aA
Atėjus vasarai, ieškome gėrimo, kuris galėtų atgaivinti. Vieni griebiasi sulčių, kiti gazuotų gaiviųjų gėrimų, mineralinio ar net alaus. O kaip jie veikia mūsų organizmą? Kurie yra sveikesni, o kuriuos geriau vertėtų apriboti?
© Shutterstock nuotr.

Gazuoti gėrimai

Šiais laikais gazuotų gėrimų mes išgeriame daugiau, nei anksčiau – vidutiniškai, 95 l kasmet. Tačiau kaip šie gėrimai veikia mūsų sveikatą? Poveikį mūsų organizmui turi ne tik saldinti gėrimai – kenkia ir dietiniai, ir net gazuotas vanduo.

„Gaivieji gėrimai – sultys ir limonadai - iš tikrųjų nieko negaivina. Tas pavadinimas iš tikrųjų yra klaidinantis, todėl kad tuo momentu, kai geri, atrodo, kad jie lyg ir gaivina, tačiau dažniausiai jie turi natūralaus cukraus arba saldiklių, taip pat gali turėti įvairių maisto priedų, dėl ko troškulys yra ne numalšinamas, o sukeliamas. Taigi rezultate mums vėl ir vėl norėsis tų „gaiviųjų gėrimų“,- sako mitybos specialistė Vaida Kurpienė.

Negana to, tyrimų duomenimis, gaivieji gazuoti gėrimai turi ir daugiau nuodėmių, t. y., nesaikingai vartojant gali sukelti rimtų problemų sveikatai.

JAV tyrėjų teigimu, saldinti gaivieji gėrimai paspartina senėjimo procesus – tam užtenka kasdien išgerti po 2 skardines. Be to, angliarūgštė sustiprina mūsų reakciją į kitus skonius, pavyzdžiui, cukraus. Prie cukraus priprantama, jo ilgainiui norisi, o dėl angliarūgštės arba burbuliukų skonis mums atrodo dar malonesnis. Tai paaiškina, kodėl žmonės labiau mėgsta gazuotą, o ne paprastą vandenį.

Šie gėrimai kenkia ir dantims - cukrui reaguojant su dantų apnašose esančiomis bakterijomis, susidaro kenksmingos rūgštys, ir dantys pradeda gesti. Be to, angliarūgštė skatina oro kaupimąsi skrandyje, tad galite nuolat riaugėti.

„Kartais žmonės pradeda baidytis cukraus, o vis tiek norisi saldžiai, tada renkasi gėrimus be cukraus. Tačiau juose yra pridėta saldiklių. Ir nors jie patys neturi kalorijų ir suteikia saldumo jausmą, visgi yra įrodyta, kad jie sukelia norą užkandžiauti“,- perspėja V. Kurpienė.

Tačiau didžiausias blogis laukia mūsų kepenų, mat gazuoti gėrimai su dideliu vaisių sulčių kiekiu siejami su kepenų suriebėjimu. Mokslininkai išsiaiškino, kad žmonės, kurie kasdien išgeria dvi skardines gazuotų vaisių gėrimų, 5 kartus dažniau suserga kepenų ciroze ir kepenų vėžiu.

Mitybos specialistės teigimu, gira taip pat turi ir laipsnių (nors gal panašiai kaip kefyras), ir daug cukraus, tad tikrai nėra sveikas gėrimas.

Kuo atsigaivinti vasarą: ne visi gėrimai tokie nekalti, kaip atrodo
© Shutterstock nuotr.

Alus

Ne paslaptis, kad karštomis vasaros dienomis daugelis mėgsta atsigaivinti alumi. Tačiau kiek nekaltas šis gėrimas? Juk liaudies sukurta sparnuota frazė „alaus pilvas“ - turbūt ne šiaip sau? Alus, priklausomai, nuo spalvos ir fermentacijos, turi nuo 108 kcal (šviesus) iki 216 kcal (viršutinės fermentacijos alus).

