Dėl dantenų kraujavimo į odontologus kreipiasi dažnas pacientas, tačiau neretai – per vėlai. Uždelstas dantenų kraujavimas gali sąlygoti sunkias dantenų ligų komplikacijas, netgi dantų praradimą. Kaip teisingai prižiūrėti burnos higieną bei išvengti dantenų kraujavimo, pasakoja Vilniaus implantologijos centro med. dr. gydytojas periodontologas Algirdas Puišys.

- Turbūt retas mūsų išvengė dantenų kraujavimo. Kas gi jį sukelia?

- Dantenos kraujuoja dėl susikaupusių apnašų, kuriose dauginasi bakterijos, sukeliančios dantenų uždegimą. Negydomas jis gali komplikuotis periodontitu – liga, sukeliančia danties kaulo tirpimą. Kai ši liga stipriai pažengusi, žmonės tiesiog netenka dantų.

Kardiovaskulinės ligos, medžiagų apykaitos sutrikimai ar silpnas imunitetas taip pat didina riziką sirgti uždegiminėmis dantenų ligomis (gingivitu ar periodontitu), tačiau dantenų kraujavimą sąlygoja ir kiti veiksniai. Įtakos turi genetika, burnos higiena, seilių sudėtis, mityba. Stresas, senos dantų plombos ar vainikėliai, netaisyklinga dantų padėtis. Rūkymas taip pat gali skatinti dantenų kraujavimą; kaip ir hormonų pokyčiai organizme, atsiradę, pavyzdžiui, nėštumo metu.

- Ar įmanoma sumažinti dantų kraujavimo riziką?

- Turintiems genetinį dantenų ligų polinkį reikėtų keisti netinkamus gyvenimo būdo įpročius. Pirmiausia dantų apnašos, sukeliančios dantenų kraujavimą, susidaro ir dėl maisto. Jei pavalgę išsivalote dantis, problemų neturėtų kilti. Tačiau jei nuolatos užkandžiaujate, tarpdančiuose maistas užsilaiko ir greičiau susidaro apnašos. Nesveika mityba apskritai silpnina imunitetą, didindama apnašų kaupimosi riziką.

Priešepilepsinių, kraujospūdį mažinančių, kontraceptinių ar kitų hormoninių vaistų vartojimas sukelia dantenų jautrumą. Todėl pakanka mažesnio bakterijų kiekio ir mažesnės apnašų sankaupos, kad prasidėtų uždegiminiai procesai. Vartojantiems šiuos vaistus reikia dar labiau paisyti burnos higienos.

- Tinkama burnos higiena, kaip suprantu, yra pagrindinis kraujuojančių dantenų „vaistas“. Ar dar koks nors gydymas gali būti taikomas?

- Tinkamai išvalius dantenas su šepetėliu ir tarpdančių siūlu jos neturėtų kraujuoti. Jei kraujavimas tęsiasi – signalas, jog yra dantenų uždegimas, todėl svarbu laiku kreiptis į gydytojus. Dantenų ligos klastingos tuo, jog dažnai nesukelia skausmo. Pavyzdžiui, formuojantis periodontitui, per metus gali nutirpti pusė dantų kaulinio audinio, pacientui nepajutus skausmo.

Dantenų ligos neatsiranda per vieną dieną, todėl ne vieną dieną užtrunka ir jų gydymas. Žmonės visą laiką nori atrasti vieną problemos priežastį ir vieną jos sprendimą. Gydymas turi būti kompleksinis, lankantis pas burnos higienistą ir savarankiškai prižiūrint burnos ertmę.

Norint išvengti dantenų pakitimų, reikėtų kartą per pusmetį atlikti profesionalią burnos higieną. Linkusiems į dantenų kraujavimą, rekomenduojama tikrintis kartą per sezoną. Burnos higienistai ne tik atlieka profesionalų apnašų valymą, bet ir gali padėti žmogui tobulinti burnos higienos įgūdžius.

Dantenų kraujavimas, priklausomai nuo stadijos, gydomas nuo savaitės iki trijų mėnesių. Jei žmogus nesigydo, jis gali tęstis metų metus, o dantenų ligos – dar labiau komplikuotis.

- Tinkama burnos higiena – kokia ji?

- Svarbiausia stengtis kasdien kuo kruopščiau išvalyti dantis. Burnos priežiūrai reikalingos 3 paprastos priemonės: dantų šepetėlis, tarpdančių siūlas, ir, jei reikia, – tarpdančių šepetėlis. Papildomai priežiūrai galima rinktis burnos skalavimo skystį, kurio veiklioji medžiaga būtų su chlorheksidinu. Šiuo tirpalu dantenas galima skalauti mėnesį du. Reikėtų atkreipti dėmesį, jog skystis kartais nudažo estetines plombas, todėl po naudojimo kurso gali reikėti spalvos atnaujinimo korekcijų.

Siekiantys kokybiškesnės higienos, vietoje tradicinių gali rinktis ultragarsinius šepetėlius, kurie vibruodami ultragarsu naikina bakterijas, nuvalo apnašas. Taip pat kasdienei priežiūrai galima rinktis burnos irigatorius, kurie labai stipria oro ir vandens srove pravalo tarpdančius.

Šaltinis
Temos
Savaitraštis „Lietuvos sveikata“