam tikras funkcijas pačiame organizme, kai maistas jau yra vartojamas“,– vardija profesorius Rimantas Venskutonis.

Yra ir pavojų

Tiesa, dėl blogos ūkininkavimo praktikos uogose galima aptikti ir sunkiųjų metalų bei pesticidų likučių, viršijančių nustatytas didžiausias leistinas koncentracijas. Sodinant uogas reikėtų atkreipti dėmesį i sodinimo vietą: toliau nuo kelio, lauko tualetų, tręšti tik tam skirtomis priemonėmis ir tiksliai nurodytais kiekiais, naudoti pesticidus tik griežtai nustatytais kiekiais bei pagal instrukcijas.

Uogų rinkimo metu labai svarbi gera rankų higiena. Vienas iš efektyviausių būdų išvengti mikrobiologinės taršos – uogas rinkti plautomis rankomis ir dėti jas į švarius indus. Laikyti atskirai nuo termiškai neapdorotų maisto produktų, prieš vartojant kruopščiai nuplauti tekančiu geriamuoju vandeniu.

Verta žinoti:

Tyrimas, atliktas Harvardo universitete, su daugiau nei 920 tūkstančių moterų, stebėtų 18 metų, parodė, kad braškų ir mėlynių valgymas sumažina infarkto riziką 34 procentais. Tyrimo savanorės suvalgydavo vidutiniškai po tris porcijas braškių ir mėlynių per savaitę.