Tiesa, dietologai tvirtina, kad alaus pilvas atsiranda ne nuo alaus, o nuo užkandžių, kurie suvartojami kartu, kadangi šis alkoholio turintis gėrimas, kaip ir kiti, skatina apetitą.
Kas kita - nealkoholinis alus. Kai kurie bėgikai treniruodamiesi geria nealkoholinį alų ir tvirtina, kad jis padeda jiems atgauti jėgas.

Mokslas šios jų teorijos dar nepagrindė, bet Miuncheno technologijų universiteto tyrėjai paklausė vyrų bėgikų, besitreniruojančių Miuncheno maratonui, ar jie sutiktų išgerti tam tikrą kiekį alaus. 277 vyrai sutiko, net ir išgirdę, kad alus – nealkoholinis. Tiesa, nealkoholinio alaus gavo tik pusė tyrimo dalyvių, kita pusę gėrė panašaus skonio gėrimą (placebo poveikis). Niekas nežinojo, ką kas gėrė.

Visi bėgikai kasdien išgerdavo po du su puse litro gėrimo. Jie pradėjo vartoti gėrimą likus trims savaitėms iki maratono ir gėrė dar dvi savaites po maratono. Na, o mokslininkai padarė bėgikų kraujo tyrimą likus kelioms savaitėms iki maratono, prieš pat startą, ties finišo linija ir praėjus kelioms dienoms po bėgimo. Jie norėjo išsiaiškinti, ar nealkoholinis alus sušvelnino didelio fizinio krūvio žalą.

Taigi dar dvi savaites po maratono vieni vyrai pareigingai gėrė nealkoholinį alų, kiti – gėrimą, jie turėjo pranešti apie bet kokius peršalimo ar kitokių ligų simptomus. Nealkoholinį alų gėrusieji buvo sveikesni, tarp jų buvo gerokai mažiau susirgusių viršutinių kvėpavimo takų ligomis, nei tarp gėrusių placebo gėrimą. Kraujo tyrimai parodė, kad gėrusių nealkoholinį alų organizme kur kas mažau uždegiminių procesų, taip pat mažiau baltųjų kraujo kūnelių, lyginant su kita grupe, o tai – stipresnio imuniteto požymis.

Tyrimui vadovavęs daktaras Johannesas Scherras teigė, jog tai svarbu – juk jei po maratono bėgikui mažiau skauda kūną, jei jis neperšąla, gali greičiau grįžti prie treniruočių. Jo teigimu, galbūt gėrusieji nealkoholinį alų netgi galėtų dažniau treniruotis.

Dar tiriama, kaip nealkoholinis alus padeda atgauti jėgas po maratono. Tiesa, daktaro J. Scherro teigimu, jau galima teigti, kad naudos duoda gėrime esantys polifenoliai – daugelyje augalų esančios cheminės medžiagos, kurios stiprina imuninę sistemą.

Alkoholiniame aluje polifenolių yra netgi daugiau, tačiau gėrimas žalingas dėl alkoholio. „Nežinome, ar šalutinis alkoholinio alaus poveikis panaikintų polifenolių naudą, – teigė J. Shcerras. – Be to, neįmanoma per dieną išgerti du su puse litro alkoholinio alaus, ypač aktyviai treniruojantis.“

Mineralinis – su burbuliukais ir be

„Jeigu vasarą privalgėte riebaus šašlyko ir jaučiate, kad skrandis stovi, tai tokiu atveju stiklinė mineralinio su burbuliukais suaktyvins virškinimą. Šiaip gazuoti gėrimai nėra rekomenduojami, ypač vaikams, tačiau jei kartais išgersime stiklinę – tai nieko tokio, bet visą laiką tikrai taip daryti nereikėtų. Iš visų gaiviųjų gėrimų mineralinis su burbuliukais yra mažiausias blogis“,- teigia mitybos specialistė Vaida Kurpienė.

