Artūras Sujeta, „Goodlife” sporto klubo mitybos specialistas, paantrina, kad metabolinis sindromas, tai nesveiko gyvenimo būdo pasekmė ir nereikėtų laukti, kol ji taps akivaizdi ir sunkiai nugalima. Viskas, ką reikėtų žinoti apie šią ligą - iš specialisto lūpų.
- Artūrai, trumpai apibrėžk metabolinio sindromo esmę.
- Metabolinis sindromas - tai ne viena liga, bet grupė ligų, klinikinių požymių ir laboratorinių pakitimų, dažnai pasitaikančių kartu ir, manoma, skatinančių vienas kito progresavimą. Dažniausiai juntami simptomai yra visceralinių riebalų perteklius, „centrinio tipo nutukimas“, kai riebalai kaupiasi aplink juosmenį, padidėjęs kraujospūdis, padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje nevalgius (dažniausiai antro tipo cukrinis diabetas), dislipidemija (blogojo cholesterolio perteklius kraujyje), hiperinsulinemija ir kita.
- Metabolinis sindromas - genetiškai paveldima liga ar neteisingo gyvenimo būdo pasekmė?
- Kad metabolinis sindromas būtų perduodamas vien genetiniu būdu, niekur girdėti neteko, manau ir neteks, nes tai ligų kompleksas, kurių absoliuti dauguma siejama su netinkama gyvensena. Būtent žmogaus gyvensena įtakoja eilę progresuojančių lėtinių ligų, kurios pradeda veikti sinerginiu principu. Pavyzdžiui, pažeidžia vieną organą, o jo gydymas ima kenkti kitai organizmo sistemai.
Tad čia svarbus net ir vaistinių preparatų vartojimas, nes jis turi vienokių ar kitokių kontraindikacijų (gali apsunkinti inkstų, kepenų, širdies veiklą ir t.t.). Tad kaip mitybos specialistas ir mokslininkas galiu teigti - metabolinis sindromas, jei ir priklauso menka dalimi nuo žmogaus genetinio paveldo, dažniausiai yra prastos kokybės gyvensenos ir įpročių pasekmė.
- Kokie simptomai galėtų pasufleruoti apie gresiantį metabolinį sindromą? Ar galima jo artėjimą pristabdyti? Kaip?
- Dažniausi metabolinio sindromo simptomai yra nutukimas, arterinė hipertenzija, ankstyvoji aterosklerozė, išeminė širdies liga, dislipidemija (pakitęs lipidų santykis kraujyje), padidėjęs vyriškųjų lytinių hormonų kiekis moters organizme, podagra, antrojo tipo cukrinis diabetas, cukraus perteklius kraujyje.
Jokių stebuklų čia nėra, organizmo buferinės sistemos nesugeba kompensuoti vienos ligos simptomų, o prisijungus dar vienai griūva visa kompleksinė organizmo sistema, sutrinka širdies, plaučių, kasos veiklos... Dar paprasčiau – šį sindromą įsivaizduoju kaip mašinos gedimą, į kurį bandome nekreipti dėmesio. Pradėjus braškėti vienam guoliui, važiuoklėje didesnė apkrova tenka kitiems, nors mašina važiuoja sąlyginai neblogai, ankščiau ar vėliau ištinka krizė ir kelionės tęsti jau nebegalime...
- Kokį vaidmenį čia vaidina mityba?
- Milžinišką! Ir taip teigiu ne vien todėl, kad mityba yra neatsiejama mano profesijos dalis. Mityba ir sportas yra dvi pagrindinės nefarmacinės priemonės, kurios, priešingai nei vaistai, negydo vieno organo pažeisdamos kitą, o gydo visą organizmą be pašalinio poveikio.
Žinoma, labai svarbu prisiminti, kad kaip ir vartojant vaistus, čia taip pat svarbus dozavimas. Šiuo atveju, kalorijų apribojimas (skaičiavimas), cukraus atsisakymas, riebaus perdirbto maisto vengimas. Pradėjus sportuoti taip pat nereikėtų be gailesčio alinti organizmo, forsuoti, nes tai neatneš naudos.
- Ką daryti, jei medžiagų apykaita jau sutrikdyta, riebalai ima kauptis kepenyse ir rizikos veiksnių sąraše ne vienas, o situacija atrodo beviltiška ir neįveikiama?
- Jei priėjote iki to, kad ištyręs jus, įvertinęs kraujo tyrimų rezultatus, metabolinį sindromą diagnozuoja gydytojas, nedelskite. Priklausomai nuo to, ką ir kiek galite daryti, rekomenduočiau būtinai sumažinti kūno masę, bent tiek, kad KMI neviršytų 29, o dar geriau - pasiekti bent 20 % bendro riebalinio audinio kiekį vyrams ir 30-35 % moterims. Žinoma, visi šie procentai ir skaičiai labai individualūs, tad apsiribosiu šiais patarimais:
1. Kūno masės mažinimas.
2. Fizinio aktyvumo didinimas.
3. Padidėjusio kraujospūdžio koregavimas.
4. Dislipidemijos korekcija.
5. Kitų ligų simptomų koregavimas, jei būtina, vaistinių preparatų pagalba.
- Dieta, fizinis aktyvumas… Tačiau keisti jau susiformavusius įpročius nėra lengva. Kokią strategiją rekomenduotumėte?
- Pasaulyje yra daugybė skirtingų, bet puikiai veikiančių strategijų. Visų pirma, nesavanaudiškai ir atvirai patarsiu – kreipkitės pagalbos. Žmogus yra sociali būtybė ir mums būtinas bendravimas.
Lietuvoje pilna puikių psichologų, sporto trenerių bei mitybos specialistų. NEKURKITE sau iliuzijos, kad taip gyventi galite labai ilgai. NEKURKITE mitų, kad atvykęs pas vieną specialistą išspręsite visas savo problemas. Geriausia kreiptis į skirtingų sričių profesionalus, išklausyti jų nuomonės ir pasirinkti tai, kas jums labiausiai artima. Keisti savo įpročius sunku, bet įmanoma, tam reikia laiko, bet ne stebuklo.
