Kineziterapeutas ir jogos instruktorius Nerijus Braždžiūnas, sveikatos programos „Antistress“ autorius, pasakoja apie būtinybę atsipalaiduoti ir apie tai, kaip ideomotoriniai pratimai mažina neigiamą streso poveikį.
© Shutterstock nuotr.

Šiuolaikinio pasaulio rykštė – stresas. Jis mus persekioja taip dažnai, kad įtampa tampa kone „įprasta būsena“. Kaip stresas mus veikia?

Streso patiriame tiek daug, kad jo jau nepajėgiame kontroliuoti! Nuolat esame veikiami kortizolio ir adrenalino hormonų, tad net neįsivaizduojame, jog gali būti kitoks gyvenimas, kitokia būsena. Tai yra didelė klaida. Reikia kažko imtis, atsikratyti streso.

Dėl streso atsiranda minčių įtampa, o to pasekmė – fizinio kūno įtampa, raumenų ir stuburo skausmai. Pirmiausia įsitempia žandikaulio raumenys. Paskui stresas sukausto pečių juostą, nugarą, diafragmą, atsiranda dubens dugno įtampa, įsitempia blauzdos. Juk patyrėte – kažko labai išsigandus, pakerta kojas.

„Kovok arba bėk“ – taip streso sukeltus pojūčius nusako klasikinė psichologija.

Streso metu organizmas išskiria streso hormonus. Jeigu nuo jų „nebėgame“, įtampa išlieka ilgam. Jei neišeiname pasivaikščioti, neprasimankštiname, net vandens neatsigeriame – nepajėgiame susikoncentruoti tolesniam darbui: streso hormonai cirkuliuoja organizme nepriklausomai nuo mūsų valios.

Pozityvus mąstymas („nieko neįvyko, aš esu ramus“), žinoma, gali kurį laiką padėti, tačiau hormonai vis tiek padarys savo. Kaip ir išgėrus puodelį stiprios kavos: neužmigsite, kol baigsis kofeino poveikis.

Kokį pavojų sveikatai kelia stresas?

Stresas – visuma apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų, kurios atsiranda esant disharmonijai tarp žmogui keliamų reikalavimų ir sugebėjimų tuos reikalavimus patenkinti (vienoje ar keliose gyvenimo srityse).

Mokslininkai nustatė, kad apie 80 proc. visų kraujotakos, endokrininių, virškinimo trakto, onkologinių ligų, sąlygotų imuninės sistemos nusilpimo, yra psichosomatinio pobūdžio. Organizmui yra būtinas poilsis, kuris įmanomas tik giluminio atsipalaidavimo arba miego metu. Tik atsipalaidavęs organizmas gali dirbti optimaliai. Tik atsikratę streso galime siekti rezultatų versle, daryti karjerą.

Ką duoda organizmui antistresinė mankšta?

„Antistress“ programa padeda judant sumažinti streso sukeltą įtampą. Specialių pratimų kompleksas skatina pakeisti minčių srautą ir atgauti hormonų pusiausvyrą. Besimankštinant išsiskiria endorfinai (laimės hormonai), organizme atsiranda serotonino.

Jeigu diena iš dienos sukinėjamės neigiamų emocijų rate, esame lyg ant kabliuko pagauta žuvis, pasidarome priklausomi nuo neigiamų hormonų kiekio.

Ar kiekvienam tinka ši programa?

Šią sveikatos programą sukūriau remdamasis medicinos pasiekimais ir Rytų išmintimi. „Antistress” pratimų kompleksas yra universalus, tinka bet kurio amžiaus ar fizinio pasirengimo žmonėms.

Atsipalaidavę nustojame be reikalo eikvoti energiją, sumažėja raumenų įtampa, stabilizuojasi psichika, teigiamai yra veikiama emocinė bei proto būsena. Juk bet kuri emocija skatina įsitempti tam tikrą raumenų grupę. Dažnai pasikartojanti emocija sąlygoja didesnį įtempimą, jis tampa nesąmoningas.

Daugelis žmonių mankštinasi, tačiau pratimai ne visada padeda atsikratyti įtampos.

Ne kiekviena mankšta yra priešstresinė. Dažnai treneriui pritrūksta kompetencijos, pritrūksta žinių ir pačiam sportuojančiam žmogui. Sveikatą ir proto galias stiprinti, sielos ramybės siekti galima keliais būdais. Svarbu žinoti, kokie judesiai gali pakenkti, o kokie – padėti.

„Antistress“ programą sudaro vadinamieji ideomotoriniai judesiai. Šiuo medicininiu terminu nusakomas judėjimas, susietas su mintimi. Mintis ir idėja sukelia motorinį judesį, darydama tiesioginę įtaką kūnui. Tai ir yra judesiai, padedantys atsipalaiduoti. Pavyzdžiui, trinant vieną į kitą delnus, sušyla delnai – tik po to atsipalaiduoja galva.

Kovai prieš stresą - specialūs pratimai
© Asmeninio archyvo nuotr.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Viskas pasikeitė per naktį: oro uoste – „turistai“ su automatais, gatvėse pasirodė tankai (151)

„Sugedus lėktuvui“ nusileidę „turistai“ ir „ Aeroflot darbuotojai“ atstato automatų...

Baltarusės vyksta gimdyti į Vilnių ir moka tūkstančius: Olga papasakojo esminius skirtumus (93)

Tarp Baltarusijos moterų, besiruošiančių tapti motinomis, populiarūs gimdymai Vilniuje. Žinoma,...

Lietuvių atostogas Lenkijoje apkartino grėsmę sveikatai keliantis jūros vanduo (19)

Praeitame pasakojime apie Lenkijos pajūrį išsiaiškinome, kad sąvoka “pasijausti ponais” gal...

Bandė emigruoti į Norvegiją, bet nepasisekė: nuo to laiko savo šeimos gyvenimą pavertė pragaru (55)

„Sugyventinis sakė, kad neužsikoduos. Sakė: ką, aš nesveikas, kad negersiu? Vaikų teisių...

„Žiurkikių“ kebabais prekiaujantis verslininkas: nėra ko piktintis, pavadinimas – žmonos garbei (113)

„Žiurkikių“ kebabas. Tokį maisto patiekalą galite nusipirkti dviejose Molėtuose...

Tikriems lietuviškiems lašiniams iškilo rimtas pavojus (58)

Naujas kovos su afrikiniu kiaulių maru (AKM) planas grasina tautinio paveldo mėsos produktų gamybai...

Doveika įvertino Vėlyvio provokaciją bažnyčioje: ar nusišlapinti ant artimo žmogaus kapo taip pat būtų labai meniška? (446)

„Čia nieko originalaus. Nieko. Tuščia. Čia garbėtroškos priemonė“, – apie Emilio Vėlyvo...

Dvylika efektyviausių būdų, kaip sujaudinti moterį (5)

Mokslininkai išsiaiškino, kad norint susijaudinti prieš seksą, moterims reikia daugiau laiko nei...

Mama pasibaisėjo kitų patarimais: motinos pieną ragino keisti ryžių nuoviru (8)

Konkursui „Mano istorija – esu kitokia mama negu visos“ savo pasakojimą atsiuntusi Justina...

Niekšai bites išmetė į šiukšlių konteinerį

Klaipėdoje, Mokyklos gatvėje, prie šiukšlių konteinerio žmonės pastebėjo besisukantį bičių...