Tačiau reikėtų nepamiršti, kad mineralinis būna įvairios mineralizacijos lygio. Yra toks, kuris panašus į vandentiekio vandenį, nes jis taip pat turi mineralų, yra vidutinės ir stiprios mineralizacijos. „Kartais atrodo, kad mineralinio tai jau galim gerti kiek norim, tačiau taip daryti jokiu būdu negalima. Nes stiprios mineralizacijos vanduo turi daug druskų, labai apkraunami inkstai, širdis, organizme užsilaiko skysčiai ir galima labai stipriai pakenkti savo sveikatai. Tokį vandenį galima gerti kai daugiau prakaituojame ar susirgus, gal profilaktiškai“,- pataria specialistė.

Sultys

Sultys – mėgstamas gėrimas, norint atsigaivinti, tačiau reikėtų žinoti, kad sultyse yra ne mažiau cukraus nei gazuotuose gėrimuose. Pavyzdžiui, 250 ml apelsinų sulčių yra 115 kalorijos. Tad sultys iš pakelių – anaiptol nėra sveikas produktas ir mėgautis jomis reikėtų saikingai.

„Jeigu lyginsime sultis iš pakelių ir šviežiai spaustas, tai aišku, kad natūralios yra sveikiau, tačiau įvairios pasaulio sveikatos organizacijos vis labiau riboja sulčių vartojimą ir vis labiau atkreipia dėmesį, kad reikėtų valgyti vaisius ir daržoves, o ne gerti jų sultis. Sultyse yra didelis pačių vaisių koncentratas, daug cukraus, pašalinamos skaidulos arba trinant kokteilius suardomos jungtys tarp tų skaidulų. Sultys labai greitai pasisavinamos, tad greičiau sukelia alkį bei saldumynų ir miltinių produktų poreikį“,- perspėja Vaida Kurpienė. Specialistės teigimu, duodant sultis gerti vaikams, jas būtinai reikia skiesti ir daug.

Geriausia gerti šviežiai spaustas sultis, tačiau nepamiršti, kad sultys yra maistas, o ne gėrimas. Tad su kitu maistu jų nepatartina maišyti. Žmonės, kenčiantys nuo nutukimo, turėtų atsisakyti saldžių sulčių, nes tai gali sukelti cukrinį diabetą. Todėl reikia rinktis sultis iš tokių vaisių ir daržovių, kurių sudėtyje yra minimalus cukraus kiekis.

Mažiau jo yra braškėse, avietėse, gervuogėse, arbūzuose, todėl jų galima valgyti po 200 g. Šis kiekis atitinka 15 g cukraus. 15 g cukraus taip pat turi 150 g apelsinų, greipfrutų, mandarinų, kivių, persikų, kriaušių, obuolių, slyvų, ananaso; 150 ml vaisių sulčių; 100 g vynuogių, vyšnių, meliono, mango, persimono, figų, mėlynių; 70 g banano, 60 g konservuotų vaisių.

„Pažinojau pacientų, kurie per dieną išgerdavo po du tris litrus sulčių ir stebėdavosi, kad priauga svorio. Noriu įspėti: vaisiai nėra dietos sinonimas. Patarčiau vaisių, turinčių minėtą cukraus kiekį, valgyti kartą ar du per dieną. Pakeitę sūrį, dešrą ne tokiais kaloringais produktais neužmirškite, kad vaisiai irgi turi kalorijų. Turėjau pacientų, kurie per dieną suvalgydavo po du ar tris kilogramus vynuogių, tikėdamiesi sulieknėti. Tačiau jei ko ir pavyko atsikratyti, tai raumenų. Kilogramas vynuogių turi 810 kalorijų ir 170 g cukraus. Kartą sutikau tokį storulį vairuotoją, kuris per dieną suvalgydavo apie dešimt obuolių, kad neprarastų budrumo. Jam atrodė, kad laikosi dietos“, - knygoje „Lieknėti pagal asmenybės tipą“ rašo Ženevos universitetinės ligoninės diabetologas prof. Alainas Golay'us.

Gerti šviežiai spaustas sultis reikėtų pusvalandį prieš valgį niekuo neužkandžiaujant. Taip pat jos netinka po valgio, nes virškinimo sistemoje skatina nepageidaujamus rūgimo procesus. Jas gerti reikia iš karto išspaudus. Net ir trumpą laiką laikant šaldytuve, sumažėja naudingųjų sulčių savybių.

Kuo atsigaivinti vasarą: ne visi gėrimai tokie nekalti, kaip atrodo
© Shutterstock nuotr.

Pasukos

Karštomis vasaros dienomis kai kas mėgsta atsisakyti maisto ir gerti tik skysčius. Dažnai tam vartojamos pasukos. Arba tiesiog tai renkamasi vietoj kitų gėrimų, nes yra nuomonė, kad pasukos yra sveika.

„Reikėtų suprasti vieną dalyką – viskas, kas yra ne vanduo, tai yra maistas. Ir ta pati arbata yra maistas, nors kalorijų neturi. Ir tada reikia žiūrėti, kas yra tai, ką mes vartojame. Sakykime, jeigu pati arbata kalorijų beveik neturi, jeigu mes į ją pridėsime medaus arba uogienės, tai tada lyg ir arbata, bet iš tikrųjų – saldus kompotas. Tai tikrai turi kalorijų ir negaivina arba tas gaivinimas apgaulingas. Tas pats ir su pasukom. Pasukos yra pieno produktas. Jos turi tikrai mažai kalorijų tuo atveju, jeigu yra natūralios, tačiau dažniausiai žmonės geria pasukas, kurios yra su skoniu, t. y. Gali skambėti labai patraukliai, tarkime, „pasukos su sėlenėlėmis ir slyvomis“, tačiau tokiose pasukose yra daug cukraus. Lygiai tas pats su, sakykime, alijošiaus gėrimais ir panašiai. Taigi visada reikia žiūrėti sudėtį, iš ko gi tas gėrimas susidaro. Nes kartais tos veikliosios medžiagos yra mažai, o tų įvairių priedų, kurie suteikia skonį ir malonumą – daug ir ne visada jie daro teigiamą įtaką sveikatai, o atvirkščiai“,- pasakoja Vaida Kurpienė.

Kas atgaivina geriausiai

„Iš principo atgaivina tik keli dalykai – tai arbata, jeigu labai prakaituojama – galima šiek tiek mineralinio vandens, bet tikrai ne visą vandenį juo pakeisti. Ir pats paprasčiausias vanduo. Jeigu labai norisi, galima įsidėti mėtų, įsipjaustyti agurko, nebūtinai citrinos. Tik reikia turėti omenyje, kad gryną vandenį mūsų organizmas tik pašildo iki reikiamos temperatūros ir jis yra pasisavinamas, o jeigu į vandenį kažką dėsime, tai jau vyks virškinimo procesas“,- primena Vaida Kurpienė.

Mitybos specialistės teigimu, arbatą galima gerti ir šiltą, ir šaltą. Gali būti ir juoda, ir žalia. Pavyzdžiui, kinai žiemą daugiau geria juodą arbatą, o vasarą – žalią, nes jų teigimu, žalioji daugiau gaivina. Tiktai geriant juodą arba žalią arbatą reikia nepamiršti, kad jos turi kofeino ir jeigu dar geriame ir kavą, tai bendras kofeino kiekis gali susidaryti ganėtinai didelis. Taigi arbatas visgi reikėtų riboti, o plikant žalią arbatą, tas pačias arbatžoles naudoti keletą kartų.

„Taip pat arbatoms gali būti naudojami įvairūs lietuviški augalai. Pavyzdžiui, labai skani šalta kmynų arbata, pankolio, jei kas mėgsta saldžiai, nes jis yra natūraliai salstelėjusio skonio. Bet kokiu atveju arbatas rekomenduočiau gerti be cukraus, nes cukrus veikia atvirkščiai“,- sako V. Kurpienė.

Kuo atsigaivinti vasarą: ne visi gėrimai tokie nekalti, kaip atrodo
© Shutterstock nuotr.

Kiek gerti?

Kiek gerti, priklauso nuo aplinkybių. Ir vasarą nebūtinai skysčių reikia daugiau. Jeigu sėdime kondicionierių šaldomam biure, paskui sėdam į kondicionieriaus šaldomą automobilį ir grįžtame namo, kur vėsu – tai ne. O jeigu visą dieną sėdime lauke, tai taip. O jeigu fiziškai judame – tai dar daugiau.

V. Kurpienės teigimu, yra nustatytos teorinės normos – per dieną suaugusiam žmogui turi tekti 30 ml vienam kūno kilogramui. „Bet tai yra teorinė norma, numatyta pagal tai, kaip maitinasi vidutinis Vakarų šalių pilietis, reiškia, valgo daug mėsos, pieno produktų, įvairių keptų ir virtų dalykų, labai mažai šviežių daržovių arba iš viso jų nevalgo, jeigu neskaičiuosime to vieno agurko per dieną. Ir labai mažai juda. Tai jei neatitinka nors vieno kriterijaus, tokiu atveju tokia teorinė norma netiks“,- pastebi moteris.

Mitybos specialistė pataria skysčius vartoti atsižvelgiant į savo šlapimo spalvą – ji turi būti švelniai gelsva. Rytais šlapimas būna didesnės koncentracijos, visuomet tamsesnis, tad stebėti reiktų dienos metu. Jei jis šviesus – skysčių suvartojate pakankamai, jei tamsus – eikite įsipilti vandens.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Egzotines keliones mėgstanti mokytoja Veronika atvira: gyventi tik iš atlyginimo būtų sunku (738)

Jau daugiau nei dvi savaites Švietimo ir mokslo ministerijoje ( ŠMM ) budinti mokytoja Veronika...

„Amerikietiškas“ Putino oligarchas po JAV sprendimo kraujuoja milijardais (165)

Netrukus po to, kai Michaelas Cohenas pasišalino nuo Donaldo Trumpo patvirtinto nekilnojamojo turto...

Naujausiuose prezidentiniuose reitinguose – nemaloni staigmena vienam iš lyderių (7)

Kelis mėnesius vis augęs konservatorių kandidatės į prezidentus Ingridos Šimonytės reitingas...

„Žalgiris“ sulaukė Westermanno, o kada sulauks Waltono?

Kauno „Žalgirio“ komanda Miunchene pirmą kartą šį sezoną vertėsi be pagrindinio savo...

Bilis ir Rapšys pateko į pusfinalį, Meilutytei ir Titeniui nepasisekė (6)

Į Kinijoje vykstančio pasaulio plaukimo čempionato trumpajame (25 m) baseine vyrų 100 m plaukimo...

Žaidimu nusivylęs Jasikevičius: Eurolyga negailestinga, o mes kažkodėl nesiginame specialiai Krepšinis.lt iš Miuncheno (50)

Pratęsti pergalių serijos iki trijų Lietuvos čempionams Eurolygoje nepavyko. Kauno „Žalgirio“...

Tokius Skvernelio reitingus mato pirmą kartą: taip blogai seniai nebuvo (183)

Dėl mokytojų streiko smuko ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio populiarumas – palankiai...

Sabonis nesulaikė Embiido, bet pakartojęs rekordą padėjo „Pacers“ laimėti (1)

Joelis Embiidas surengė įspūdingą pasirodymą, tačiau jis Filadelfijoje nublanko prieš Indianos...

Žaidimai be taisyklių: 5 priežastys, kodėl juos būtina įtraukti į vaikų dienotvarkę (1)

Mažuosius gyvenime supa nemažai taisyklių – namuose, darželyje, svečiuose, viešoje vietoje. Ir...

Gwyneth Paltrow gyvenimo tiesos: apie 3 esminius įvykius, žmogų keičiančią netektį ir plastinę chirurgiją

46-erių Gwyneth Paltrow dabar, atrodo, turi viską, ko tik gali geisti moteris - puikiai...